Feed on
Posts
Comments

Prie Lietuvos šaknų

Lap 7th, 2018 by

Bežiūrinėdamas fotkes, radau šių metų rugsėjo pradžios mudviejų su brangiausiąja išvykos prie Lietuvos šaknų kadrus. Šiaip viskas prasidėjo nuo pakelės nuorodos „Mūšio vieta 8“ netoli Upninkų.
20180902_121504
Sudomino, koks čia mūšis vyko? Važiavome žvyrkeliuku, pasukome pagal kitą nuorodą ir staiga vienoje iš sankryžų pamatėme žodį „Lietava“. O juk, kiek prisimenu nuo mokyklos laikų, būtent nuo šitos upelės pavadinimo ir kilo „Lietuva“. Gerai, gerai, tai tik viena iš teorijų, na bet juk graži.
20180902_122620
Tai be abejo pasukome tuo kitu žvyrkeliuku ir važiavome iki Padaigų kaimo, kol pasukome kairėn dar vienu keliuku, einančiu lygiagrečiai Neries upei. Ir ten brūži-brūži jau tokiu beveik šunkeliuku, kol privažiavome kelionės tikslą.
20180902_124657
Vieta sutvarkyta gražiai: yra priėjimas prie Lietavos, per kurią permestas lieptelis link kitame krante esančio šaltinio, prie kurio įrengtas stendas ir pakabinti puodeliai vandeniui pasisemti.
20180902_124912
Pati upelė nieko įspūdingo, tik savotiškas jausmas, kad pasiekei savo vaikystėje girdėtą upę 😉
20180902_125002
Kilo minčių važiuoti toliau, tačiau reikėjo važiuoti brąsta per Lietavą, o sprendžiant iš keliuko palei Nerį kokybės, švietėsi nuotykiai 😉 Tai nevažiavome.
20180902_125253

Paklausite, o kaip mūšio vieta? Nepamiršome ir jos. Pakeliui dar stebtelėjome prie Padaigų senovinės gyvenvietės. Tiesiog pieva ir tiek.
20180902_125814

Privažiavome iki nuorodos į tą mūšio vietą, paskui takeliu per mišką priėjome iki buvusio bunkerio. Pasirodo, Lietuvos partizanų žūties vieta. Stovi kryžius, informacinė lenta ir matosi įduba bunkerio vietoje.
20180902_132920
20180902_133115
20180902_133147 Stitch

Apžiūrėję mūšio vietą, pasukome namo. Pakeliui dar sukėlė juoką viduryje miško pastatytas perspėjimas apie videostebėjimą.
20180902_134840

20180902_141822
Išvyka fain, tik reikia būti pasiruošus nebijoti važiavimo šunkeliais 😉

Flickr galerija

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | Comments Off

Mikroatostogos Lietuvoje ir Latvijoje

Lap 1st, 2018 by

Mudu su brangiausiąja rugsėjo mėnesį vieną penktadienį nutarėme, kad reiktų šį savaitgalį pasidaryti mikroatostogas: pavažiuoti Zarasų kryptimi ir pasisukioti tose apylinkėse. Na ką gi – penktadienį popiet užsakėme nakvynę svečių namuose „Alex“ (17 EUR 2 žmonėms už naktį, rekomenduojame) ir šeštadienį iš ryto išvažiavome.
Kadangi į tikslą reikia važiuoti ne pačiu tiesiausiu keliu, tai mūsų planuose buvo kelių dvarų aplankymas, tačiau visų pirma pasistiprinome Kavarsko koldūninėje. Koldūnai pas juos tikrai geri, tačiau ta ankšta kamurkė vistik neypač.
20180915_112032

Pirmas lankytinas objektas buvo Rokiškio dvaras. Dvaro teritoriją apėjau, apifotkinau (medžiaga mano dvarinėjimų puslapiui), reiks kad surengti specialų žygį aplankymui.
Dvaro rūmai
20180915_124636
Rytų kumetynas
20180915_130502
Kdangi Rokiškio dvaras sudaro dalį Rokiškio krašto muziejaus, tai jo teritorijoje yra surinkta ir medinės kaimiškos architektšros objektų.
20180915_125357

