Įrašas, permąstant perskaitytas internetines glupstvas
Žvelgiant į kai kuriuos internetuose hiperaktyviai besireiškiančius „infliuencerius“, taip ir matai, kaip juose verda tobula savigyra. Jie daug galvoja ir rašo apie save ir savo vietą Visatoje, aiškiai suprasdami, kad yra aktyvūs ir efektyvūs žmonės, turintys ryškias praktines žinias apie viską, emancipatoriai, gilūs administracijos žinovai, pedagoginių, ekonominių ir tarnybinių reformų išradėjai.
Jei dar nepavargote nuo tokių tobulų žmonių, tačiau norite šiek tiek romantikos, būtina atminti, jog jie yra tiesiog balti sodrūs debesys, nešantys savyje gyvybinę drėgmę laukams, kuriuose auga javai – auditorija, laukianti nepriekaištingos išminties apraiškų. Šie javai, tarsi sausroje perdžiūvę ūgliai, sugeria kiekvieną rasą ir kiekvieną gyvybę teikiančios drėgmės lašą. Tačiau to jiems nepakanka. Ir štai apsireiškia influenceriai ir ima dosniai pilti ant jų gerumo srautus, ne tik maitindami protą, bet ir plaudami sielas, darydami jas švaresnes ir, neslepiant, švelnesnes.
Skamba pompastiškai ir briedovai, bet būtent toks įspūdis susidaro, kai koks lietuviškų internetų mesijas pradeda dėstyti, katruo pirštu šikną nosį krapštyti. Kažkodėl bet kas, sulaukęs nors mažiausio dėmesio, pasijunta guru, kuris privalo visus vesti į vienintelį tiesos kelią, žinomą tik jam: neploti lėktuvuose, negerti užplikomos puodeliuose kavos ir panašiai tobulėti. „Palikite žmones ramybėje dėl tokių šūdniekių!“ – taip ir norisi sušukti, bet pagalvoji, kad ir tu tada gali tapti guru, kuris aiškina eskimams, kaip elgtis baisių karščių metu.
Tai va ir lieku tylumoje savęs neišreiškęs, guru nepatapęs. Nors nežinau, ar benoriu vėl būti svarbus ir žinomas, kadangi žinau, kad norint likti ant bangos, reikia labai rimtai plaukti.
Tags: 365 žodžiai