Išslaptintas JAV planuotų branduolinių smūgių TSRSui ir jo sąjungininkams sąrašas.
Labai įdomus žemėlapis, kuriame nuspaudus atitinkamą branduolinio smūgio vietą, galima pamatyti potencialų aukų skaičių.
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Geg 17th, 2016 by grumlinas
Išslaptintas JAV planuotų branduolinių smūgių TSRSui ir jo sąjungininkams sąrašas.
Labai įdomus žemėlapis, kuriame nuspaudus atitinkamą branduolinio smūgio vietą, galima pamatyti potencialų aukų skaičių.
Geg 16th, 2016 by grumlinas
Tags: LT-foto
Geg 15th, 2016 by grumlinas
Tags: CzerwoneGitary, PL-foto
Geg 14th, 2016 by grumlinas
Pink Floyd – Set The Controls For The Heart Of The Sun
Tags: PinkFloyd
Geg 14th, 2016 by grumlinas
Vienas įdomiausios išvaizdos Citroënų, sukurtas didžiųjų Bertoni ir Oprono. Dėl papildomų langelių kabinos priekyje-apačioje, skirtoje palengvinti parkavimąsi prie šaligatvių, gavo „Belphégor“ pvadinimą, nes buvo panašus į tuomet labai populiaraus serialo herojų. Paskutinis iš tikrųjų Citrosunkvežimių: 1967 m. Michelin (kuris valdė Citroën) nupirko bankrutavusį auto-gamintoją Berliet, kuris specializavosi sunkvežimių ir autobusų gamyboje. Siekiant optimizuoti kaštus, Belfegorų gamyba perduota į Berliet gamyklą, kuri juos gamino iki 1972 m. Savo ruožtu, 1973 m. Michelin pardavė subankrutavusį Citroën Peugeot’ui, o sunkvežimių gamyklą Berliet – amžinam Citroën konkurentui Renault’ui 😀
Geg 13th, 2016 by grumlinas
Šią savaitę Lietuvoje vyko kažkoks didžiųjų prekybtinklių boikotas. Rašau „kažkoks“, nes apie jį tesužinojau iš internetų, o lietuviškuose prekybcentriuose paskutinį pusmetį lankausi gana atsitiktinai. Ne tai, kad boikotuoju, o tiesiog ignoruoju. Mūsų su brangiausiąja kelionės į liankų žemę davė akivaizdų rezultatą – mūsų pinigai tenka lenkams, o ne lietuviams. Btw, apsipirkimai Lenkijoje nėra naujas dalykas – jau prieš keletą metų vis girdėdavau, kad pažįstami, susimetę po dvi šeimas vienon mašinon, varo Baltstogėn apsipirkti pagal prekių sąrašus. Kažkaip tuo metu nesusidomėjau, o va nuo pernai, ryškiai išaugus mūsų kelionėms po Lenkiją pažintiniais tikslais (čia rimtai, jei ką – regioną koks 100 km atstumu nuo Lietuvos sienos jau tikrai neblogai pažįstame), kažkaip įpratome ir apsipirkti grįždami. Kol suvokėme, kad gerokai sutaupome. Kokius 30% minimum. Ant visko, btw. O kai kur – viskas perpus pigiau gaunasi. Tai dabar Lietuvoje perkamės pamėgtą duoną iš kepyklėlės, lašinius iš mėsos krautuvėlės ar mineralinį vandenį iš prekybcentrių. Na, dar kažką retkarčiais. Viskas kitkas, kas nesugenda per porą-trejetą savaičių – iš lenkų.
Kažkokia seimūnė kažkada putojo, kad lietuviai valstybines šventes sutinka eilėse prie mėsos Lenkijoje, bo išeiginės dienos. Šiaip ta seimūnė turėjo Seime putoti, kodėl Lietuvos žmogus privarytas iki to, kad Lenkijoje jam pigiau apsipirkti nei Lietuvoje. Deja, pasirinkimas „Arba seimūnas, arba mąstantis žmogus“ yra negailestingas. Nes man asmeniškai Europos Sąjunga, kad ir kaip ją bekeiksnotų euroskeptikai ar šiaip prosto koloradai, visų pirma yra judėjimo laisvė ir laisvė rinktis, ką darau su savo lėšomis. Taip kad aš savo lėšas panaudoju ten, kur nukeliauju, o ne ten, kur man bando nurodinėti seimūnai.
Geg 12th, 2016 by grumlinas
Tądien neplanavome lankytis Lenkijoje. Dar išvakarėse žinojome, kad važiuosime į Trakų rajoną giminių aplankyti. Na bet žmogus planuoja, velnias jo planus nešioja: atsibudus iš ryto paaiškėjo, kad baigėsi mūsų katino šlapias maistas, o mes iš principo jau pusmetį neberemiame Lietuvos didžiųjų prekybtinklių ir maksimaliai apsiperkame Lenkijoej (yep, mes jau pusmetį iš esmės vykdome tą akciją, kuri su tokia pompa prasidėjo užvakar; gal reiks kada parašyti savo apmąstymus šia tema 😉 ). Katinas katinu, bet baigėsi ir mūsų pamėgtas lenkiškas mineralinis vanduo su magniu… 🙁 Nu tai teko pasukti ienas liankų link. Obetačiau prieš šopingą atlikome klasikinę savo programą – apsilankėme Pacų rūmų griuvėsiuose Dauspūdoje ir Šventvietėje. Tiesa, iš rūmų į Šventvietę pasivažinėjome nauju maršrutu, tokiais vos ne lauko keliukais, po kurių mūsų Padangiuxas iki pat langų įgavo taurią liankų žemės spalvą – išvakarėse buvo paliję, o ir keliai nevisai žvyrkeliai buvo. Anyway, maršrutą užskaitėme, nes vaizdai buvo verti straksėjimo provėžose.
Pačioje Šventvietėje ramybė ir poilsis, bet kaip sykis liankai atidarė baidarių sezoną Dauspūdos upe ir jų pora ekipažų išsilaipino Šventvietėje. Tai daugiau pasivaikščiojome nei pasėdėjome ir pasukome atgal. Irgi kiek kitu maršrutu, per miškus, išgąsdindami kelis vietinius liankus, kurie savo awto ir traktoriais atsargiai ropojo miško keliais ir gerokai nustebdavo, kai mes prasinešdavome pro šalį 😉 Pakeliui keliose vietose radome įdomų reiškinį – vienon vieton sutelktas ištisas minias medžiotojų bokštelių. Taip ir nesupratome – ar čia juos miškan atvežė ir į vietas nepaskirstė, ar kaip sykis iš miško išvežti ruošiasi.
Taigi, kelionė nusisekė, katinas vakare buvo dėkingas už atnajintą šlapio maisto tiekimą.
Tags: PL-foto
Geg 11th, 2016 by grumlinas
Geg 10th, 2016 by grumlinas
Tags: LT-foto
Geg 9th, 2016 by grumlinas
Tags: PL-foto