Sekantis buvo Onuškio dvaras. Jeigu Rokiškio dvarui pasisekė tapti Rokiškio krašto muziejumi, tai Onuškio dvarui nepasisekė ir jo greitu laukia kapiecas. Rūmai pamažu tampa visišku griuvėsiu. Pavyko įeiti į šiaurės vakarų oficiną – hardkorinis bomžatnikas – pafotkinau nuo slenksčio, nes išsigandau prisigaudyti blusų-utėlių.
Dvaro rūmai
20180915_133538
Šiaurės vakarų oficina
20180915_133720 Stitch

Diena buvo puiki, kelionė buvo smagi.
20180915_135450

Privažiavome Ilzenbergo dvarą, kuris dabar privatus ūkis. Lankymas sugriežtintas – yra parkingas,ten palieki awto, reikia susimokėti 3 EUR už pasivaikščiojimą. Prie parkingo parduotuvė su ūkio produkcija (nusipirkome labai skanų sūrį su spanguolėmis ir keptos ruginės duonos). Kadangi mudu su brangiausiąja dar turėjome aibę planų, tai po parką nevaikščiojome, o numynėme toliau.
20180915_141422a
20180915_141251

20180915_143632
20180915_143650

Pakeliui pravažiavome Obelius, stabtelėjome prie gražiai atrodančio Obelių malūno, kur tikėjomės pavalgyti. Nifiguški – seniai numirusi įstaiga.
20180915_151713
20180915_151733

Pamažu artėjome link Zarasų, kai pamatėme nuorodą į Stelmužę. Pamąstėme, kad dar šviesu, tad yra prasmės ten nuvažiuoti, pasukome ir siaubingai vingiuotu siauru keliuku privažiavome Stelmužės dvarą. Daugelis mūsų „iš bendro išsilavinimo“ težino Stelmužės ąžuolą, jei kas lankėsi – matė ir bažnyčią, tuo tarpu dvaras lieka nuošalyje. na, nebent garsusis „Vergų bokštas“. Tačiau paėjus gilyn į sumiškėjusį buvusį parką, galima rasti keleto dvaro statinių griuvėsių.
Vergų bokštas
20180915_160434
Arklidės
20180915_160546
Stelmužės ąžuolas
20180915_162001
Stelmužės bažnyčia
20180915_162040
Vokiečių karių 1PK kapai
20180915_162022

20180915_163335

Pagaliau pasiekėme Zarasus, įsikūrėme svečių namuose ir nutarėme pavalgyti. Kadangi Zarasuose mes būname labai-labai retai, tai bandymas pavalgyti miesto centre baigėsi nesėkme – abu ten esantys restoranai buvo užimti baliauninkų. Tada pamąstėme, kad galima nuvažiuoti į kokią Ignaliną, ką ir padarėme. Rekomenduoju užeigą „Žuvėdra“ – geras maistas ir aptarnavimas.
Tuo ir baigėsi pirmoji diena.

Kitam rytui buvome papildomai užsisakę pusryčius (2×3 EUR), gavome galingą kiaušinienę, sotumo užteko beveik iki vakaro.
Privažiavome Daugpilį, kur norėjau užsukti ir užmesti akį į Daugpilio tvirtovę, kuri atidaryta lankytojams ir restauruojama. Turiu paskyti, fortifikacijų mėgėjams ten yra ką veikti. Aš tik pasisukiojau biškį, papyškinau kadrų ir buvo aišku, kad ten reikia atskiros kelionės 😉
Tarp kitko – sustoju parkinge tvirtovėje, išlipu ir girdžiu, kad už Arsenalo kampo groja „Lietuva Tėvyne mūsų“. Iškišu nosį – o ten išsirikiavę Baltijos šalių kariai – matomai, baigėsi kažkokie bendri mokymai.
Michailo vartai iš išorės
20180916_100406
Baltijos šalių karių rikiuotė
20180916_100750
Nikolajaus vartai iš vidaus
20180916_102042
Nikolajaus vartai iš išorės
20180916_102153

