Mes neturime žodžio, galinčio apibrėžti Rusijos Federacijos pilietį (россиянин), kuris leistų parodyti, jog tai nebūtinai rusas (русский). Tai čia toks darbinis žodis „rosijaninas“, apibūdinantis vieną iš 85-ar-kiek-ten-%, palaikančių Putlerio režimą ir įsivaizduojančių, kad visas pasaulis jiems skolingas.
Taigi, atostogaudami Šarm el-Šeikche, stengėmės neįpulti į jokius disputus, ale vistiek porą kartų įkliuvome. AtvejUs pirmas: ateiname į pliažą, žvalgomės vietos kur nors po pavėsine, kaip ir randame. Mandagiai paklausiame angielskai dviejų moteriškų (pagal išvaizdą motina ir dukra), ar laisva. Laisva, čiki, įsikuriame. Po kažkiek laiko, matomai supratusios, kad mes ne anglakalbiai, moteriškės užklausia (rusiškai, be abejo), iš kur mes. Nu mes mandagūs, rusiškai atsakome, kad iš Lietuvos. Jų akytės išsiplečia, bet nieko, nenualpsta. Jos iš Archangelsko, pasiguodžia, koks brangus pasidarė poilsis (už 5 diena sumokėjo 70k RUB, t.y. ~1100 USD). Išvis Rusijoje netgi tie, kas gali sau leisti šiokią tokią prabangą, jau taupo, nes nežino, kas bus toliau. Na ir besišnekant apie viską, jos paklausia sakralinį klausimą: „Kodėl pas jus Lietuvoje uždrausta rusų kalba?“ Mudu su brangiausiąja susižvengiame, aš, palingavęs galvą, joms sakau: „Mielosios rosijanės, jūs mažiau žiūrėkite savo rosijaniškas televizijas, tai mažiau mitų išgirsite“. Su nuostaba jos išklauso apie tai, kad Lietuvoje yra rusakalbės mokyklos (t.t. Kaune Puškino gimnazija) ir vaikų darželiai, netgi Rusų dramos teatras. Aišku, jų nėra daug, nes ir rusakalbiai arba išsivažinėjo, arba jų vaikai stengiasi geriau mokytis lietuviškai, kad lengviau integruotųsi į visuomenę. Yra ir lenkiškas visuomenės segmentas irgi su savo mokyklomis ir darželiais. O mes kalbame taip gerai rusiškai todėl, kad mokėmės rusų kalbos nuo antros klasės. Putlerio temos nepalietėme, nes pokalbis perėjo į tokius daugiau buitinius dalykus, kaip kad ekskursijos po Egiptą ar ES ID kortelė, su kuria gali pervažiuoti visą Europą nuo Helsinio iki Lisabonos be vizos. Ar netgi bet kur įsidarbinti, jei tavim susidomės koks darbdavys. Vienžo, pokalbis buvo toks daugiau informacinis iš mūsų pusės, ir panašu, kad biškį šiukšlių iš galvų išvėdinome. AtvejYs antras: mano brangiausioji išsipirko SPA procedūras, tai kasdien eidavo ten atlikti baudžiavą. Vienąkart grįžta tokia biškį piktdžiugiška. Ten yra džakūzi, kurioje ji masažuodavosi gana ilgai, o kiti klientai tik įšokdavo, biškį pabūdavo ir iššokdavo. Aišku, besėdint bla-bla-bla kas iš kur etc. Įšoka tokia ruskojazyčna moteriškė, irgi pradeda aiškintis, kas iš kur. Sužinojusi, kad mano brangiausioji iš Lietuvos, pasipiktinusi vos nepradeda putoti kaip koks kiseliovas-solovjovas: „Kaipgi jūs, lietuviai, leidote amerikonams okupuoti savo šali!?“ (kaip sykis rusiška durnadėžė rodė amerikėnų šarvuočius Baltijos valstybėse). Brangiausoji nė kiek nepasimetusi jai atrėžia, kad mes cielus metus amerikėnų prašėme atsiųsti kariuomenę, nes iš Rusijos pusės jaučiame pavojų. Ypač po to, kai Kaliningrado srityje palei Lietuvos sieną važinėjo kolonos rusiškų tankų ir mes visi buvome susidėję čemodanus, prisipylę bakus degalų ir išsiaiškinę maršrutus, kaip pasiekti Lenkiją (btw, iš tikrųjų įvykių Ukrainoje pradžioje atlikau test-draivą, kiek užtruktų pasiekti Suvalkus Via Baltica, o t.p. išsiaiškinau alternatyvius maršrutus). Ruskojezyčna išplėstom akim išklausė visa tai ir ilgai neužsibuvusi džakūzėje, kaip su rakštimi šiknoje nėrė lauk. Paskui brangiausioji ją matė dar kelis kartus, tai vienąkart ana dar pasisveikino, o vėliau jau stengdavosi dingti iš akiračio nepastebėta. Vienžo, galės grįžusi pasakoti, kaip susidūrė su litovcų nacionalistais-amerikonų parankiniais.
