Mano įrašo apie Trakus komentaruose griežtoji keliauninkė Elė Pranaitytė aka Kootvela man pasiūlė apsilankyti Vilniaus Valdovų rūmuose, kad aš pakeisčiau savo nuomonę apie naujadarus. Ta intencija prisiminiau, kad kažkada aplankiau to marazmo, tfu, Valdovų rūmų statybą ir tuomet biškį apifotkinau, tik reportažas nunyko iš mano lapotinklio, šiam migruojant iš serverio į serverį. Tai prisėdau ir atkūriau tą reportažą. Žėkit ir dyvykitės. Kokybė tokia, kokia buvo. 2007 metai, jei ką 😉
Vilniuje atstatomų Valdovų rūmų aplankymas
Motinos dienos proga buvio surengti pietūs prie Trakų esančiame „Dvarkiemyje“. Po to aplankėme šiuo metu Vilniuje atstatomus Valdovų rūmus. Įspūdžiai dviprasmiški: iš vienos pusės – tai bus tikrai įspūdingas statinys, o iš kitos – tai tiesiog 1:1 maketas-naujadaras.
Sienų likučiai rūsiuose
Rekonstruotas šulinys ąžuoliniu rentiniu
Žvilgsnis į Gedimino paminklą
Aptinkuoti skliautai 1
Aptinkuoti skliautai 2
Paruošti dažymui skliautai 1
Paruošti dažymui skliautai 2
Paruošti dažymui skliautai virš arkos 1
Paruošti dažymui skliautai virš arkos 2
Žvilgsnis į statybų kiemą
Žvilgsnis iš antro aukšto į ex-Pionierių rūmus
Žvilgsnis iš antro aukšto į Muziejų
Rūmų langas
Rūmų viršutinis aukštas ir stogas
Rūmų viršutiniai aukštai
Antro aukšto arkada
Paruoštas įstatymui plafonas
Salių anfiliada
Žvilgsnis pro Katedros kampą
Žvilgsnis į Katedros kupolą
Langas
Frontono viršus
Žvilgsnis iš trečio aukšto į Gedimino paninklą
Varpinės ir Katedros kryžiai
Renovuojamas Katedros kupolas
Gedimino kalnas
Žvilgsnis link Sporto rūmų 1
Žvilgsnis link Sporto rūmų 2
Ventiliacijos-šildymo sistemos palėpeje 1
Ventiliacijos-šildymo sistemos palėpeje 2
Po stogo kraigu
Žvilgsnis į statybas ir Zuokiškį 1
Žvilgsnis į statybas ir Zuokiškį 2
Žvilgsnis į Muziejų
Žvilgsnis į muziejų ir link Mindaugo tilto
Gedimino piles bokštas visu grožiu 1
Gedimino piles bokštas visu grožiu 2
Žvilgsnis link Sporto rūmų
Žvilgsnis į Muziejų
Statybų betvarkė 1
Geras!
Man teko bendraut su statybininkais maždaug tuo metu, kai vyko apdailos finalas – dažymo darbai. Pasakojo maždaug taip- susirinko trys profesoriai ir nutarė- ne, va, šita spalva vis tik natūroje atrodo ne taip. Reikia pašviesinti va iki maždaug to- RAL netinka standartinė, ilgai pasiginčiję tarpusavyje galų gale nusprendžia.
Surašomas laisvos formos aktas ir perdažoma kokių kelių šimtų m2 patalpa ta kita VĖL empiriškai parinkta spalva.
Ir tai dar nėra galutinis sprendimas. O statybinykų šventų tikrai nėr ant šios žemės, net Amerikėj.
Kai seimūnai tarkavo, jiems nie kaip nedašuto, kad pirma statė, po to projektavo. Beveik.
Dėl milijonų šimtų – dabar vis dar įrenginėjami VSD pastatai jau pasivijo tuos valdovų rūmus.
Šiaip ir tinką nuo fasado statybininkai numušė vieną kartą – per gražiai buvo nutinkavę, viduramžiais taip lygiai nesugebėjo, tai pertinkavo chu*oviau 😉
nu ten ir mano specialybės – gelžbetonio- nemaža. Gero, beje.