Sekantis sustojimas – Dinaburgo pilis į rytus nuo Daugpilio. Sudomino ji mane internetuose pamatytu šios pilies 1:40 modeliu (pati pilis neišliko, tik pamatų likučiai).
Turiu pasakyti, jog piliavietę rasti nėra ypač lengva. Iki pačio parkingo atvažiuoti nesudėtinga, yra rodyklės. Parkinge priekyje matoma vaikų žaidimų aikštelė, kurią praėjus, išeinama į apžvalginę aikštelę ant Dauguvos kranto. Tuo tarpu į piliavietę reikia eiti parkingo dešinėje prasidedančiu taku – mediniais laiptais, kuriais nusileidžiame iki upeliuko, tada kitais laiptais pakylame į viršų ir dar palypėję šlaitu pasiekiame piliavietę.
Orientavimuisi palengvinti galima užlipti į vaikų žaidimų aikštelės dešinėje esantį apžvalginį bokštelį – piliavietė iš jo gerai matoma.
Aikštelė
20180916_110922
Pilies pamatų likučiai
20180916_111852 Stitch
Pilies maketas
20180916_112000

Apžiūrėję Dinaburgo pilaivietę, pasukome atgal. pakeliui dar pasivažinėjome po Daugpilį. Buvęs carinis miestas, vietomis atrestauruotas, vietomis – ne, bet kažko super nepastebėjome.
Prie pat Latvijos-Lietuvos sienos dešinėje yra nuoroda į Egipto liuteronų bendruomenės bažnyčią. Verta užsukti, savotiška vieta, pas mus kažkaip tokių neteko pamatyti.
Aplink bažnyčią yra kapinės, jose keli gražūs metaliniai kryžiai, t.p. vokiečių karių 1PK kapai.
Bažnyčia
20180916_123029
Geležinis kryžius
20180916_123648

Įvažiavę Lietuvon, turėjome planų aplankyti dar porą dvarų.
Pirmas buvo Kamariškių dvaras. Rasti biškį kebloka, bo jokių nuorodų, bet suradau 😉 Padėtis liūdna, tik laiko klausimas, kad bus kapiec. Yra išlikę nemažai ūkinių pastatų, bet viskas irgi negyva.
Dvaro rūmai
20180916_132546
Dvaro rūmų viduje
20180916_133707 Stitch

Diena vėlgi buvo puiki pasivažinėjimui.
20180916_135928

Na ir paskutinis tądien aplankytas objektas buvo Kraštų dvaras. Privažiuodamas tikėjausi juos apvaikščioti, bet ant įvažiavimo keliuko buvo šlagbaumas ir perspėjimas, kad ši privati teritorija saugoma ginklu ir šunimis. Kilo mintis paskambinti ten nurodytu telefonu, bet aš tiesiog paėjau kiek už šlagbaumo, padariau porą fotkių ir tuo dvaro aplankymas buvo baigtas.
Šlagbaumas
20180916_142334
Dvaro rūmai
20180916_142426

Na ir ką – mūsų laukė kelias namolio, mikroatostogos buvo baigtos.

Šiek tiek daugiau nuotraukų galerijoje

Tags: ,

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | Comments Off

Palei Ukmergę 2018-10-28

Spa 29th, 2018 by

Mano brangiausi rado įdomų straipsnį apie Siesikų dvarą, tai nutarėme vistik pažiūrėti, kas tai.
Tradiciškai sustojome ant Abraomo Kulviečio kalvos, nuo kurios atsivera puikus vaizdas į tolumas.
20181028_115353
20181028_115623

Diena buvo puiki, tad kelias neprailgo
20181028_115727

Pirmas toks netyčinis sustojimas buvo prie Bukonių dvaro. Vasarą jis slepiasi parke, nelabai pastebimas pravažiuojant, o va dabr pasimatė. Baisi būklė, bet dar stovi, skirtingai nuo nemažos dalies Lietuvos dvarų, kurių daugumai liko 5-10 metų ir bus kapiec.
20181028_122124

Galų gale privažiavome Siesikų dvarą. Patys rūmai yra buvusi pilis, atrodo puikiai, juolab, kad vyksta restauracija. Atvažiavus prie pilies, ten stovėjo visa krūva awto, tad supratome, kad viduje lankosi ekskursija, ir mano geresnioji pusė tuoj pat mus įbogino į vidų. Jooo, ekskursija vyko, bet mes neprisiklijavome naglai prie jos, o tiesiog vaikštinėjo sau, girdėdami dalį pasakojimų.
Vaizdas sudėtingas – vyksta milžiniški restauracijos darbai, nieko užbaigto iki gražumo nėra, tačiau bendras įspūdis didžiulis. Kai tai bus užbaigta – bus fantastika.
20181028_130343
Pripleškinau krūvą kadrų, bus mano dvarinėjimų tinklalapiui, o kol kas pora kadrų.
Laiptai iš I a. į II a.
20181028_124826
Salė, kurią paskutinioji savininkė įvardino kaip Mėlynasis salonas.
20181028_125602

