Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 251

Vakar, bevažiuodamas namolio iš karštaimylimodarbelio, vėl filosofavau pats su savimi ir suvokiau, kad begales kartų mes suvokiame, kad mes nežinome, ko norime, bet aiškiai žinome, kad to neturime. Čia gali būti viskas – ir daiktai, ir valgis, ir žmonės… Materialus pasaulis, vienžo. O va nematerialiojo pasaulio trūkumus mes jaučiame ko gero aiškiau – taip neretai mums trūksta artimųjų meilės, šiltumo, gerumo.

Įsibėgėjęs mąstyti, sugebėjau netgi perfrazuoti garsiąją Einšteino mintį apie kvailumą ir Visatą: skirtumas tarp genialumo ir kvailumo tas, kad genialumas turi ribas. Toks biškį savotiškas senos išminties variantas, užakcentavęs žmonių savybes. Nes neretai, kad ir kaip tu vertintum aplinką, visuomet bus vienu debilu daugiau, negu skaičiavai. Tą žino visi vairuojantys – gali atidžiai stebėti kelią, iš anksto prognozuoti kitų automobilių manevrus, žmonių elgesį kelyje, bet staiga ir netikėtai degalinės aikštelės viduryje sustoja koks šūdgolpis, atsidaro durelės ir pabyra ilgomis sukniomis pasidabinusios kaimietės, nes joms čia buvo patogu sustoti. Glušumas 99 lvl, toks neretas provincijoje.

Kai tenka susidurti su visokiais žmonėmis, daugelis iš jų giriasi savo fotografine atmintimi, ir tik vienetai prisipažįsta turį auksinės žuvytės tipo smegenis, kai atsimenama kokias penkias minutes. Tačiau mano liūdnoji patirtis rodo, kad neretas iš tų fotografų tiesiog pamiršta į tą savo atminties fotoaparatą įsidėti juostą. Rodos aiškini, aiškini, jie linksi, kad viską suprato ir viską puikiai atsimins, bet po dienos-kitos vėl krečia tas pačias nesąmones, nuo kurių juos ką tik atmušei. Ir tu žiūri nustebęs neviltyje.

Ir va tada tu suvoki, kad ne vien tavo gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai daro jį sudėtingą. Visų pirma tai idiotai, kurių kiekis neretai viršija visas leistinas ribas.

Tags:

365 žodžiai – 250

Na, šįkart gavosi kaip reta didelė skylė tarp įrašų, bet ką jau padarysi – savaitgaliui jau penktadienį išvažiavome pas gimines Žemaitijon. Iš mobiliako ilgų teksatų neparašysi, o ir kažkaip nesirašo per tokias mikro-atostogas, tai tiesiog ramiai pratinginavau.

Penktadienio vakaras tiesiog pratingėtas-praplepėtas, bet šiaip tai fain tiesiog be temos šokinėti nuo temos prie temos 🙂

Šeštadienį pasidarėme naudingą darbą – kadangi į svečius pas mus pradės atvažinėti anūkė, tai reikia kėdutės į mašiną. Ir oplia – Klaipėdoje radome pirkti padėvėtą labai neblogą viso labo tik už 35Eur, tai pašokome, paėmėme, dabar turėsime. Po kėdutės pirkimo, grįždami per Priekulę, žinomame ir nekart patikrintame žuvies kioskelyje užsipirkome puikios rūkytos žuvies, tai bus nedidelė šventė mūsų kaime. Toliau pavažiavome iki Drevernos, mažumą pasivaikščiojome, apžiūrėjome vasaros namelius su mintimis galbūt čia kada praleisti kokią savaitę. Tokia totali ramybė, kad niekur važiuoti nesinori, tiesiog va taip sėdėtum ir smaksotum į Kuršmares.

