Suvažinėjau šiandien į karštaimylimądarbelį pratęsti darbo nuotoliniu būdu – visa biurokratij aps mus vidinėje sistemoje, iš išorės neprieisi. Na ką – tvarkingai visiems darbuotojams pamatuoja temperatūrą, dalis su kaukėmis, dalis be – lankytojų iš išorės praktiškai nėra, su jais kontaktuoja gal pora-trejetas asmenų. Šiaip nuotaikos normalios, bo toks mūsų darbas – budėti su šautuvu prie kojos 🙂
Grįždamas atgal susimąsčiau, kad koronavirusas labai apibendrintai turi tris aspektus. Pirmas – pati pandemija kaip tokia. Taip, sergama, mirštama, sveikstama. Tokia yra pandemijos esmė – sunaikinami silpnieji, lieka stiprieji. Iki sekančios pandemijos. Totalus minusas.
Antras aspektas – ekonominis. Čia minusai ir pliusai. Taip, siauęiant šv.Karantinui, ekonomika sulėtėjo, žmonių padėtis blogėja, Obetačiau – verslai operatyviai taikosi prie naujų sąlygų, atsiranda vis naujų. Pristatymai suklestėjo kaip niekad. Tikiuosi, kad dalis ofisinio planktono pagaliau nulips nup sėdmaišių ir užsiims kažkuo reikalingu žmonėms, o ne tarakonų teisių apsauga. Darbas ir mokymas nuotoliniu būdu įgauna pagreitį. Pasibaigus šv.Karantinui, nebegrįšime į pasaulį, kuris buvo vos prieš porą mėnsių – jo praktiškai nebeliko.
Trečias aspektas – visuomeninis. Staiga paaiškėjo, kad gali būti reikalingi ne tik socialinis kontaktas, bet ir socialinė distancija. Vardan aplinkinių išsaugojimo reikia laikytis tam tikrų taisyklių, kurios prieš pusmetį atrodė absurdiškos. Tačiau atėjo metas, kai netgi bažnyčia atmetė savo tradicijas. Iš kitos pusės matomas stiprus distancinis socialinis kontaktas, organizuojant paramą ir pagalbą. Dar vienas sudėtingas aspektas – kaip išlaikyti žmonių santarvę mažose uždarose erdvėse?
Vienžo, tokios kelios nesušukuotos mintys tolimesniam pramąstymui.