Apart pilies, dvare buvo aibė kitų pastatų, kurių pora yra privačioje teritorijoje, tad kadrai tik iš toliau, nuo pilies pylimo per griovį.
Spirtito varykla, pilnai atrestauruota.
20181028_130755
Paukštidė, restauracija vykdoma
20181028_130746

Labai įdomus dalykas buvo dvare veikusi pradinė mokykla, vadinta „Akademija“. Šiandien užkalta, bet restauracija tikrai įmanoma.
20181028_131238

Apžiūrėję Siesikų dvarą, užsukome į patį miestelį. Kol mano geresnoji pusė kažką fotkino, aš studijavau kelių atlasą, ką čia dar apylinkėse pamačius. Na ir ką – d. A.Smetonos dvaras Užugiryje!
Ten ir pasukome. Pakeliui stabtelėjome prie Lokinės dvaro, kur nuo kelio padariau porą Lokinės dvaro oficinos fotkių – buvau nepasiruošęs lankymui, tad nežinojau, ką ten reikia apžiūrėti. Pasirodo, dar yra svirnas, reiks kada apžiūrėti, jei važiuosime pro šalį.
20181028_133057

Bevažiuojant link Užugirio, Užulėnjyje patraukė akį šalikelėje puikus dvarą primenantis pastatas. Pasirodo, tai Užugirio krašto muziejus. Pagal mano turimą informaciją, ten kažkada buvo Lėno palivarkas, kurio teritorijoje ir gimė A.Smetona. Kadangi sekmadienį muziejus nedirba, tai numatėme jo aplankymą pavasarėjant.
20181028_134817

Na ir galų gale pasiekėme Užugirio dvarą. Gražiai sutvarkyta, tikrai verta aplankyti, ką vėlgi padarysime pavasariop, nes rūmai sekmadienį irgi buvo uždaryti. Irgi krūva fotkių dvarinėjimų puslapiui.
20181028_140358

Na ir tada jau pasukome namolio.
20181028_142754

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | Comments Off

Žemaitija 2018-09-29

Spa 27th, 2018 by

Kažkaip su laiku susidarė nedidelė, bet darni kompanija iš mėgstančių keliauti pažįstamų žmonių. Praktiškai kas mėnesį, vieną iš šeštadienių, samdomės 7-9 vietų mikroautobusiuką ir apsukame kur nors ratą. Peržiūrėjau tokių kelionių fotkes ir nutariau, kad galbūt kažkam kils minčių aplankyti kai kurias mūsų apvažiuotas įdomias vietas.
Taigi, paskutinė kelionė į Žemaitiją: Kaunas – Kražiai – Užventis – Biržuvėnai – Pavandenės alkakalnis (Sklepkalnis) – Lopaičių piliakalnis – Viduklė – Kaunas

Pirma aplankyta vieta – Kražiai. Iš pradžių sustojome prie Kražių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios. Labai graži, aplinka sutvarkyta, įdomios architektūros klebonija. Palei šventoriaus tvorą memorialinės lentos su kražiškių-savanorių pavardėmis – labai geras pavyzdys.
Kražių bažnyčia
20180929_114918 Stitch
Bažnyčios viduje
20180929_115020
Kražių klebonija
20180929_114634
Atminimo lenta savanoriams
20180929_115652

Kražiuose aplankėme ir buvusią Kražių jėzuitų kolegiją. Gražiai atrestauruotas pastatas (gaila, kad informacinis centras buvo uždarytas), sutvarkyta aikštė (ypač patiko Lietuvos 1000mečio suoliukas).
b.Kražių jėzuitų kolegija
20180929_120051
Lietuvos 1000mečio suoliukas
20180929_120034