Total relax
Kuršmarės ties Dreverna
Flora ir fauna
Drevernos nameliai, kaip juos pamatė mano geresniojipusė

Na bet buvome susiplanavę dar aplankyti ir Svencelę, tai teko pakilti ir važiuoti. Ten irgi buvo fain. Net fotkinti nesinorėjo, nes suvoki, kad neina/nemoki perteikti to ramybės ir atsipalaidavimo įspūdžio kuris ten tave užpuola. Mano geresnioji pusė fotkino nemažai, jai tas kažkaip lengviau gaunasi musėt.

Kuršmarės ties Svencele

Ten yra tokia (vienintelė) užeiga, nuo kuriuos stogo matosi puikus vaizdas į Kuršmares, tai kol (gana ilgokai) ruošė maistą (kuris buvo tikrai geras) labai smagiai praleidome laiką.

Kuršmarės mano geresniosios pusės akimis
Mano kava mano geresniosios pusės akimis
Belaukiant maistelio – taip mane mato geresnioji pusė

Grįžus pas giminaičius, dar pasidarėme naudingą darbą – išsivalėme savo pepelaco vidų, atai senokai jam ta šventė buvo nutikusi. Išorės neplovėme, ir tai buvo ypač protingas cialis 5 mg sprendimas, nes visą naktį pralijo.

Mumi geresniosios pusės akimis

O sekmadienį mikro-atostogos baigėsi, Panemuniais parmynėme namo, pakeliui papietaudami Kidulių vyninėje.

Šilinės atlaidai Švėkšnoje, anot mano geresniosios pusės
Kidulių vyninėje mano geresniosios pusės akimis

Tags: ,

365 žodžiai – 246

Kuo daugiau reikia rašyti žodžių, tuo labiau susidaro bent jau dienos trukmės tarpai tarp įrašų. Priežastis prozaiška – apart blogo, turiu visą krūvą kitų interesų, kurie kovoja dėl prioritetų 🙂 Ir neretai nugali mano dvarinėjimo pomėgis. Teisingiau, Lietuvos dvarų žemėlapio sudarymas, kurį pradėjau prieš kokius aštuonerius metus. Iš paprasto aplankytų dvarų pažymėjimo ant GoogleMaps jis pamažu virto geoinformacine duomenų baze, kur šiandien fiksuoti >5800 buvusių Lietuvos dvarų, pilių ir rūmų.

Darbas dar toli nuo užbaigimo – informacija sukaupta iš įvairių nelygiaverčių šaltinių, ją reikia sutvarkyti ir jei jau ne suvienodinti, tai bent apvienodinti. Šiuo metu vargstu prie dvarų pavadinimų tvarkymo: dvarus pradėjau kaupti nuo Kultūros vertybių registro su keliais šimtais registruotų dvarų, o paskui perėjau prie 1:84000 carinės Rusijos žemėlapių, nuo kurių ir sukaupta didžioji dalis dvarų. Papildymai eina nuo 1PK laikų Vokietijos bei tarpukario Lietuvos ir Lenkijos 1:100000 žemėlapių, na ir dar krūva visokios kitokios kartografinės medžiagos. Visa bėda, kad nelietuviškuose žemėlapiuose dvarai neįvardinti lietuviškai, tarpukario lietuviški žemėlapiai apima tik centrinę Lietuvos dalį, tad lietuviškų dvarų pavadinimų nustatymas užima nemažai laiko. Kad būtų įdomiau, tarpukario lietuviški vietovardžiai kai kada skiriasi nuo dabartinių.

Visos šitos kebeknės bonusas – neretai pavyksta patikslinti dvaro padėtį ar netgi atrasti naujų dvarų. Bet tam tenka kaskart kruopščiai peržiūrinėti žemėlapius ir kitokią medžiagą. Taip kad laisvalaikio sąnaudos šitai pramogai rimtai atsiliepia kitoms pramogoms.

