Nors mudu su brangiausiąja mėgstame netikėtus Naujamečio vyksmus, tačiau šiemet viskas buvo suplanuota. Kartu su draugais išsinuomavome mikriuką (vienas iš mūsiškių vairavo) ir išvažiavome link pajūrio švęsti Naujamečio. Aišku, plane buvo ne vien šmapano gėrimas, tačiau ir kultūrinė programa, aplankant keletą įdomesnių vietų Žemaitijoje.
Šiaip vaizdas aplink Kauną nykokas – vėlyvas ruduo, upės patvinusios, laukai šlapi, upių pakrantės užlietos. Visa laimė – nelijo. Artėjant link Kryžkalnio, pakelės ir laukai jau buvo snieguoti, tačiau oras puikus.
Pirmas ir svarbiausias kelionės tikslas buvo Pašatrijos piliakalnis aka Šatrija. Ten neteko būti, tad įspūdis – fantastiškas. Į patį kalną nesiropščiau, tačiau padėtas pliusiukas kitąmet vasarop surengti ten bendrą aplankymo išvyką su užlipimu ir piknikėliu.
Kadangi iš Kauno išvažiavome ~13:30, tai šviesaus dienos meto nelabai beliko, kol privažiavome Plungės dvarą, kurį mudu su brangiausiąja aplankėme praėjusią vasarą, važiuodami į Paviluostą Latvijoe. Aišku, ne tas metų laikas ir ne tas paros metas, kad juo labai pasigrožėtum, tad vėlgi su draugais įtraukėme jį į sekančio sezono aplankytinas vietas.
Važiuojant jau link pajūrio, kilo noras išgerti kavos. Nu ir nuvažiavome į HBH Žibininkuose. Jooo, išgėrėme kavos 😀 Aš konkrečiai – baltos mišrainės (yes!, privalomas Naujamečio patiekalas, taip kad viskas čiki), aštrios jautienos sriubos (liuks, verta paragauti) ir firminės giros puslitrį. Kavagėris, nu.
Jau visiškoje tamsoje pasiekėme Žemaičių Alką. Aš nuleidau rankas ir nefotkinau, bet mano brangiausioji nepasidavė, tad nuotrauka yra 😉 Dar vienas kito sezono aplankytinas taškas.
Nuo Žemaičių Alkos nuvažiavome į Šventąją, kur susitikome su dar vienu mūsiškių ekipažu, aplankusiu Klaipėdą. Nuėjome prie jūros, moteriškės padarė šampano, vaikai padegino bengališkų ugnelių.
Pagrindinė Naujamečio sutikimo vieta buvo Palanga. Tiesą pasakius, beprotnamYzzz. Vis tik sugebėjome šiaip ne taip prisiparkuoti (nesakysiu kur ir kaip 😉 ) ir bandėme nueiti ant Palangos prieplaukos, nesąmoningai vadinamos Palangos tiltu. Deja, jis buvo užtvertas (panašu, kad ruošėsi nuo jo leisti fejerverkus), o ir pradėjo lynoti. Pasitarę nutarėme važiuoti atgal, o Naujametį sutikti Kryžkalnyje. Pusiaukelis tarp Baltijos ir Kauno, ir šiaip simboliška vieta, kur susikerta ir išsibėga keliai.
Išvažiuojant iš Palangos jau gerai įsilijo, o mus dar gerokai pribloškė ištisinė eilė awto, važiuojančių į Palangą. Realiai ji baigėsi tik artėjant link Jakų žiedo. Kur jie visi žadėjo parkuotis, taip man ir liko paslaptis. Ir ką veikti lietuje, kai ant tilto neleidžia, nu nzn…
Grįžtant namo, praktiškai tuščioje autostradoje snyguriavo, ir man visa tai asocijavosi su viena sena-sena daina.
Į Kryžkalnio Statoilo degalinę įlėkėmė jau praktiškai mušant vidurnaktį, tad šampaną teko atidarinėti lipant iš mikriuko. Išgėrėme, išsisveikinome, pasiplepėjome ir pasukome namolio.
Naujametis įvyko ir buvo užskaitytas.