Sekantis sustojimas Užventyje, prie Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios. Paprastas medinis pastatas, tačiau labai gražu viduje. Prie klebonijos stovi keistas trijų skersinių kryžius (vos ne unitų).
Užvenčio bažnyčia
20180929_123127
Bažnyčios viduje
20180929_123310
Keistas kryžius
20180929_123823

Užventyje užvažiavome ir į Užvenčio dvarą, kur buvusiame malūne įrengtame restorane tikėjomės išgerti kavos. Deja, restoranas aptarnauja tik renginius, tad, pasižvalgius po labai gražiai sutvarkytą aplinką, teko keliauti toliau.
Užvenčio dvaro malūnas
20180929_124841 Stitch

Vienoje iš ankstesnių kelionų jau buvome lankęsi Biržuvėnų dvare, tačiau nevaikščiojome po vidų, tad šįkart paslampinėjome. Bilieto kaina gana keista – 0,85 EUR, bet litais viskas čiki – 3 LTL 😉 Apie dvarą kada nors parašysiu detaliau savo dvarinėjimų tinklalapyje, o pakolkas tik tiek, kad daugelis dvaro pastatų atrenovuoti ir ten tikrai smagu pasivaikščioti.
Biržuvėnų dvaro rūmai
20180929_140324(0)
Valgomasis
20180929_134546 Stitch

Biržuvėnų dvaro rūmuose stovi kavos automatas, tad, išgėrę kavos, pasukome link Pavandenės, kur aplankėme Pavandenės alkakalnį (Sklepkalnį). Pati vieta daro savotišką įspūdį, man iškart kilo asociacija su Siguldos eskapados metu aplankyta Biruni dvaro kripta, nors tai visiškai nepanašu.
Sklepkalnio mauzoliejus
20180929_144734

Galutinis ekskursinis tikslas buvo Lopaičių piliakalnis. Keliaujant į jį, eilinį kartą susidūriau su navigacijų nepatikimumu – ji mus atvedė į vidurį miško, viskas kaip ir OK, nes atstumas iki piliakalnio nuo ten buvo trumpiausias, bet ten tokie šabakštynai, kad velnias kojas nusilaužtų. O ir iš viso ten turėjo būti parkingas su takeliu nuo jo! Teko pasinaviguoti pačiam pagal žemėlapį, ir atykome į vietą.
Vieta labai gražiai sutvarkyta, įrengti takeliai, sustatytos informacinės lentos ir stulpeliai. Pats piliakalnis nieko ypatingo, tačiau šalia jo yra buvusi senovės lietuvių alkavietė su aibe įdomių akmenų ir šaltiniu. Minios lietuvių su didžiuliais bambaliais ėjo link to šaltinio prisipilti stebuklingo vandens. Vanduo skanus btw. Visko neapėjome, planuojame ten surengti dar reisą.
Lopaičių piliakalnis
20180929_161720
Sveikatos akmuo
20180929_160032
Spėjamas žynio kapas
20180929_160450
Šaltinis
20180929_160840

Kadangi grįžome pro Viduklę, tai kaipgi be koldūnų? Tik šįkart užsukome ne į naująją koldūninę prie tvenkinio, o į senąją legendinę, įrengtą buvusioje valgykloje. Nenusivylėme – ir maistas buvo skanus, ir kainos teisingos, rekomenduojame.
Senoji Viduklės koldūninė
20180929_182511

Na o po to beliko tik ramiai grįžti namolio.
20180929_190233
20180929_191455

Galerija su didesniu kiekiu fotkių

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | 2 Comments »

Atostogos Tunise 2018-10-05~12

Spa 25th, 2018 by

Senokai (2006 metais) buvome Tunise, ir tada labai patiko, tad nutarėme ten praleisti šių metų familines atostogas: mumi su brangiausiąja, dukra su draugu ir anūke. Kelionė iš Londono, Stanstedo oro uosto, bo atostogos iš Anglijos gaunasi pigiau, nei iš Lietuvos – 530 EUR/žmogui 5* viskas įskaičiuota. Aišku, prisideda dar ubagų avialinijos iš Vilniaus į Londoną, bet ir taip mes kartkartėm vykstame ten pasisvečiuoti.
Nuskridome puikiai, viešbutis TUI Magic Life Africana. TUI – tai buvusi kelionių agentūra Thomson, tad kokybė tikrai aukšta, likome labai patenkinti.
Skrisdamas lėktuvu, stengiuosi pakliūti prie lango – mėgstu stebėti žemę iš viršaus. Tunisas šiuo atveju žavi tuo, kad kraštovaizdžiai žymiai skiriasi nuo europietiškų, tad fotkinti buvo ką.
Pačios atostogos praėjo puikiai: maistas geras, vynai (baltas, rausvas, raudonas) geri, oras puikus, jūra labai šilta, buvo bangos, tad prisiminiau vaikystę Baltijoje 🙂
Vienžo, puiku.