Be abejo, norisi pasižiūrėti, kaip pavyktų tokią duomenų bazę vizualizuoti, tad pabandžiau paruošti bandomąjį žemėlapio 1:50000 lapą (vieną iš 130), panaudojant lietuvišką oficialų topografinį žemėlapį. Aišku, tobulinti reiks, bet iš esmės rezultatu likau patenkintas.

Priekule

Tags:

365 žodžiai – 244

Antroji Šiaurės eskapados diena prasidėjo nuo pusryčių, po kurių aplankėme vieną iš Pasvalio įdomybių – Žalsvąjį šaltinį. Vanduo tikrai žalsvas, matosi, kad gilus, o smirda siera (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_090450
Žalsvasis šaltinis

Kadangi Joniškėlis netoli nuo Pasvalio, tai aplankėme ir Joniškėlio Karpių dvarą. Kažkada buvęs puikus, dar ir dabar įspūdingas (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_094120
Joniškėlio dvaro rūmai
20190901_093600 Stitch
Joniškėlio dvaro vakarų oficina

Pakeliui į Biržus užsukome į Likėnus pamatyti Smardonės šaltinių. Pasivaikščiojome per ledinį upeliuką akmeningu dugnu, gavosi Kneupo takelis. Pasižvalgėme po tikrai gražų Likėnų sanatorijos parką (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_103411
Smardonės šaltiniai
20190901_104638
Likėnų sanatorijos parko tvenkinys

Pagaliau privažiavome Biržus ir iškart į pilį. Džiugina tai, kad pagaliau daugmaž autentiškai atstatytas tiltas per pilies fosą. Kažkada buvo pakeliamas, dabar tik imitacija, bet fain. Aplankėme muziejaus ekspoziciją, yra tikrai įdomių eksponatų. Mane visada žavi visokie fortifikacijų maketai, tai širdis atsigavo prie Biržų pilies maketo. Kitas įdomus dalykas – tarpukario Vytis, kurio skydas mėlynu fonu, nesu matęs tokių (mano geresniosios pusės fotkės ir dar jos fotkės).

20190901_110815
Biržų pilies tiltas
20190901_111028
Biržų pilies rūmai
20190901_112324
Biržų pilies maketas
20190901_114054
Tarpukario vytis
20190901_115532
Romantiškas vaizdelis

Astravo dvaro rūmai jau eilę metų stovi ne tai kad apleisti, tačiau tikrai negyvi (mano geresniosios pusės fotkės) . Tad tiesiog apėjome, paskui aplankėme ir Astravo dvaro užtvanką.

20190901_123724
Astravo dvaro rūmai
20190901_125439
Astravo dvaro užtvanka

Nejučion atėjo pietų metas ir nuvykome į Rinkuškių „Alaus kelio“ restoraną, kuris nenuvylė, nors lankytojų aibė. Žmogui išeina ~15 Eur, bet tikrai verta.

20190901_135457
Gira. Tiesiog gira. Išgėriau litrą
20190901_135622
Kepta kiaulienos sprandinė

Po pietų laukė „Karvės ola„, prie kurios mane pozityviai nustebino stulpas su USB pakrovėju (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_142757
Pakrovėjas miško vidury
20190901_143019
„Karvės ola“
20190901_143149
Info stendas

Nuvažiavome iki Kirkilų apžvalgos bokšto, bet kai paaiškėjo, kad niekas nenori į jį lipti, pasukome link Mantagailiškio dvaro. Rūmai buvo kažkada labai gražūs, o dabar liūdni (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_144614(0)
Mantagailiškio dvaro rūmai
20190901_144435(0)
Mantagailiškio dvaro ūkinis pastatas

Ir štai paskutinis objektas – ant Nemunėlio upės, skiriančios Lietuvą ir Latviją, esanti Velniapilio uola. Uolą rasti nesunku, veda gerai įrengtas takelis, tačiau pabaigoje esantiems laiptams reikia dar bent trijų pakopų iki komforto (mano geresniosios pusės fotkės).

