Feed on
Posts
Comments

365 žodžiai – 161

Iš trinamų juodraščių

Kažkada pasidomėjau, kada gi Lietuvoje pradėti naudoti valstybiniai automobilių numeriai. Pasirodo – Lietuvoje valstybinius numerius automobiliams pradėta teikti 1921-aisiais, o nuo 1932-ųjų įsigaliojo valstybiniai numeriai su registracijos vietos nuoroda – ant numerio užrašytos viena arba dvi raidės reiškė šalies miestą arba apskritį, kurioje transporto priemonė registruota. Numeriai buvo balti su juodais skaičiais. Prezidento automobilio valstybinis numeris buvo „K 1“ („Kaunas 1″).

Na ir tada pasidarė įdomu, kokius gi limuzinus naudojo tarpukario Lietuvos prezidentai. 1920-aisiais Lietuvos prezidentu tapus Aleksandrui Stulginskiui, vyriausybiniam garažui nupirktas „Delaunay-Belleville 12 CV“ su 4 litrų darbinio tūrio varikliu, nuo kitų to meto automobilių išsiskyręs itin maža vibracija ir tyliu jėgos agregatų darbu. Šiais laikais mažai kam žinomo prancūzų gamintojo „Delaunay-Belleville“ automobiliai XX a. pradžioje buvo vieni iš prestižiškiausių pasaulyje ir turtuolių geidžiamiausi. Jais važinėjo Rusijos caras Nikolajus II, Graikijos karalius Jurgis I, Ispanijos karalius Alfonsas XIII.

Delaunay Belleville Modeles 12 14-16 et 25-30 cv

Delaunay-Belleville 12 CV

Šį automobilį su atviru stogu naudojo ir Antanas Smetona, ir Kazys Grinius, o taip ir kariuomenės vadai. Be to, Respublikos prezidentas Antanas Smetona įvairiais laikotarpiais važinėjo  „Fiat 519“, „Lincoln Series K“.

Fiat_519_Series1_Coupe-de-Ville_1922

Fiat 519

36-Lincoln-K

Lincoln K

Tags:

365 žodžiai – 160

Seniai nebežiūriu televizijos, praktiškai neskaitau lietuviškų informacinių portalų, nebent darbe darau pertraukėlę. Kodėl? Nes blogų žinių ir debiliškumo lygis ten pasiekė kosmines aukštumas. Vien pasižiūrėjus į antraštes, nesinori nieko skaityti.

Pabandžiau pereiti per delfius ir išrankioti pačias beviltiškiausias antraštes.

Medicinos psichologė apie sužvėrėjusių lietuvių nusikaltimus: lytinis instinktas turi ir didžiulę griaunamąją jėgą

Jei jums išoperuotas apendiksas, mokslininkai turi blogų žinių

Mokslų daktarė: smegenyse nusėda visi nuodai, tik iki tam tikro laiko apie juos tiesiog nieko nežinote

Žiniasklaida: Kim Jong-Unas išbandė naują mirties bausmės būdą

Negalėjo patikėti pamatytu vaizdu viešajame tualete

Medikai jau skaičiuoja erkiniu encefalitu užsikrėtusius lietuvius: kada reikia reaguoti žaibiškai?

Tarp dviejų kaimų įsiplieskė žiaurus karas: dėl masinių muštynių vietiniai gyvena baimėje

Nežinau kaip jums, bet man po tokių antraščių perskaitymo turėtų susidaryti įspūdis, kad viskas pieciec-kapiec ir gyventi beprasmiška. Tarsi gyventume kažkokiame apokaliptiniame pasaulyje, kur aplink tik blogis. O perskaičius paaiškėja, kad trečdalis tos rašliavos tai delfio „žurnalistų“ išpūstos nesąmonės, trečdalis – totalus briedas, ir tik trečdalis arčiau tiesos.

