Beprotiška savaitė: geresniajai pusei operuota koja, aš tarnybinėje komandiruotėje Rygoje, nuo drėgmės suka visus sąnarius… Tai tik vakar prisėdau kažką papaostinti… O kadangi savaitgalis – tai labai įvairios citromiargynoz 🙂
Tags: 365 žodžiai
Gyvenimas – ne tai, ko tu nori, o tai, ką tu gali
Gru 8th, 2019 by grumlinas
Beprotiška savaitė: geresniajai pusei operuota koja, aš tarnybinėje komandiruotėje Rygoje, nuo drėgmės suka visus sąnarius… Tai tik vakar prisėdau kažką papaostinti… O kadangi savaitgalis – tai labai įvairios citromiargynoz 🙂
Tags: 365 žodžiai
Gru 1st, 2019 by grumlinas
Keletas senų citroeninių fotkių, šįkart ne citromiargynoz 😉
Prisiminiau, kad kažkada esu surašęs André Citroën biografiją, tai dar keletas įdomių fotkių iš internetų.
Tags: 365 žodžiai
Lap 29th, 2019 by grumlinas
Nors darbe esame gerokai užsikasę naujų žemėlapių priėmimu, o po darbo vis sėdžiu prie savųjų dvarų, kartkartėmis per delfius susipažįstu su Lietuvos gyvenimu. Kuris, tiesą pasakius, labai keistas. Ok, kasdieninis gyvenimas be didesnių keistenybių – ruduo, šalta, drėgna, kažkur ten plikšala prikrėtė nuotykių teises kartu su awto įsigijusiems vairuotojams, bet šiaip tai viskas sukasi tai blogiau, tai geriau, bet vidurkis gaunasi normalus.
Baisiausia, kai aš pasižiūriu į tuos šūdpolitikius, kurie imituoja mūsų valdžią. Kolchoznikai bando žeminti praeinamumo į Seimo viešbutį kartelę, kad ten galėtų patekti jau visiški prieglušiai ir bomžai, kaip sykis organizuojantys naują partijėlę, kur telkiasi jau visiški nuopezos. Daugiau šūdpartijėlių atstovų – didesnis jovalas, kuriuo galima lengviau manipuliuoti. Anūko partija užsiima chytrais manevrais, tik įtariu, kad viskas baigsis tuo, jog gudri višta šikną išsidilgins. Vyriausybė išvis patapo kažkokių fantastiškų prietrankų prieglauda, visiškai nesukančia galvos dėl reputacijos: tai žiūrėk viena ministrė įsižeidė, kad jai praeinant, kažkas nepasistoja, tai kitas ministras, papietavęs už sau pavaldžių įstaigų pinigus, asfaltuoja kelią link nevykėlio kandidato į prezidentus namų. Ir visi lopetomis meta šūdą ant ventiliatorių.
Aukštas-ir-gražus bando kažką moralizuoti, bet panašu, kad jį visi just ignore, bo pas mus, panašu, niekaip neišeina atsisakyti iš ruskių perimtos valdymo metodikos – tvoji kumščiu snukin ir tada paaiškini, ko nori. Nes demokratinis zyzimas viso to kolchozinio, komunistinio ir koloradinio brudo, kuris dabar valdžioje, visiškai neveikia. Jie jau suvokia, kad atėjo vienai kadencijai, tad stengiasi pasigriebti ir pasidaryti sau, ką tik įmanoma, kol dar prie valdžios lovio. Vienžo, skausmas ir liūdesys, žvelgiant į visą tą elitą.
Yra suvokimas, kad tau liko ne tiek daug metų, kad galėtum kovoti ir kovoti, kad norisi ir pagyventi likusį laiką. Aišku, eini balsuoti, kai kada pabumbi internetuose, bet darosi tiesiog gaila gyvenimo, kurį galima gyventi kažkaip prasmingiau, nei spragsint dėl eilinės mūsų politikierių glupstvos. Yra jaunimas, kuriam gyvens taip, kaip pastatys į vietą visą tą iš kažkokių pakampių surankiotą dumblą, visiškai nebesiskaitantį su padorumu.
Tai va kokie pabumbėjimai susirinko per kažkiek laiko, praleidžiamo ramiai savo krištolo bokšte, užsiimant darbu Tėvynės labui (be bajerių, bo dirbu Lietuvos Kariuomenėje) ir laisvalaikiu daromais dvarų tyrinėjimais.