20190901_153208
Už Nemunėlio – Latvija
20190901_154429
Rodyklės apsisprendimui
20190901_154120
Velniapilio uola

Viso per tas porą dienų susukome >650 km.

Norintiems apžiūrėti mūsų pamatytas vietas – šių vietų žemėlapiukas GoogleMaps.

Tags: ,

365 žodžiai – 243

Savaitgalį su giminaičių šeima nutarėme apvažiuoti šiaurinę Lietuvą – Biržų, Kupiškio ir Rokiškio apylinkes. Pasivažinėjome šeštadienį ir sekmadienį, labai patenkinti kelione.

Pirmas sustojimas buvo jau kažkada lankytame Bistrampolio dvare – išgerti kavos. Tuo pačiu apžiūrėjome elnius.

20190831_095523
Bistrampolio dvaro rūmai.
20190831_101710
Smalsuolis

Sekantis sustojimas – vėlgi nekart lankytas Palėvenės Komarų dvaras. Šįkart labai pasisekė – subendravome su dabartine dvaro savininke, pakvietė į vidų, šįbeitą papasakojo.

20190831_111717
Palėvenės Komarų dvaro rūmai
20190831_112419(0)
Bokšto viduje

Kupiškyje stabtelėjome prie Baltų vienybės medžio.

20190831_122138
Baltų vienybės medis
20190831_122345

Aplankėme ir Kupiškio Kristaus žengimo dangun bažnyčią (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_123048
Kupiškio bažnyčia
20190831_123311
Kupiškio bažnyčioje

Kupiškio bažnyčioje labai įdomiai atrodo visokiausios pagalvėlės klaupkose, neiškenčiau nepafotkinęs.

20190831_123622
20190831_123627
20190831_123636
20190831_123643
20190831_123648

Kadangi „Upės kepyklėle“ buvome prieš pusmetį sužavėti, tai vėl stabtelėjome kavos ir užkąsti. Užkandome tiek, kad valgyti nebesinorėjo iki vakaro.

20190831_124505
„Upės kepyklėlė“
20190831_131719
Mumi su želežine strutimi

Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia mus pasitiko išardytomis grindimis – vyksta jų kapitalinis remontas, matosi anksčiau buvusių bažnyčių pamatai (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_140458
Rokiškio bažnyčioje
20190831_140651
Mažasis pagalbininkas

Užtai apžiūrėjome Šv. Juozapo koplyčią, sulaukę, kol baigsis joje vykusios tuoktuvės (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_140805
Koplyčia
20190831_150954
Koplyčios skliautai

Mums pasisekė – susiradome gidą, su kuriuo apėjome visas įdomesnes bažnyčios vietas, t.t. lobyną (mano geresniosios pusės fotkės), ir netgi nusileidome į rūsį, kur palaidoti grafai Tyzenhauzai (mano geresniosios pusės fotkės), kas norėjo – užlipo į varpinės bokštą (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_143244
Grafo Tyzenhauzo sarkofagas
20190831_141445
Rokiškio mergaitė su Saulės kryžiumi

Trumpam užsukome į Rokiškio dvarą, tačiau baiginėjosi mūsų laiko limitas (dėl ilgų ekskursavimų Palėvenės dvare ir Rokiškio bažnyčioje), tai jo jau detaliai nebeapžiūrinėjome.

20190831_153120
Rokiškio dvaras

Vienas įspūdingiausių Lietuvos dvarų – Onuškio, kaip jo neaplankysi dar kartą? (mano geresniosios pusės fotkės)

20190831_160655
Onuškio dvaro rūmai

Kad jau tiek atvažiavome, tai giminaičiams parodėme ir Ilzenbergo dvaro vartus 🙂

20190831_162356
Įėjimas į Ilzenbergo dvaro parką

Pakeliui stabtelėjome prie nuostabios Čedasų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_165556
Čedasų bažnyčia

Priešpaskutinis aplankytas – visiškai apleistas Panemunio dvaras (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_171320 Stitch
Panemunio dvaro rūmai
20190831_171843
Panemunio dvaro rūmai

Na ir paskutinis tądien aplankytas dvaras – Salamiesčio. Nieko ypatingo.