Tai va tokie pora atvejų Šarme, kai teko realiai susidurti su šiukšlėmis rosijanų galvose. Mes patys kažkaip tapome lenkais – taip mus sveikindavo tiek restorano padavėjai, tiek animatorių komanda (beje, visa rusakalbė). Nzn, kodėl, gal kad šviesūs ir aiškiai ne rusai/britai/skandinavai/olandai? Anyway, nesiparinome dėl to 😉
P.S.
Rusofobams panervuoti: Булат Окуджава – Дежурный по апрелю
Vakar vis girdėjau kaip kitame kambaryje mano geresnioji pusė žiūri „Auksinius svogūnus“. Ir kažkaip apsidžiaugaiu, kad profesionalūs Lietuvos klounai užsiima lėkštais juokeliais scenoje, o ne Seime.
Baigiantis dienai, sėdžiu prie kompo ir internetinuosi. Kai kurie dalykai verti užfiksavimo ir, galbūt, populiarinimo. Bansdysim nuo penktadieninių laikažudynų pereiti prie kasdineinių, kad spamo srautas nesiveržtų srautingu domkratu.
Kaip jau minėjau, už 10 USD korupcinį elementą viešbučio berniukai mums suteikė kambarį su vaizdu į jūrą. vaizdas tikrai buvo puikus, kuo įsitikinome tiek pirmąjį vakarą, išėję balkona pasižvalgyti, ar kitą dieną, pamatę aplinkinį vaizdą Saulės šviesoje. O ir naktį buvo gražu.
Vienas iš dalykų, man sukeliančių kiek ironišką šypsnį, yra viešbučio kambarinių (nors, jei tai vaikinai – galbūt, jie yra kambarinai?) sukuriamos kompozicijos iš gėlių ir/ar ranksšluosčių. Jie jaučia poreikį kaip nors parodyti dėkingumą už tą dolerį, kurį palieki ryte, tad arba randi gėlėmis papuoštą lovą, ar sudėtingą rankšluostinę skulptūrą 😉 Galerija Flickr‘yje
Awto firmos savo reklamose nesikuklindamos naudoja erotikos elementus. Ką padarysi – (beveik) visi būdai parduoti prekei yra geri 😉
Šiaip man Citroen, ypač modeliai iki kokių 2000ųjų, kol jie nepatapo euro-boxais, patys savaime buvo ganėtinai erotiški, jei jie gerai prezentuojami. Iš internetų kaupiu citro-awto-fotkių šiukšlynėlį, kuriame kai kada yra visai neblogų dalykų. Pvz., kad ir tai: Continue Reading »
There was an Analytics API service error 400: Error calling GET https://www.googleapis.com/analytics/v3/management/accounts/8367505/webproperties/UA-8367505-1/profiles: (400) web property: UA-8367505-1 not found.Error - Account ID is blank