Tags:

365 žodžiai – 159

Kažkada rašiau apie Citroën 2CV Sahara – „bjaurųjį ančiuką“ su dviem varikliais. Tai vienas iš rečiausių ir neįprastų visureigių pasaulyje. Kadangi prisikaupė įdomių fotkių, tai nutariau dar parašyti.
Išleisdama paprastą ir pigų automobilį, Citroën pagalvojo apie keturiais ratais varomą „ančiuko“ versiją, reikalingą visų pirma Prancūzijos kolonijoms Afrikoje, tačiau ir pačioje Prancūzijoje užteko bekelės.

2CV_Sahara_8
2CV Sahara

Gautas techninis stebuklas turi tokį įdomų dizainą, kad neįmanoma jo neaprašyti.

2CV_Sahara_1
2CV Sahara

Mažas dviejų cilindrų 0,4 l 12 AG variklis nebuvo tinkamiausia jėgainė visureigiui, tad Citroën inžinieriai tiesiog įstatė antrą tokį patį variklį užpakalyje.

2CV_Sahara_brez
2CV Sahara anatomija
2CV_Sahara_2
2CV Sahara iš galo
2CV_Sahara_motor
Galinis 2CV Sahara motoras

Priekinis variklis varė priekinius ratus, o užpakalinis – galinius. 7/90

2CV_Sahara_vidus
2CV Sahara vidus

Variklio ir transmisijos valdymas sinchronizuotas. Automobilis turėjo vieną sankabos pedalą, vieną akseleratoriaus pedalą ir vieną pavarų perjungimo svirtį, tačiau varikliai veikė atskirai vienas nuo kito ir buvo užvedami atskirai. Beje, yra ir du kuro bakai, po vieną kiekvienam varikliui.

2CV_Sahara_start
Du užvedimo rakteliai

Didžiausias greitis su vienu varikliu ~64 km/h, su abiem – ~100 km/h.

Deja, Sachara paklausi nebuvo dėl palyginti didelės kainos, todėl per 10 metų pagamintos tik 694 mašinos, iš jų iki šiol išliko apie šimtą.

2CV_Sahara_6
2CV Sahara veiksme
2CV_Sahara_5
2Cv Sahara veiksme
2CV_Sahara_4
2CV Sahara veiksme

Tags:

365 žodžiai – 158

Iš kažkada kompiliuotų labai liūdnų pamąstymų apie dabartinį pasaulį, pabaiga iš ankstesnio teksto

Taigi, absoliuti nelaisvė gali būti realizuota labai lengvai – autokratijos tą sugeba, o va pilnos ir beribės laisvės nėra – demokratija jos tiesiog neleidžia, nes veikia paprastas dėsnis: Jūsų laisvė baigiasi, kai prasideda kito asmens laisvė, todėl ji visada yra visų žmonių laisvių suma. Tačiau demokratija – būtent laisvė. 4/45 Pasirinkimo laisvė kartu su atsakomybe už ją. Tik toks sprendimas ir jokių variantų. Pabandykime iš viso to iškristalizuoti du pagrindinius bet kokios demokratinės valdžios principus. Visų pirma, tai valdžios kintamumas. Koks bebūtų puikus lyderis, tačiau laikui bėgant jis leis vis daugiau ir daugiau valdžios resursų, siekdamas išlaikyti tą valdžią, o ne naudoti ją žmonių gerovei. Bet koks resursas visada ribotas, taip ir su valdžia, tad ateina metas, kai nepakeičiamas prezidentas nustoja būti naudingas šaliai ir tautai. Tam turime aibę gyvų ir nebegyvų autokratinių vadovų pavyzdžių: Smetona, Gaddafi, Asad, Mubarak, Putinas, Lukašenka, Nazarbajevas. Ir kartu su valdžios kintamumu demokratijai būtinas atsakomybės jausmas už visos tautos pasirinkimą. Prisiminkime savo protestinius balsavimus ir kas iš to gaudavosi Lietuvai

Tags:

365 žodžiai – 157


Iš kažkada kompiliuotų labai liūdnų pamąstymų apie dabartinį pasaulį, tęsinys iš ankstesnio teksto

Nepaisant galimų nesėkmių, demokratijos vertė būtent tokia: ji visada siekia rasti kiek galima labiau subalansuotą visų interesų sumą tam tikru momentu. Tad reikia identifikuoti du esminius veiksnius, lemiančius šalies ir visuomenės demokratijos būklę.