20190831_180309(0)
Salamiesčio dvaro rūmai
20190831_180700
Salamiesčio dvaro alaus darykla

Na ir pagaliau vakarop pasiekėme šalia Pasvalio įsikūrusį kempingą Camping & Camper place Pasvalys, kur apsistojome nakvoti. Tarp kitko – likome labai patenkinti, rekomenduojame (mano geresniosios pusės fotkės).

20190831_191710
Mūsų namelis kempinge

(pabaiga bus)

Tags: ,

365 žodžiai – 241

Šeštadieninės citormiargynoz.

2CV1
Ami1
BX1
DS1
DS-Cabrio
GS1
HY1
Mehari1
SM1
TA1
XM1
2CV2
Ami2
BX2
DS2
DS-nude
GS2
HY2
Mehari2
SM2
@lilybellule85
XM2
2CV3

Tags:

365 žodžiai – 240

Kai užlūžta tinklalapio serveris, kurio tu pats neadministruoji, – tai ne pats maloniausias jausmas. Susimąstai, kiek tai truks – minutę-valandą-dieną, o paskui kantriai lauki, kol jį pakels naujiems darbams. Ką tik buvo prigulęs ir maniškis, tad buvo proga pagalvoti, kokie mes priklausomi nuo visokių gelžgalių, apie kuriuos beveik nieko nežinojome prieš 30 metų. Karta-pusantros – ir pasaulis totaliai pakito.

Laiko veltui neleidau, juolab kad taip užsikabliavau ant dvarų pavadinimų tyrinėjimo, kad kitkam nelabai laisvo laiko telieka. Kažkada, sukaupus dvarų pavadinimus rusiškai nuo carinių dvivarsčių žemėlapių, atrodė, kad užteks duomenis uždėti ant naujų lietuviškų žemėlapių ir galima bus įvardinti tuos dvarus lietuviškai. Deja, deja… Nemaža dalis senųjų dvarų dabar tik ženkliukai plynuose laukuose, į kuriuos pavirto Lietuva po melioracijų karštinės, kai nuo žemėlapių buvo nušluoti šimtai kaimų. Tad tenka kelti viską, ką pavyksta rasti – tarpukario lietuviškus ir lenkiškus žemėlapius, pokarinius sovietinius. O skirtumai juose nemaži, tad vakarais sėdžiu ir man jokių kryžiažodžių nereikia laikui praleisti.

Rašiau kažkada apie gyvenviečių pavadinimų įdomybes, kurias matau kasdien. Tačiau įdomesnis kitas dalykas – tie pokyčiai, kurie įvyko Lietuvoje per pusantro šimto metų, kai pakito gyvenvietės ir keliai, pelkės ir miškai, Kažkada prie daugelio dvarų buvo miesteliai, kurių dabar ženkliai sumažėjo, nes jie pavirto kaimais ir man kyla pagunda sudaryti tokių konvertuotų miestelių->kaimelių žemėlapį.

Vienžo, serverio dunkstelėjimas į žemę, kuris prieš kelis metus man būtų įvaręs stresą, šįkart manęs labai nenuliūdino – tiesiog interesų ratas taip pakito, kad aš daugiau dirbu kompe, negu tinkle. Tipo kažkiek ištrūkau iš pasaulinio voratinklio.

Tags:

365 žodžiai – 237

Internetinės trumpamintės

Kadangi neturime daug laiko, trumpai paaiškinsiu keiksmažodžiais.

Stengiuosi stebėti savo figūrą, nes vos tik neapsižiūriu – ji jau valgo.

Šamanas už prastą orą neseniai gavo į būgną.