Yep, statyta neblogai, bet pati idėja ir pinigų taškymas šitam marazmui IMHO yra glupstva 🙁
Pst – žinoma firma. Nuo senų laikų. Kai darydavo naujam pastatui kapitalinį, kad užtektų pinigų statybai pabaigti 😀
😀
Ir vėl aš Scaniai į plaukus įsikabinsiu, bu:
PST – tai buvęs Panevėžio Parodomasis Statybos trestas. Firma buvo sovietmečiu tikrai gera, tas žodis pavadinime veltui nebuvo duodamas.
Kai Gorbio laikais LTSR MT pirmininko pavaduotojas statyboms Kazanavičius pradėjo važinėti po Statybos valdybas (bendroves) ir agituoti prieš Trestų činovnikus, subyrėjo, kaip nereikalingi visi trestai.
Išskyrus PPST. Kai reikėjo statyti rimtesnius objektus nebuvo stambios statybos bendrovės, jos tik augo… Vien todėl ir dėl to PST ir statė-restauravo- projektavo- derino Muravjovo koriko rūmų perdarymą į Prezidentūrą. Nepaisant kritikų iš paties Tatos lūpų.
Kai a.a. Prezidentui Brazauskui kažkas įteigė (ar jam pačiam užsinorėjo, šlapimui galvon trenkus) Valdovų rūmų, konkursą laimėjo (ant savo galvos !!!) PST. Jie vos nebankrutavo. Per plauką.
Kiek buvo kritikos, neapykantos ir pan. Betgi, man atrodo, kad ten pasipelnė daug kas, tik tikrai ne AMB. Jis turėjo daug didesnių galimybių kitur ir kitaip tą daryti. Palyginus su dabartinėmis energetinėmis nudaigotomis sumomis tie Valdovų rūmų nuomilžiai – kapeikiniai, net ne centiniai.
Jeigu ne tie kabinėjimaisi Nidoje būtų ekologiškas aerodromas ir Valstybiniai prestižiniai svečių namai. Kuriuos vis tiek kada nors statysime. Man taip atrodo.
Taigi jau rašiau, darė kapitalinį, kad pabaigtų. Pst. Parodomasis. Pats mačiau. Ir kaip tą įtakoja tavo komentaras? Ar aš nemačiau, ar ten buvo kitas pst? 😀
Scania, susimildamas paaiškink MAN metodu „dlia osobo tupich“,
savo teiginį“ Kai darydavo naujam pastatui kapitalinį, kad užtektų pinigų statybai pabaigti“
Paprastai rašai labai tiksliai, Hemingvėjaus stiliumi, o jis rašė stovėdamas, o po to sėdėdamas patogiai su stiklu braukydavo ką parašė.
Kapitalinį. Į. Ne ius. Statė dyydelį pastatą, net kompleksą pastatų. Ir ten oi kiek istorijų iš tos statybos.
Vienas konkretus atvejis.
Taip ir pasakiau 😀
Sovietmečiu buvo tokia nuomonė: jei nori pavogti kuo daugiau- įsivelk į ilgalaikes
statybas…
Matau visi komentatoriai turėjo darbų su statybomis. Aš ir gi po VISI 10 m. dirbau “džindžinieriumi“, bet daugiau inžinerinių tinklų tiesime, biški pastatų statybų priežiūroje, o daugiausia projektavimo užsakymuose “sojuze“ ir mūsų MSPI, KSPI, VPI, Įvairiuose pkb ir pan. [pamenu metiniai limitai projektams “mūsų“ kontoroje siekė iki 0,5 mln. rb. – o pas mus projektų kaina buvo iki 20 proc. sąmatos[ anot a/a inž. iš visi ŠIMKAUS [Pamatai ir pagrindai korifėjaus]]]. Vėliau po 1990 m. sustojus statyboms ir irstant rangovams praradau praktiko kvalivikaciją ir nuėjau į “ pedagogus“.
2009 m . su žmonele buvome per I Valdovų rųmų “atidarymą“ [išsaugojau tų m. bukletus Lietuvos 1000 m. paminėjimo jubiliejui]. Ėjau kritiškai nusiteikęs, o grįžau patenkintas [nors užkampiuose mačiau tuščių vynelio butelių primėtytų]. Man atrodo su laiku tai bus ne blogiau už lenkų “restauracijas“ ar Trakų “chruščiovinės “pilies [Trakuose beje pradirbau apie 4 m.].
Kai išmirs visi, kas matė „senąją“ Trakų pilį – tiks ir „naujoji“. Taip ir su „Valdovų rūmais“ – pamažu jie tampa įprastu miesto elementu