Tags: 365 žodžiai
Lap 26th, 2019 by grumlinas
Citromiargynoz mėgsta ducyvius 🙂
Tags: 365 žodžiai
Lap 24th, 2019 by grumlinas
Atėjo laikas priešpaskutinei mūsu keliauninkų kompanijos kelionei šių metų (paskutinė bus Naujamečio išvyka) ir mūsų autobusiukas pasuko į pietus, link Dzūkijos.
Visos fotkės albumėlyje.
Pirmas sustojimas – prie Alytaus Baltosios rožės pėsčiųjų tilto. Privažiavome ne iš paradinės pusės, bet užtai nereikėjo lipti ant aukšto pylimo. Deja, lapkričio paskutinė dekada ne pats smagiausias laikas vaikščioti lauke, o kai dar virš Nemuno pučia šaltas vėjas, tai išvis nekas. Priėjome prie tilto prieigų ir supratome, kad visą grožį apžiūrėsime kitais metais, šviečiant Saulutei.
Kadangi mūsų kelionės jau įgijo kulinarinį akcentą, tai šįsyk užsukome vėlyvų pusryčių/ankstyvų pietų į „Dzūkijos dvarą„. Mums su brangiausiąja tai jau trečias apsilankymas, ir šį sykį vėl labau skaniai pavalgėme.
Sekantis sustojimo punktas – Naujieji Valkininkai, prie labai gražiai atnaujintos geležinkelio stoties. Gaila, ji buvo tradiciškai užrakinta. Šalia stoties labai įdomi skulptūrinė kompozicija, jau apniokota vandalų.
Kadangi dalis keliauninkų nebuvo matę Ūlos akies versmės, pasukome ten. Iš praėjusių kelionių kažkaip įsivaizdavau, kad nusileidimas prie jos ne toks status, tad šį kartą dėl maudžiančios operutos kojos man teko susilaikyti nuo versmės aplankymo. Esu ją matęs, tad širdies labai neskaudėjo.
Planuose buvo Zervynų kaimo aplankymas pasivaikščiojant po jį, bet oras vaikščiojimams tikrai buvo neypač, tad tiktai pravažiavome kaimo gatvele ir susiplanavome dar vieną sekančių metų kelionę. Sekantis sustojimas buvo prie Švendubrės Velnio akmens. Privažiuoti prie jo galima, tik kiek klaidoka, bet mes tai padarėme. Raigardo slėnis rudenį įspūdžio nepaliko.
Neplanavome aplankyti Druskininkų, tačiau mūsų merginų prašymu prasukome, apžiūrėjome, Na ką, gražėja tie Druskininkai kasmet.
Kadangi jau temo, tai nuskubėjome į Merkinę, prie namelio ant vištos kojelės. Deja, uždarytas, tad tik pafotkinome ir namelį, ir saulėlydį.
Vietų apžiūrėjimas buvo baigtas, liko dar vienas kulinarinis taškas – „Šilo kopa„. Labai rekomenduojama vieta. Kadangi autobusiuke vis kažką kramsnojame, tai užsisakiau tik karštą įvairių sulčių gėrimą ir keptą kiaulienos gabalą. Fantastika – ir maistas, ir aptarnavimas, ir aplinka.
Aplankytų vietų žemėlapis GoogleMaps.
Ką gi, apibendrinant mūsų šaunios keliauninkų kompanijos šių metų keliones. Pagrindinė geros kelionės prielaida – sava kompanija, be zirzlių. Keliavome beveik kas mėnesį; atstumai 400-600 km. Kelionės laiką riboja tiek atstumas, tiek šviesus paros metas, tad geriausia keliauti kokiais gegužės-rugsėjo mėnesiais, kai nereikia rūpintis, kada čia sutems. Visuomet reikia nusimatyti tašką pavalgymui. Aišku, jį galima rasti „ant fukso“, bet vis tik geriau kažką žinoti. Laiką tiek važiavimui, tiek lankymui, tiek valgymui reikia planuotis. Važiuojant situacija gali keistis, tačiau grafikas labai padeda.
Objektai lankymui turi būti įvairūs, nebent kelionė labai tematinė. Vieniems labiau patinka dvarai, kitiems – bažnyčios. Kompromisą galima rasti visada, čia jau kelionės planuotojo darbas. Per tuos keletą bendrų kelionių metų pradedi jausti, kas tikrai patiks visiems. Verta žymėtis aplankytus objektus žemėlapyje, tada aiškesnis kitų kelionių planavimas.
Geriausia važiuoti viena transporto priemone – ir parkuotis paprasčiau, ir bendravimas kelionėje intensyvus bei informatyvus.