Iš pažiūros šokoladas, bet kai pauostysi – tikrai ne.

Bet kas gali nuskriausti Onutę, bet va pabėgti – toli gražu ne kiekvienas.

Aš neturiu jokių blogų kėslų, tiesiog paeikime, čia netoli.

Laikyk šitą trauklapį, tuoj užvošiu – iškart prisidėk.

O, pakvipo nuotykiais, šiknai neramu.

Mes, be abejo, būtume ideali pora, jeigu ne tu.

Sakoma, kad viskas praeina, bet va kai kas gali ir užstrigti.

Tu skambink man dažniau – man taip patinka žiūrėti į tavo „praleistas skambutis“.

Prieš mokydami mus kaip dirbti, išmokite, kaip mokėti.

Mano charakteris sunkus – ne veltui auksinis.

Dirbu aš gana retai, o va nepatenkintas kasdien.

Pasaka buvo tokia baisi, kad vaikai išėjo parūkyti.

Nesėkmingai vedžiau du kartus: viena žmona išėjo, kita – ne.

Kojos jau kaip ir baigėsi, o sijonas vis dar neprasidėjo.

Petrui taip nesiseka, kad net liftas važiuoja į depą.

Prisiminkite mane linksmą, nes ryt pradedu remontus.

Svajonė: nusižiovauti, užsidengti galvą, žadintuvą nustatyti kovui.

Mes tai vadiname gyvenimu, o dažnai tai tik darbų sąrašas.

Viskas, kas mūsų nenužudo, praturtina gydytojus.

Ir gyveno jiedu ilgai bei laimingai: jis – ilgai, ji – laimingai.

Aš ne bukas, o tiesiog taupiai naudoju proto potencialą.

Seržantas pagavo banditą, bet šio laipsnis buvo aukštesnis.

Lovoje tu nuostabus – visas dvi minutes tiesiog dievas.

Atėjo pas mane mano mūza, bet nepasiekė skambučio.

Nekenčiu valdžios ir pinigų, esančių svetimose rankose.

Jonas visą dieną sukiojo baranką, o paskui neiškentė ir suvalgė.

Tags:

365 žodžiai – 235

Atėjo laikas mūsų fainos keliauninkų kompanijos naujam žygiui ir išvažiavome Pamarin. Kelias vedė Panemuniais, kol prieš Jurbarką pajutome, jog laikas būtų užkąsti. Deja, kavinė „Vilkenta“, dėl kurios netgi pervažiavome į kitą Nemuno krantą (pateriotas pusvalandis!), dar nedirbo, tad teko sugaišti visą valandą, kol pasinaudojome Jurbarko „Subway“ paslaugomis. Sumuštiniai liuks, darbo organizacija sucks.

Pirmas aplankytas objektas – atnaujintas Vilkyškių dvaras.

20190824_115250
Vilkyškių dvaro rūmai

Privažiuoti iki Rusnės dabar yra iššūkis, kadangi su tokia pompa mūsų premjero atidaryta estakada yra uždaryta, tenka minti gerą desėtką kilometrų aplinkui. Na bet privažiavome tą estakadą, apžiūrėjome.

20190824_133509
Įusnės estakada iš viršaus
20190824_133951
Rusnės estakada iš apačios

Pačioje Rusnėje pradžioje aplankėme buvusią Peterso tilto vietą.

20190824_135758
Buvęs paštas prie Peterso tilto

Kadangi rusniškiai gali pastoviai matyti ruskiją, tai į ją pažvelgėme ir mes. Šiaip labai ramus peizažas, vos ne idilija.

20190824_140930
Už nugaros ir upės – ruskija
20190824_140943
Rusniškė, stebima ruskių pasieniečių.

Kad jau persikėlėme į Rusnės salą, tai pavažiavome ir iki Uostadvario švyturio.