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | Comments Off

Hamameto Medina

Spa 23rd, 2018 by

Šiaip žodis „Medina“ iš esmės reiškia miestą, tad jei pateksite į arabų šalis, tai ten kiekvienas miestas turi po tą Mediną, kuri iš esmės yra senamiestis. Ne išimtis ir Hamametas, apie kurio duris jau buvo postas.
Mūsų viešbutis buvo Hamameto kaip ir naujamiestyje, Hamamet Jasmin, taksi iš ten kokios 15 min. kelio. Taksi kainuoja ~11 dinarų (3,5 EUR)., vairuotojai mandagūs, angielskai šneka.
Po patį Hamametą nevaikščiojome – tipiškas arabiškas miestas, jei tokiame buvai – buvai juose visuose. Visas grožis tvirtovės siena atitvertame senajame mieste, kurio viename kampe prie jūros stovi XIII a. fortas. Jį galima aplankyti už 7 din. (2 EUR/). Kažkokių ypatingų eksponatų nėra, man, kaip fortifikacijų mėgejui, buvo įdomu, o kitiems tai gal tiesiog pasivaikščiojimas forto sienomis, žvalgantis aplinkui. Galima išgerti kavos kavinukėje, įrengtoje pagrindiniame bokšte, apžiūrint gatveles apačioje.
Senamiestis apačioje – siaurų gatvelių ne tiek labirintas, kiek klaidumynas, bo gali lengvai įeiti į aklavietę. Labai prižiūrėtas, namai nudažyti baltai, skiriasi tik spalvingos durys, nors vyraujanti jų spalva – mėlyna. Fortas ir tvirtovės sienos sumūryti iš gelsvai rusvo kalkamenio, tad iš esmės matome spalvų triadą: gelsvai-ruda – balta – mėlyna.
Gatvelės aplink fortą pilnos krautuvėlių, pardavėjai atkakliai, bet ne įkyriai kviečia apsilankyti. Mane visad gelbsti arabiški „Ačiū!“ ir „Ne!“ 😉 Gatveles prieš parduotuves plauna šluotomis/šepečiais su muilu, tad tikrai švaru.
Taksą atgal pasigauti ne problema, o vietoje adreso tiesiog parodai viešbučio apyrankę 😉

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | Comments Off

Hamameto durys

Spa 21st, 2018 by

Šiemet rudeninėms atostogoms su brangiausiąja, mūsų dukra, jos draugu ir anūke savaitei nuvykome iš londonų į Tunisą, Hamameto miestą. Šiaip tiesiog atostogavome viešbutyje, bet vieną dieną mudu su brangiausiąja taksi pavažiavome iki senamiesčio, Hamamet Medina. Pavaikščiojome, pafotkinome, nusipirkome šiokių tokių suvenyrų.
Dabar pradėjau tvarkyti fotkes ir pamačiau, kad susirinko nemažai to senamiesčio durų, tai pirmu priėjimu ir dedu į internetus tas duris, kiti įspūdžiai bus vėliau.

Tags:

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | 4 Comments »