Tai va tiek minčių.
Tags: 365 žodžiai, LT-foto
Lap 22nd, 2019 by grumlinas
Toks keistas jausmas, kai pagalvoji, kad iki Kalėdų teliko mėnuo su uodegėle, o tada neužilgo ir Naujametis. Metai prazvimbė praktiškai be sustojimo, net nepajutau, kaip vėl įšokome į „iš tamsos į tamsą“.
Nežinau, kiek tai susiję su amžiumi, tačiau toks įspūdis, kad paros trumpesnės, negu buvo. Aišku, jei neturėtumei ką veikti ir laisvalaikis apsiribotų gulėjimu ant sofos prieš durnadėžę su skardine alaus, tai gal tas laikas ir sulėtėtų, tačiau man jis kažkoks toks tekantis tarp pirštų, kad jo vis trūksta ir trūksta. Kelionės, mano paties laisvalaikinės veiklos – ir net nelabai lieka laiko tiesiog pagulėti ant sofos, klausantis muzikos.
Artėjant Naujamečiui, bus tiesiog įdomu peržiūrėti, kuo gi buvo įdomūs metai, tačiau jau dabar matau, kad labai daug keliauta, bus kokios 20 kelionių, tiek mudviejų su brangiausiąja, tiek su malonia keliauninkų kompanija. Tai čia tik aprašytos, o kur dar tiesiog trumpi išvažiavimai, kai tiesiog važiuoji ir fotografuoji akimis, nes ne visada fotkė atskleidžia tuo momentu tave apėmusį jausmą.
Esu nekart rašęs, kad labai daug laiko suėda mano kol kas amžinasis projektas – Lietuvos dvarų žemėlapis. Subadyti dvarus nuo žemėlapių pasirodė kur kas lengviau, nei juos sutvarkyti taip, kad mano darbu galėtų pasinaudoti kiti. Niekad negalvojau, kaip stipriai per pusantro šimtų metų pakito mūsų gyvenvietės, kokia sudėtinga jų pavadinimų paieška. Bet čia tur būt kaip visur – kai kažką daro kitas, o ypač dar savo darbo specas – viskas atrodo taip paprasta. Bet kai tenka kažką daryti pačiam – tu suvoki, kiek tau dar reikia mokytis ir tobulėti.
Dar vienas dalykas, kuris reikalauja kasdieninės laiko dozės – mano Live Journal stebimų blogerių įrašų skaitymas. Nors bendra rašymo apimtis ten sumažėjo, tačiau tai vistik yra geros valandos sąnauda. Iš kitos pusės – puikus informacijos mane dominančiomis temomis šaltinis. Aišku, mane ištiko bėda – pradėjau dažniau skaityti srautą Feisbuke ir matau, kad tai tapo nemažu laikagraužiu. Aišku, tai vėlgi tam tikras informacijos šaltinis, bet didžioji dalis turinio ten tiesiog arba tuščias šlamštas, arba buka reklama.
Tai va, truputėlį pamąsčius, paaiškėja, kad gal ne laikas greičiau bėga, o tu pats save įvarai į noro padaryti kuo daugiau spąstus. Dar nežinau kaip, bet tuo reikia susirūpinti.
Tags: 365 žodžiai
Lap 20th, 2019 by grumlinas
Pabandžiau kokią savaitę neskaityti delfių ir panašių šūdportalių – tipo izoliuotis nuo to, kas vadinama lietuviška tikrove. Iš esmės pasisekė – kažkiek info prasprūsta per feisbuką, kai jį skrolini, bet tai tik klykiančios antraštės. Na ir liko M1+ 200 sekundžių žinių, bo jeigu bus paskelbtas karas – derėtų apie jį žinoti. Nežinau, kiek giliai ir gerai pavyko atsiplėšti nuo to dosniai metamo ant ventiliatoriaus šūdo, bet kad pasijutau žymiai švaresnis – faktas.
Per tą laiką, rankiodamas į vieną vietą nuorodas apie mudviejų su brangiausiąja keliones, nukeliavau savo tinklaraščiu net iki 2009 metų. Liko dar pora metų ir būsiu prie Palėpės šaknų. Labai įdomus dalykas – matyti save kintantį. Per tą desėtką metų gerokai pakitau: kai kurios glupstvos išgaravo, nors įtariu, kad jų vieton atėjo kitos, bet tai bus aišku vėl po kokių dešimties metų. Kažkada galingas įrašų srautas išseko – yra metas, kai generuoji gana neblogą turinį be didesnių pastangų, bet ateina metas, kai tiesiog nebesirašo ir tiek.
