Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Spa 26th, 2020 by grumlinas
Na ką gi, nuo praėjusios savaitės vėl namie, tik šįkart saviizoliacijoje, nežiūrint dvjejų neigiamaų COVID19 testų.
Pustrečio mėnesio gydydtojų ekspesrimentų baigėsi niekio, cheomterpijos kaip negalima faryti, taip negalima. Kas bus toliau – nežinau. Tiesiog dabar tikslas stiprinti organizmą, kad neigiami kraujo parametrai mažėtų.
Nieko nesinori, o ir akys labai susilpnėjo, tai nei rašyti, nei skaityti, nei žiūrėti nelabai išeina. Matysime, kaip čia toliau buc.
Antrą kartą grįžau iš klinikų į namus. Šįkart tikiuosi nereiks pakartoninai gultis po savaitės, kaip praėjusį kartą. Pamažu bandau atsigauti, mane netgi išveža į gamtą pakvėpuoti tyru oru (vairavimas kol kas ne man). Ir šiaip – nueinu 50 metrų, užlipu 7 pakopas, pakeliu 2 litrų mineralinio butelį.
Suvestinis rezultatas – 91 lovadienis, bet biuletenis tęsis dar ilgai, nes pagrindinės ligos gydymas dar tik prasideda.
Kada pradėsiu vėl vesti tinklaraštį? Nežinau – reikia ir nuotaikos, ir sveikatos, nes po tiek laiko gulęjimo lovoje nugara sėdint greit pavargsta. Na bet pamažu stiprėju, ir vistiek prie tinklarašio grįšiu.
Lie 10th, 2020 by grumlinas
Pagaliau namie po daugiau kaip dviejų mėnesių Kauno klinikose.
Rezultatai: du stentai tulžyje, persirgtas sunkus kasos pankreatitas, viso kūno vaskelitas. Savijauta labai nekokia.
Laukia – kova su kepenų vėžiu.
Taip kad labai daug kažko postinti kurį laiką nelabai išeis, tačiau bent jau namie.
Geg 3rd, 2020 by grumlinas
Ketvirta skrandžio uždegimo priepuolio diena. Slenku per kambarį, mano geresnioji pusė sako: „Nu atrodai žymiai geriau“. Man reakcija be uždelsimo: „Norėčiau jaustis taip pat gerai, kaip atrodau“.
Geg 2nd, 2020 by grumlinas
Vakar apturėjau skrandžio uždegimo priepuolį. Savijauta buvo labai bloga, kai iki geros vietos turi eiti ramstydamasis sienų, nes nelabai ką matai iš skausmo. Kviesti greitąją šiais laikais nelabai norisi… Ir va tada suprati, kaip gerai, kad šalia yra kažkas, kas suras ir paduos vaistų, išvirs arbatos. Vienam gal ir gerai gyventi, kai viskas tvarkoje, bet bėdoje reikia dviejų.
Kol kas dar vos gyvas… 🙁
Bal 29th, 2020 by grumlinas
Lietuviški internetai ūžčioja, kad Kaunas ir Pitsbergas žemėlapyje labai panašūs. Nutariau tuo pasidomėti ir aš. Nu tikrai panašumo yra, ir tai dar kartą įrodo, kad gamtoje tie patys dėsniai duoda panašius rezultatus. O žmogus priverstas pritaikyti savo veiklą prie to, ką davė Motina Gamta. Aišku, panašumai labai sąlyginiai, nes miestai iš tikrųjų ganėtinai skiriasi.
Taigi, Kaunas, Lietuva:
Ir Pitsbergas, Pensilvanija, JAV:
Bal 28th, 2020 by grumlinas
Šiandien mano geresnioji pusė su seserimis važiavo tvarkyti savo Mamos kapo. Savotiškas familijos mini-susitikimas. Su kaukėmis, kaip priklauso. Dezinfekcija, kaip priklauso. Jokių familiarumų, kaip priklauso. Turbūt tai ir yra didžiausia koronaviruso niekšybė – įvaryti mus į konclagerį mūsų pačių rankomis.
Taip norisi išmesti kornavirusą iš savo gyvenimo, bet neišieina – jis stipriai įtakojo, įtakoja ir (ko gero, dar ilgai) įtakos mūsų elgesį. Tiesiog reikia išmokti su juo gyventi taip, kad jis liktų už mūisų gyvenimo skliaustelių – jis yra, tačiau už mūsų burbulo sienelių. Santykiai su juo turi pereiti į refleksų lygmenį, nebeteršiant galvos „uj-oj-aj, kaip blogai su ta korona!“. Išmokime tarti virusui DZYN! ir pamirškime jį sąmonės lygmeniu.
Kol kas man visai neblogai einasi – tiek gerai, kad nelabai kada yra ne tik rašinėti į Palėpę, bet ir šiaip visokiems laisvalaikio niekniekiams. Rašiau jau apie 1923 m. gyvenimo surašymo duomenis, tai po darbo taip įsijaučiu į dvarų medžioklę tame žinyne, kad belieka laiko tik po truputį skaityti buvusio Lenkijos prezidento B.Komorovskio motinos atsiminimus „Sugrįžimas į Žemaitiją“ (lenkiškai). Įdomus dvarų gyvenimas vaiko akimis. Viskas kitkas sukasi tokiu greičiu, kad nespėju skaičiuoti savaičių 🙂
Bal 24th, 2020 by grumlinas
Nežiūrint šv.Karantino, savaitė dirbant nuotoliniu būdu prabėga taip pat greitai, kaip ir darbe. Kai turi ką veikti – laikas netįsta it snarglys. Juolab, kad ir po darbo valandų yra ką veikti ir aš čia gerai užsikabliavau, tiek ieškodamas savo jau įtrauktų iš įvairių šaltinių į duomenų bazę dvarų 1923 m. surašymo duomenyse, tiek ieškodamas tame surašyme nurodytų dvarų savo duomenų bazėje. Nes skirtumas yra ir kai kada tenka atlikti beveik detektyvo darbą.
O šiaip tai ko pasiilgstame mudu su brangiausiąja – normalaus gyvo pabendravimo su draugais, keliaujant po Lietuvą. Deja, čia reikia laikytis principo – „Saugokis pats – ir Dievas padės saugotis!“ Taip kad laukiame viruso grėsmės susilpnėjimo ir karantino atšaukimo. Aišku, yra suvokimas, kad kurį laiką būsime apriboti kelionėmis Lietuvos viduje – kaimynai nelabai degs noru įsileisti galimus viruso nešiotojus. Nors tai mums ne problema – turint noro ir įdėjus šiek tiek pastangų, nesunku susidėlioti įdomų maršrutą.
Taip kad laukiame ir tikimės 🙂
Bal 22nd, 2020 by grumlinas
Kaip gerai žmogui, turinčiam pakankamai vietos surūšiuoti ir susandėliuoti savo LEGO kolekciją.
Labai įdomus straipsnis apie tai, kaip rūšiuojama ir saugoma patogiam darbui tikrai didžiulė LEGO detalių kolekcija.
Bal 19th, 2020 by grumlinas
Žmonės, paskatinti šv.Karantino, ieško įvairių prasmingų užsiėmimų: skaito knygas, žiūri filmus, užsiima rankdarbiais ar šiaip kažką daro. Aš irgi užkibau ant vienos knygos, tačiau labai savotiškos. Taip jau gavosi, kad įdomiausia šiemet mano vis tebeskaitoma knyga – „Lietuvos apgyventos vietos. Pirmojo visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo 1923 m. duomenys. Kaunas, 1925 m.“
0 | Unique Visitors |