Apie naujus karinius žemėlapius

Spa 20th, 2018 by

Kai kada žmogus dirbi LABAI ĮDOMŲ DARBĄ ne visai atviroje organizacijoje ir nežinai, kiek gi gali viešai apie tai papasakoti. Panašiai dabar ir man – darbas liuks, bet kad juo domisi mūsų nedraugai – faktas, tad tenka patylėti apie kai kuriuos labai įdomius profesiniu požiūriu dalykus 😉 Juolab, kad tuoj bus 36 metai, kaip aš tuo užsiimu, ir visada tas darbas buvo ne visai atviras (o kai kada visai uždaras).
Na bet kai apie tavo veiklą papasakoja viešas leidinys, šiuo atveju „Kario“ žurnalas, galima kažkiek ir pasigirti. Juolab, kad Lietuvoje, agropromo/ŽŪM ir nacionalinės žemės tarnybos pastangomis valstybinė kartografija, kaip ją suvokia daugelis, t.y. žemėlapių sudarymas, iš esmės sunaikinta. Taip, gaminamos profesionaliam naudojimui skirtos duomenų bazės, tačiau tikslių naujų valstybės išleistų žemėlapių nusipirkti nėra, t.y. mokesčių mokėtojai negauna ničnieko jiems lengvai prieinamu pavidalu, skirtingai nuo kitų valstybių, kur valstybinės institucijos, atsakingos už kartografavimą, aprūpina savo piliečius įvairių mastelių žemėlapiais. Aišku, yra komercinės įvairių atspalvių turizmui skirtos produkcijos, aš pats ją irgi naudoju, bo kitko nėra. Na bet čia seno kartografo paniurzgėjimai, o seno kartografo pasakojimas „Kariui“ žemiau.
2018-10_Karys
Visas straipsns, p. 30-33
P.S. Į tekstą įėjo maždaug pusė to, ką aš pripasakojau 🙂
Iš to, kas neįėjo ar net nebuvo kalbėta: kol kas dirbtinis intelektas pajėgus kartografuoti plačiai žinomu santykiu 80:20, o kai kada užsilenkia suvisam. Kartografija yra tarp amato (tikslumas) ir meno (atvaizdavimas), ir būtent informacijos vizualizacija sunkiausiai pasiduoda automatizacijai – patyręs kartografas intuityviai deda užrašą reikiamojoje vietoje ar atmeta nekritinį objektą, o tokius dalykus formalizuoti dirbtiniam intelektui suvokiamu algoritmu sudėtinga dėl situacijų unikalumo. Gi kiekvienam vietovės objektui aprašyti jo elgesį kartografavimo skirtingu masteliu atvejais oj-oj-oj darbo apimties. Taip kad turbūt reikėtų šnekėti apie pusiau automatizuotus metodus, kur dramblius išgaudo algoritmai, o va zuikius tenka gaudyti žmogui.

Posted in kartografija, Lietuva | 2 Comments »

Rumschen aplankymas

Rgs 19th, 2018 by

Žmonių pavardės turi šaknis. Vienokias ar kitokias. Mano abiejų tėvų pavardės turi, sakykim, geografines šaknis – Lietuvoje yra kaimai, kurių pavadinimai sutampa su mano senelių pavardėmis. Šįkart pakakalbėsime apie Rumšus. Kaimas tokiu pavadinimu yra Žemaitijoje, Šilutės rajone netoli Juknaičių, tad, ko gero, mano pavardė gryn žemaitiška. Susidomėjęs pavardės kilme, radau ir informacijos apie ją vokiečių geneologijos puslapyje. Kodėl vokiškame? Todėl, kad šis kraštas kelis šimtus metų priklausė visokių pavidalų teutonams, o jie jaučia nostalgiją viską detaliai išsiaiškinti.
Na ir ką – Prūsijos lietuvių kalba „rumša, rumai, rumai“ = „ramus, darbštus, stiprus„. Neprastai 🙂
Taigi, kaimas Rumschen, išsidėstęs abiejuose Šyšos upės krantuose, kažkada buvo dalis didesnės Bruisz-Pakull gyvenvietės, į kurią įėjo dar ir Kenkeln kaimas. Šiandien visa tai yra Rumšai, nors didžioji dalis kaimo yra buvusioji Kenkeln dalis
025DE

Šią vasarą mudu su brangiausiąja aplankėme tuos Rumschen-Rumšus. Situacija gerokai pasikeitusi, iš Rumschen realiai teliko po vieną sodybą kairiajame ir dešiniajame Šyšos krantuose, ką parodo tiek 20 metų, tiek 2 metų senumo lietuviški topografiniai žemėlapiai.

