Vienas iš man įdomiausių dalykų apie automobilius – jų „permatomos“ schemos, kur atskleistos įdomios techninės detalės.
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Lie 7th, 2018 by grumlinas
Lie 1st, 2018 by grumlinas
Dabar dauguma važiuotojų į pajūrį iš Kauno centro važiuoja Svanorių prospektu, tada suka į autostradą ir po poros-pustrečios valandų pasiekia tikslą. Tik kai kurie frykai (t.t. ir mumi) važiuoja Panemuniais. XIX/XX a.s. sandūroje visi buvo pusiau frykai, nes kelionė į pajūrį iš Kauno prasidėdavo aikštėje prie Kauno pilies – iš ten tiltu pervažiuodavai į neprigulimą Vilijampolės slabadą ir toliau keliaudavai dabartiniu Raudondvario plentu. Tie, kas norėjo pasinaudoti keliu į Milikonių kalną, galėjo tą padaryti, bet tas siauras žvyrkelis vargu bau žavėjo keliauninkus. Tik Žemaičių plento nutiesimas tarpukariu iš esmės pakeitė keliones.
Kodėl ne per Mūravą? Nagi todėl, kad apart tilto prie pilies, kitų tiltų per Nerį dar nebuvo, tik XX a. pradžioje įrengtas keltas dabartinio Islandijos plento susikirtimo su Nerimi vietoje. Kam reikėjo – samdydavosi valtininkus.
Taigi, iki Žemaičių plento nutiesimo, išvažiavimas per Mūravą neegzistavo. Važiuojantys dabartiniu Raudondvario plentu galėjo pasukti dešinėn link Romainių, o paskui važiuoti iki Babtų, bet ten jų laukė siurprizas – viso labo arklių brąsta per Nevėžį ir šunkeliai už jos. Taigi, nori-nenori, bet reikėjo važiuoti link Raudondvario, ten persikelti per Nevėžį (iki senojo tilto pastatymo – keltu), o paskui ramiai keliauti link Bubių.
Bir 30th, 2018 by grumlinas
Bir 24th, 2018 by grumlinas
Esame įpratę iš Wilno į Memelį važiuoti magistraliniu keliu A1, vadinbamu autostrada. Ir turbūt retas esame pagalvoję, kaipgi tie mūsų protėviai, tik-tik nulipę nuo medžių XIX/XX amžių sandūroje nusigaudavo tuos pusketvirto šimto kilometrų.
Taigi, eilinis neturinčių ką veikti kartografų opusas, pasinaudojant rusišku dvivarsčiu XIX a. pabaigos žemėlapiu. Ant jo iškarpų raudonai pažymėta autostrada, žaliai – valstybiniai keliai. Pats kelias Vilnius-Kaunas senuose žemlapiuose atvaizduotas dviguba linija, tad jį rasti nesunku. Bus kelios opuso dalys, bo viena gautųsi ilga ir zanūdna 😉
Bir 23rd, 2018 by grumlinas
Citroen kažkada gamino ne vien lengvuosius autmobilius, bet ir sunkvežimius ir autobusus. Tad šįkart keletas buvusios šlovės kadrų, vaizduojančių sunkvežimius-vilkikus.
Bir 17th, 2018 by grumlinas
Vėlgi įrašas iš ciklo „Kai kartografai neturi ką veikti“.
Esu rašęs, kad subadžiau nuo senų vokiškų topografinių žemėlapių Klaipėdos krašto dvarus. Dabar atėjo metas pabandyti tą padaryti likusiai Lietuvos daliai, kuri prie caro priklausė Rusijai. Čia tokių prabangių ir detalių žemėlapių nepavyko gauti, tad tenkinuosi vadinamaisiais „dvivarsčiais“, t.y. 1:84000 žemėlapiais. Darbas (jei vis tik užsispirsiu jį padaryti) laukia milžiniškas, tad prasibandžiau fragmentą. Įdomumo dėlei praėjau keliu nuo Viljampolės iki Vandžiogalos. žemėlapiai sudaryti senokai, tad pokyčiai tikrai įspūdingi.
Šiokie tokie paaiškinimai:
Г.дв. – Господский двор – didelis dvaras su rūmais, ponų dvaras;
Ф., Фл. – Фольварк – palivarkas, t.y. dvaras, skirtas ūkinei veiklai;
Дв. – Двор – mažas dvarelis, stiprus ūkis.
Mūsų informacijoje dabar tiek ponų dvarai, tiek palivarkai vadinami tiesiog dvarais, tuo tarpu anuomet jie gerokai skyrėsi – palivarkas buvo tiesiog ūkinis vienetas, neretai valdomas samdyto prievaizdo.
Bir 16th, 2018 by grumlinas
Bir 10th, 2018 by grumlinas
Na kąq gi, užbaigiau dar vieną asmeninį projektą iš serijos „Kai kartografai neturi ką veikti“. Šiuo atveju -koordinuoti vokiškus prieškarinius M1:25K topografinius žemėlapius Klaipėdos kraštui, po to juose identifikuoti dvarus ir palivarkus. Rezultatas – GoogleMaps.
Violetine spalva pažymėti KPD KVR dvarų duombazėje esantys dvarai; mėlyna – mano identifikuoti dvarai, kuriuos (arba bent jau išlikusių jų pastatų požymius) galima rasti GoogleMaps kosminiuose vaizduose; raudonai – neišlikę dvarai.
Suma-sumarum – >150 dvarų. Negaliu duoti totalios garantijos, kad identifikuoti visi dvarai ir aiškiai nustatyta jų būklė, nes tam reikia pritaikyti 80+20 principą, bet bendras vaizdas pakankamai aiškus.
Tuo pačiu paaiškėjo, kad mano kažkada digitalizuota Klaipėdos krašto siena kai kur nevisai tiksli, tad bus proga ją patikslinti.
Bir 9th, 2018 by grumlinas
Norėjau rašyti apie visokius specializuotus automobilius sunkvežimio Citroën U23 / Type 55 bazėje, pradėjau ieškoti fotkių, radau kelias,bet užkliuvau už labai įdomaus pepeplaco.
Bir 3rd, 2018 by grumlinas
Bebadant nuo senų vokiškų žemėlapių Memelland’o dvarus ir palivarkus (kurių jau prisirinko ~145), kažkaip pasirodė, jog Nemuno deltos ir įlankos prie Ventės rago konfigūracija lygtai kitokia, nei esu įpratęs matyti. Uždėjau šiuolaikinius skaitmeninius krantų duomenis – mjooo, pokyčiai esminiai.
Taigi, pora vaizdelių, sumontuotų iš prišaudytų ekranų, kurie parodo pokyčius nuo Ventės rago iki LT-RU sienos.
Juodai-balti – seni vokiški M1:25K žemėlapiai (formaliai 1939 m., realiai tai dar kaizerio laikų), tamsiai mėlynas užliejimas – dabartiniai vandenų plotai, mėlynos linijos – dabartiniai kanalai ir tėkmės, oranžinės linijos – keliai sutapdinimo kontrolei.