Dabartinis darbas mane vėl sugrąžino arčiau tskant grynosios kartografijos, nemažai „pakeliavau“ po Lietuvą naujau sudaromu žemėlapiu. Ir kažkaip susidomėjau valsčiumi, kažkada buvusiu administracinio Lietuvos padalijimo vienetu – dabartiniu supratimu nei tai didele apylinke, nei tai mažu rajonu. Netgi atsimenu, kad vaikystėje, paklaustas, kur gimiau, išpildavau: „Pakruojo rajone, Linkuvos valsčiuje, Gataučių kaime“, nors tuo metu valsčių nebebuvo, juos transformavo į rajonus ir apylinkes.
Pasidarė įdomu, kiek gi tų valsčių buvo ir kaip jie išsidėstę. Susiradau pirmojo tarpukario Lietuvos administracinio padalijimo 1919 m. informaciją ir vakarais pamažu subadžiau tuos valsčių centrus į žemėlapį.
Kokias įdomybes matome?
Klaipėdos kraštas dar ne Lietuvos sudėtyje, ten buvo valsčių analogas amtas, tik jie buvo mažesni.
Vilniaus krašte lietuviai valsčių nustatyti dar nesiryžo, nes dėl jo vyko stumdymasis su lenkais, kuris Lietuvai baigėsi 20 metų trukusiu „Mes be Vilniaus nenurimsim!“ Esu nusidigitavęs Vilniaus krašto sieną, uždėjau, matosi, kokią teritoriją tvirtai kontroliavo lietuviai (ten pristeigta valsčių), o kokią – lenkai.
Užtai drąsiai nužymėti valsčių centrai Seinų krašte – tuomet tą kraštą valdė lietuviai, lenkai juos išstūmė vėliau. Viename lenkų saite radau visą komplektą to susistumdymo žemėlapių, fainas vaizdas.
Latvijos teritorijoje pastebime agresiją – lietuviai valdo Subatės ir Aknystės valsčisu. Taip, ir latviai gana ilgai ginčijosi su lietuviais, kol vistik juos išgrūdo iš šitų valsčių. Ten ilga istorija, kaip lietuviai buvo pasinaudoję latvių silpnumu.
Kiekvienos apskrities valsčių centrai pažymėti vienos spalvos nameliais, tad matosi, kad tuometinis susikirstymas buvo nelabai panašus į dabartinį.
Kaslink įdomybių, kurių nesimato šitame žemėlapiuke, tačiau matosi jo padidintoje versijoje (pagrindas – 1996-2004 m. 1:50000 topografiniai žemėlapiai iš www.geoportal.lt), tai kaip pakito tuomet buvę valsčių centrai. 1919 m. tai miesteliai ir bažnytkaimiai, tuo metu savotiški valdžios centrai. Valsčiai po keliolika buvo apjungti į apskritis, tik jos anuomet buvo mažesnės – valdžia buvo arčiau žmonių, bet ir žmonės lėčiiau keliavo.
Dabar gi, peržiūrint topožemėlapį, matosi, kaip viskas pakito: dalis miestelių išaugo iš valsčių centrų į rajonų centrus. Dalis apskričių centrų, nors ir vystėsi, tačiau teliko rajonų centrais. Dalis mažųjų miestelių iš esmės liko nepakitę, pavirto apylinkių centrais. Tačiau va kai pažiūri į bažnytkaimius, tai tam tikra jų dalis, deja, degradavo iki eilinių kaimelių, net ne apylinkių centrų.
Planuoju susibadyti ir 1940 m. valsčių centrus, kai Lietuva iš esmės atsistojo į savo dabartines ribas.
O šiaip tai gaila, kad niekur nepavyksta rasti bent kiek normalesnės kokybės tarpukario Lietuvos administracinių žemėlapių, kad išsibraižyti apskrięių ir valsčių ribas.