Pasižiūrėjau, kad kažkada publikavau po vieną įvairiomis temomis gana daug neblogų fotkių. Dabar gi tai pamiršta, nes kai darau reportažus, renku jų didelius kiekus. Gal po Naujųjų Metų reikės pamažu peržiūrėti savo fotoarchyvą ir iš jo kažką iškapstyti viešinimui. Gal tai privers mane fotografuoti ne tik mano taip mėgstamus dvarus, bet ir kažką aplinkui save, nes visai nustojau žvalgytis į šalis. Surambėjimas kažkoks gaunasi.
Taip, dabar esu užsidegęs sutvarkyti didžiulį kiekį iš įvairių kartografinių šaltinių sukauptos žaliavinės medžiagos apie Lietuvos dvarų išsidėstymą, bet nesitikėjau, kad realiai uždusiu. Juolab, kad iškilo neįtikėtinai daug problemų su dvarų įvardinimu lietuviškais pavadinimais – tiesiog ne tik kad neretai nėra patikimos informacijos, bet kai kada išvis nėra jokios informacijos. Taip kad pagrindinis mano užsiėmimas ilgam bus kapstymasis, lyginant skirtingą medžiagą, o tai, aišku, nepridės laiko kitiems užsiėmimams.
Kažkada atotrūkiu nuo kasdienybės man buvo hiperaktyvus Palėpės pildymas įrašų srautu, paskui LEGO konstravimas, kuris dabar apslopo (mano nuotaikos ir pomėgiai banguoja), dabar dvarinėju, bet vis kaskart grįžtu prie senų smagių užsiėmimų.
Tai va, kokios mintys kyla beskaitinėjant savo įrašų archyvą diena po dienos.
Tags: 365 žodžiai
Lap 18th, 2019 by grumlinas
Na ką gi, priėjo metas aprašyti ir bendruosius šiųmetinių atostogų Egipte įspūdžius. Atrinkau kažkiek fotkių, o bendras albumas čia.
Egipto kurortas Taba buvo pasirinktas sąmoningai – nuo jo netoli iki Petros, o tai buvo vienas iš mūsų atostogų tikslų, turint omenyje, kad atstogavome su pusantrų metų anūke, o su tokiu vaikučiu labai neprituristausi. Tai pasirinkome topinę ekskursiją, o likusį laiką praleidome viešbutyje The Bayview. Visi pribambasai lėktuve, viešbutis*****, viskas įskaičiuota, vaizdas į jūrą, bla-bla-bla – X.28-XI.7 su atskridimu per Ejlatą Izraelyje (taip jau gavosi su lėktuvų grafikais) – ~700EUR/žmogui.
Išvykome iš Kauno, kur dar oro uoste treniravome anūkę sėdėti vežimėlyje (ji to labai nemėgsta). Tačiau Egipte vežimėliu daugiau vežiojome mantą, nei anūkę.
Kadangi numatytiems atostogų terminams lėktuvų reisų į Egipto Tabos oro uostą nebuvo, teko skristi per Ejlatą Izraelyje. Atvykimas visai nieko, kabinėjamasi nedaug, bet saugumo priemonės matosi. Susikrauni mantą į autobusą, važiuoji iki Izraelio-Egipto sienos. Ten išsikrauni mantą ir su ja pėsčiomis keliauji per sieną. Du dideli lagaminai ir prikrauta kuprinė ant nugaros nebuvo lengvas pasivaikščiojimas.
Už sienos vėl laukia autobusas, susikrauni mantą, susimoki po 25USD kažkokį Sinajaus ekologinį mokestį ir tada jau tikrai važiuoji į viešbutį.
Viešbutis tikrai puikus, vertas savo žvaigždučių. Kažkada buvo super-liuks, dabar tik liuks, bet mums labai patiko viskas: kambariai, aptarnavimas, maistas. Vienintelė problema – rytinio atoslūgio metu jūra labai negili, bet popiet viskas tvarkoje.
Teritorija labai prižiūrima, nors kai kada neapsieinama be kazusų. Buvo pastatytos urnos rinkti atliekoms.
Matyt, kažkas davė pastabą dėl užrašo „Peper“, tad po dienos jis buvo sutvarkytas.
Viena iš netikėtų atrakcijų buvo Helovynas egiptietiškai.
Pagrindiniai viešbučio gyventojai – lietuviai ir lenkai, ką iliustruoja buvusios ATR šalių vėliavos prie įėjimo.