Pirmiausia – bet kokios rūšies autokratijos negali būti demokratiškos, net jei jos atrodo demokratiškai. Autokratijos (pvz., despotizmas, diktatūra, oligokratija ar ochlokratija) – visoms nevaldančiosioms socialinėmis grupėmis visuomet primeta valdančiosios klikos interesus. Tik metodai skiriasi: brutali jėga arba subtilus manipuliavimas – tačiau tai nesvarbu. Svarbiausia tai, kad socialinių grupių prieštaravimai autokratijose iš esmės nesubalansuoti, todėl tokios visuomenės visada viduje prieštaringos. Ir kuo griežčiau vienos grupės valia primetama kitoms, tuo labiau tai darosi nepriimtina kitoms, tuo sunkesnis konfliktas visuomenėje įsiplieskia.

Antrasis veiksnys ir antroji demokratijos sąlyga yra pasirinkimo laisvės ir atsakomybės už ją pusiausvyra. Vienas be kito neįvyksta. Jei asmuo (ar visuomenė) kategoriškai nenori būti atsakingas už savo pasirinkimą, jis nėra laisvas. Ir atvirkščiai. Absoliuti laisvė neįmanoma, nes tai reiškia absoliučią atsakomybę, kurios negali būti dėl visiškai objektyvių priežasčių.

Tags:

365 žodžiai – 156

Internetų permąstymai pagal save

Labai dažnai mes semiamės žinių iš išorinių (kultūrinių ar geografinių) šaltinių, neretai nepasidomėdami viso to priešistorije. Ilgai buvę už geležinės uždangos, mes skolinamės idėjas iš Amerikos ir Europos, bet kai kada bandome pasinaudoti savo reikmėms netgi Japonijos ar Kinijos įdirbiu. Mes bandome sau pritaikyti tai, kas atsirado esant tam tikroms aplinkybėms visiškai kitoje aplinkoje, ir pradedame tuo nuoširdžiai tikėti visa savo siela, nesuvokdami tų dalykų svetimumo. Bėda, kad mes pradedame savo pačių valia jaudintis dėl problemų, kurios mūsų visai neliečia. Į visą tą mus kasdien užgriūnantį informacijos jovalą reikia žiūrėti maždaug taip: kam galvoti apie apsaugą nuo cunamio, jei gyvename aukštai ant kalno? Tad kam trysčioti dėl maisto su glitimu, jei mes nesergame jo netoleravimu? Kodėl reikia rūšiuoti atliekas, jei garantuotai jos bus suverstos į vieną šiukšlių krūvą? Reikia žiūrėti į žinių šaltinį ir nepersistengti imant širdin svetimas problemas. Ar reikia kasdien gedėti, žinant, kad Žemėje kas sekundę kažkas numiršta? Pagalvokite gerai apie tai, prieš pradėdami gailiai ašaroti.

Tags:

365 žodžiai – 155

Internetuose radau man dar nematytą įdomią Kauno gelžkelio stoties fotkę nuo Aukštųjų Šančių, darytą dar prie caro iki 1PK. Šiandien tokio vaizdo jau nebepamatysi – vietovė labai pasikeitusi. Prikabinau vokiško 1PK laikų žemėlapio gabaliuką su apytiksliai pažymėta vizavimo linija ir papostinau facebook’e – ten yra įdomi grupė Nesi iš Kauno, jei ne…

Kaunas

Paaiškėjo, kad fotkė daryta Vaclovo. Zatorskio, iki 1895 m. Mhmmm, pasidomėjau giliau. Pasirodo, garsiausias savo meto Kauno fotografas, kilmės lenkas (Waclaw Zatorski, 1862-1926). Mistika turbūt tai, kad kai kur jis minimas kaip Vladislavas Zatorskis (Wladislaw Zatorski), tačiau panašu, kad kalba eina apie tą patį asmenį. Flickr yra jo kūrinių galerija, labai įdomūs kadrai.