1996
TOP50LKS_1996

2016
TOP50LKS_2016

Bendras Rumšų vaizdas (Kenkeln dalis), atvažiuojant nuo Tarvydų pusės
20180722_151543 Stitch1

Kenkeln dalis išlikusi kur kas geriau, ten dabar Rumšų centras, iš kurio kryžkelės išeina keliai į Rumschen, į Tarvydus, per Šyšą į Laučius ir į Piktaičius (ex.Jonaičius). Centre – kelios gražios sodybos.
20180722_150847 Stitch1

Dešiniajame Šyšos krante yra žvyrkelis, palei kurį išsidėsčiusios kapinaitės ir viena išlikusi sodyba (žemėlapyje parodyta antroji, kapinaičių pusėje, jau nebegyva).
20180728_152914 Stitch1

Kapinaitės praktiškai apleistos, tik vienoje vietoje keli sutvarkyti kapai. Pavardės lietuviškai-vokiškos. Kol į jas įėjau – nusidilginau iki beveik pilno reumato pranykimo 😉 Šiaip vaizdas labai liūdnas ir skausmingas, nors tai turbūt tik mums – mirusiems tai jau neberūpi.
20180728_1530391
20180728_153141

Dešiniakrantė sodyba veikianti ir gana neblogai atrodo.
20180728_1536211

Medinis tiltas per Šyšą tarp abiejų Rumschen dalių dabar uždarytas, nors dar pervažiuojamas, bet tam reikia drąsos. Kadangi mano geresnioji pusė nepritarė tokiai mano avantiūrai – nevažiavome.
20180728_1541271

Kairiojo Šyšos kranto Rumschen sodyba, irgi veikianti.
20180728_1549051

Pilna fotkių galerija Flickr’yje

Tags:

Posted in foto, kartografija, kelionės, Lietuva | 2 Comments »

Dvarų kartografija

Rgs 15th, 2018 by

Jau senokai bandau susikartografuoti Lietuvos dvarus – toks keistokas hobis. Ilgam vakarais prisėdau prie vokiškų kaizerinių 1:25000 Klaipėdos krašto žemėlapių (43 lapai) ir dar ilgiau – prie rusiškų carinioų 1:84000 žemėlapių (108 lapai). Žemėlapių pririšimas prie Lietuvos koordinačių sistemos ir dvarų badymas – tokie vakariniai užsiėmimai, užtrukę jau kelis mėnesius, kelia klausimą – o kas gi gausis visos šitos baudžiavos pabaigoje? Na ką gi, baigiau badyti, bet dabar laukia kokį pusmetį užtruksiantis žmudnas tikrinimas Google kosminiuose vaizduose, ar liko koks nors dvarų pėdsakas, ar ne? Na bet norisi pamatyti, kaip galėtų atrodyti toks tipo dvarų žemėlapis. Irgi uždavinukas pamąstymui – mastelis, sutartinian ženklai, kokį pagrindą panaudoti, kad nesigautų dar viena baudžiava, jį betvarkant 😉
Na ką gi, kadangi Lietuva prieš porą metų pasidarė civilinius topografinius 1:50000 žemėlapius, tai nutariau, kad pagrindui jie tiks – ant rastro dedame dvarų simbolius+užrašus ir OK. Darbas, turint sutvarkytus dvarų duomenis, būtų gana greitas, bet vėlgi – 131 lapą teko pririšti prie Lietuvos koordinačių sistemos 😀
Dvarų žemėlapio prototipas buvo pagamintas naudojant nemokamą QGIS programinę įrangą. Daiktas gana neblogas, jį panaudojau kaupti dvarų informacijai, bet kartografijai neypač pritaikytas. Anyway, kažkas gavosi. Jau matau problemas (nukapoti užrašai ties rėmeliu ir dar keletas kliurkų), reiks ieškoti sprendimų. Na bet šiaip kaip pirmas blynas visai nieko gavosi 🙂 Būdamas dvarinėtojas, būčiau visai patenkintas, turėdamas tokią kartografinę medžiagą bent jau pradiniam identifikavimui, kur kokie dvarai buvo.
Kada bus galima pereiti prie serijinės žemėlapių gamybos – nzn. Kaip rašiau – laukia žmudnas darbas peržiūrėti >5000 nuo rusiškų žemėlapių subadytų dvarų, bet darbas įdomus ir įtraukiantis 🙂

0306_Pagegiai

Posted in kartografija, Lietuva | Comments Off

« Newer Posts - Older Posts »