20190824_143236
Uostadvario švyturys

Apžiūrėję Rusnės salą, nuvažiavome iki Sakūčių, kur nusipirkome rūkytos žuvies ir tada pasukome į Kintus, užeigą „Kuršiai“ pavalgyti. Porcijos didelės, maistas skanus, kainos vidutinės.

20190824_163206
Keptas sterkas su voveraičių padažu

Pasistiprinus buvo nebesunku nuvažiuoti iki Ventės rago ir labai sveika ten pasivaikščioti.

20190824_174913
Ventės rago švyturys
20190824_181253
Romantiškas medis

Kadangi Saulė jau riedėjo vakarop, tai toliau skubėjome į Minijos(Mingės) kaimą pasivaikščioti paupio taku. Puiki rami vieta – tokia buvo kažkada. Dabar gi minios poilsiautojų ir plaukiotojų laivais. Matosi, kad Lietuvoje tikrai sunku gyventi.

20190824_184207
Renovuotas tvartas Mingėje

Na ir paskutinis aplankytas taškas, vyšnia ant torto, buvo Dreverna. Truputėlį užsirovėme, nes parkingas prie uosto buvo užimtas 25-metį švenčiančios „Hidrostatybos“ (kuriai grojo „Hiperbolės“ imitatoriai), tačiau pasivaikščiojome fainai.

20190824_195046
Drevernos uostas

Na ir šįkart grįžome į Kauną rekordiškai vėliai – apie 23 val. Bet diena buvo to verta.

Tags:

365 žodžiai – 233

Pikinės liemenės nustebusios dėl Trumpo pasiūlymo Danijai parduoti Grenlandiją Jungtinėms Valstijoms. Giliau besidomintiems politika aišku, kad toks žingsnis labai logiškas ir savalaikis. Kodėl? Nežiūrint putlerio anonsuotų multikėlių su supervafliais, ruskija iš pasaulinės politkos subjekto jau tapo objektu, o kai kada tiesiog instrumentu. Amerikiečiai nemato ruskių kaip lygiaverčio priešininko, tačiau turi skaitytis su kylančia nauja super-jėga – Kinija. Ši gi pamažu ir kol kas taikiai skverbiasi į Sibirą, tačiau turi spręsti ypatingai svarbią problemą savo eksporto srautui į Europą užtikrinti – jūros susisiekimo kelius. Sausumos keliai – Didysis šilko kelias ir kelias per ruskiją – nėra patikimi ir bet kada gali būti nutraukti. Ramusis vandenynas kontroliuojamas amerikiečių iš Havajų. Jūros kelias per Indijos vandenyną vėlgi problematiškas – iki Molukų sąsiaurio kelią kontroliuoja amerikiečiai, Indijos vandenynas – Indijos, su kuria Kinija turi rimtų teritorinių problemų, teritorija.

Vykstant klimato kaitai, vis patrauklesnis tampa Šiaurės jūrų kelias, kurį ruskija propaguoja kaip trumpiausią tarp Azijos ir Europos. Kinija juo nori naudotis – iš pradžių gal taikiai, vėliau, kai prisijunks Sibirą – ne taip taikiai. Amerikiečiai rytinį šio kelio galą kontroliuoja iš Aliaskos, reikalingas kontrolės taškas vakaruose. Kitas dalykas – iš Grenlandijos tėra 2,5-3000 mylių skrydžio raketoms iki Maskvos. Kažkada amerikiečiai, siekdami kontroliuoti Ramųjį vandenyną, prisijungė Havajus. Kodėl dabar neprisijungti Grenlandijos?

Po Danijos atsisakymo derėtis dėl Grenlandijos pardavimo, reikia laukti nepriklausomos Grenlandijos atsiradimo. Ir čia susirungs dvi slaptosios tarnybos – amerikiečių ir ruskių, nes tai, kas kontroliuos šią Žaliąją žemę, gali tapti gyvybiniu klausimu.

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »