Neseniai teko sudalyvauti pažintinėje išvykoje autobusu link Anykščių, tai buvusiems kartu turbūt bus įdomūs mano fotoįspūdžiai.
Taigi:
1 sustojimas – Ukmergės piliakalnis. Paskendęs rūke, mediniai laiptukai tokie gana nekokie, bet užlipome.
2 sustojimas – Kavarsko šaltinis. Įdomi vieta, tuo pačiu apėjome ir Kavarsko bažnyčią.
3 sustojimas – Kavarsko užtvanka. Nuostabus vaizdas į Kavarsko tvenkinį.
4 sustojimas – Anykščių bažnyčia. Pasikėlėme į bokštą 186 pakopomis naujais laiptais. Iš 33m aukščio apžiūrėjome Anykščius – nu man nieko kažko super-ypatingo 🙁 Apžiūrėjome ir vidų – tikrai nuostabūs ir altoriai, ir vitražai.
5 sustojimas – Puntukas kartu su šventaisiais ąžuolais ir „Lajų taku“. Šventieji ąžuolai – gražu. Puntukas – kai esi jį matęs tiek kartų, kažkaip nebedaro įspūdžių. „Lajų takas“ – totalus nusivylimas – norisi eiti virš nedžių lajų, o eini kažkur per vidurį, kaip ir žeme. Vienintelis pliusa – bokštas, iš kurio pagaliau pamatai miškų panoramą iki horizonto.
6 sustojimas – Liūdiškių piliakalnis aka „Laimės žiburys“. Po Anykščių bažnyčios ir „Lajų tako“ begalinių laiptų nutariau pačėdyti operuotą koją ir ramiai palaukiau bendrakeleivių apačioje, juolab, kad esu ten buvęs.
7 sustojimas – Niūronys/“Arklio muziejus“. Pagrindinė atrakcija – nuėjous į etnografinę Legų sodybą, išklausėme paskaitą apie duoną ir patys kiekvienas nusilipdėme po pagranduką, kurį pašovė kepti. Kol pagrandukai kepė, aplankėme patį muziejų: pagrindiniame pastate ekspozciją apie arklius lietuvių gyvenime ir miestų transporto ekspoziciją; kluone – kaimo transporto ekspoziciją; o grįždamas įkišau nosį į kalvę. Grįžus pas Legus, buvome labai skaniai pavaišinti kaimiškomis vaišėmis. Jau patys užkandžiai buvo tokie skanūs, kad totaliai pamiršau nufotkinti pagrindinį patiekalą – dešreles su troškintais kopūstais.
8 sustojimas – Šeimynėliškių piliakalnis aka Vorutos pilis. Kažkada ten buvau, į piliakalnį kopiau, tai vėlgi susilaikiau nuo laipiojimo, ramiai sau pasižvalgiau aplinkui.
Na o tiems, kas nori pilnos fotoinfo – šekit 😉
Jau kaip negaliu žiūrėt į taip „supakuotus“ šaltinius… bue…
O arklio muziejus tai jėga, kiek sykių buvau – dar norisi. Faina ten 🙂
Viršuje jis dar gyvas, kur ta bala, paskui jau sukištas vambzdin, kad tauta galėtų jūzinti