Na ir šiek tiek bendrų viešbučio vaizdų.
Atostogos buvo puikios, tačiau jas labai sugadino išvykimas. Tedo kompanija, per kurią užsakinėjome atostogas, lengvabūdiškai numatė per trumpą laiką pereiti Egipto-Izrelio sienas ir patikrą Ejlato oro uoste. Izraeliečiai tikrina iš dūšios, tad kai praėjome patikrą, paaiškėjo, kad pagal Ryanair apskaičiavimus mes ją turėjome praeiti prieš 3 valandas. Laimei, mūsų buvo pilnas autobusas, tad lėktuvas kantriai laukė ir išskrido ketvirčiu valandos vėliau.
Tags: 365 žodžiai, EG-foto
Lap 16th, 2019 by grumlinas
Vietoje žodžių – Citromerginos 🙂
Tags: 365 žodžiai
Lap 15th, 2019 by grumlinas
Poilsiui nuo Egipto – istorija apie kiek netikėtą internetinio žemėlapio projektą.
Užėjo kada čia pas mane bendradarbis ir paklausė, kokią vietą pavalgymui „skanu+nebrangu+daug“ rekomenduočiau aplink Kauną. Pasiūliau kelis taškus, o paskui pamąsčiau, kad žemėlapiukas GoogleMaps visai gerai būtų. Na ir sudėliojau visus vertus dėmesio pavalgymo objektus, kuriuos esame aplankę su brangiausiąja arba su keliauninkų kompanija per praėjusių pusantrų metų.
Trumpai keletas žodžių apie kiekvieną iš jų:
130 km arba Link vakarų: viena mėgstamiausių vietų, nepatingime nušokti su brangiausiąja tiesiog pavakarieniauti be progos.
Bistrampolio dvaras: puiki kava ir pyragai, meniu atrodo neblogai.
Dzūkijos dvaras: puiki regioninė virtuvė, labai patiko dzūkiškos bandos.
Inkognito: kvailas pavadinimas gerai kaukazietiškai virtuvei.
Kibininė: priešais Senąją kibininę, jei ten pilna žmonių – gera alternatyva, nes kibinai puikūs.
Kuchmistrai: Zyplių dvaras, puiki stilinga virtuvė, rekomenduojame užsisakyti degustacijas didesnei kompanijai.
Kulių Karčema: didelės porcijos, labai greitas aptarnavimas.
Kurėnų užeiga: gera vieta pavalgyti, graži aplinka.
Kuršiai: puiki virtuvė, didelės porcijos, tik nedirba nesezono metu.
Vilkenta: garsioji Kidulių vyninė, puikus maistas, įdomūs lietuviški vynai, lankomės dažnai.
Medinė užeiga: netikėtas atradimas, labai patiko.
Pagėgė: kiek buvome sustoję pavalgyti važiuodami į Žemaitiją, niekad nenusivylėme.
Paryžiaus kaimo užeiga: geri šašlykai.
Raganė: daug įvairių skanių koldūnų.
Senasis grafas: tikrai gera užeiga.
Senoji kibininė: amžina kaip Trakai, visada puikūs kibinai.
Senoji Viduklės koldūninė: meniu kiek skurdesnis, nei Viduklės koldūnuose, bet koldūnai liuks.
Siesta: aukštos klasės restoranas, tad maistas geras, bet porcijos mažos.
Sotus vilkas: didelės porcijos, skanu, kainos geros.
Šaltinis: garsieji Kavarsko koldūnai, bet popiet cepelinų nebebūna, ir vietos labai mažai.
Šašlykinė: atrodo labai nekaip, bet šašlykai ir kiti kaukazietiški patiekalai puikūs.
Šlyninkos vandens malūnas: įdomi vieta, maistas geras, galima nusipirkti visokių liaudiškų maistelių.
Taujėnų dvaras: gėrėme tik kavą, bet meniu įspūdingas.
Upės kepyklėlė: puikūs ir kepiniai, ir šiaip maistas, labai rekomenduojame.
Viduklės koldūnai: nauja užeiga, gerokai nukonkuravusi senąją Viduklės koldūninę, didelis meniu, maistas geras.
Žarija: pakelės užeiga, stebinanti netgi patiekalais iš sraigių. Prarado gerą vardą 🙁
Žuvėdra: puikus biudžetinis restoranas su gražia aplinka.
Tai toks mūsų su brangiausiąja patikrintų per pusantrų metų ir aprobuotų maitinimosi vietų sąrašėlis.
Tags: 365 žodžiai