Pvz, dabartinių Laisvės alėjos, Savanorių prospekto, Šv. Gertrūdos ir Vilniaus gatvių sankryža.

Mikalojaus prospektas (Николаевский проспект)

Arba garlaivių prieplauka ir pontoninis tiltas ties Vytauto bažnyčia. Visas šitas pasaulis seniai praėjo, tačiau liko jo atvaizdas, užfiksuotas ateities kartoms, ir tu matai, kas pakito ir kas išliko.

Kauno senamiesčio panorama nuo Aleksoto

Fotografo biografija nėra gerai žinoma, tačiau šisbeitas sukaupta. Tai va, kokių įdomių dalykų sužinojau, radęs fotkę.

Tags:

365 žodžiai – 154

Prisiminiau tokią vyrišką pasaką iš internetų

Kažkada seniai-seniai princas paklausė gražios princesės: „Ar tu tekėsi už manęs?“. Gražuolė iš karto pasakė: „Niekada!“ Ir princas po to gyveno ilgai ir laimingai: važinėjo motociklais, skyrė pasimatymus lieknoms ilgakojėms moterims gražiomis krūtinėmis, medžiojo ir žvejojo kiek ir kada norėjo, lenktyniavo automobiliais, apiplaukė pasaulį jachta, lankėsi seks-baruose ir kabino perpus už save jaunesnes paneles, gėrė alų, vyną, viskį ir degtinę, niekada negirdėjo vaikų zyzimo ir niekada nemokėjo vaiko paramos ar alimentų, taip pat kabino komandų palaikymo merginas, prižiūrėjo savo namus bei ginklus, valgė visokį šlamštą, bulvių traškučius ir pupeles, perdė nesivaržydamas, jam niekas nestatė ragų, kai jis buvo darbe, niekas jam nekėlė pavydo scenų, kai jis parsivilkdavo paryčiais girtas ir su biusthalteriu, kyšančiu iš kišenės, jis ėjo į visokias sporto varžybas ir jo niekas nevertė klausytis operų ir žiūrėti baletus, visi jo draugai ir šeima manė, kad jis yra velniškai malonus, jis turėjo daugybę pinigų banke ir galėjo myžti nepakėlęs tualeto sėdynės. Pabaiga.

Tags:

365 žodžiai – 153

Iš manęs nebuvo, nėra ir greičiausiai nebus jokios naudos reklamuotojams. Ta prasme, niekad nesu sąmoningai nuėjęs pagal jokią reklaminę nuorodą google ar facebooke. Jeigu ko nors prireikia – susirandu pats (ir tik tada, kai prireikia). Prieš kiek laiko facebookas pradėjo nuolat rodyti kažkokią Google Ads reklamą apie naujų klientų paiešką. Mano atžvilgiu tai beviltiškiausios reklamos topas 🙂

advert

Pradėkime nuo to, kad ne tik kad turiu įmonės, bet ir negaminu jokio rinkai skirto produkto. Dirbu ne tik kad valdiškoje įmonėje, bet ji dar ir vadinasi Lietuvos Kariuomenė. Rinkai ji nieko negamina ir nesiūlo, kiek pačiam teko patirti. O vargšai facebooko robotukai nesugebėjo deramai iššifruoti mano profilio ir yra nuoširdžiai įsitikinę, kad aš esu viarslinykaz. Na ir varo tą standartinę reklamą, kuri mano atžvilgiu yra beprasmiška ir juokinga. Išjungti ją nėra jokios galimybės, facebookas iš to gyvena, tad belieka tik prašokti ją kiek galima greičiau, peržiūrint naujienas.

Tai va kokios mintys man kyla kasdien, braukiant per mobiliako ekraną.

Tags:

365 žodžiai – 152

Rusijos fondas „Istorinė Atmintis“ paskelbė Molotovo-Ribentropo paktą. Rodos, kas čia nuostabaus, jį seniausiai paskelbė Vokietija, tačiau dabar publikuojama būtent sovietinė pakto kopija. O juk kiek kažkada sovokas rėkė, kad to pakto slaptųjų protokolų, kuriais Visarionovičius ir Aloyzičius pasidalijo Rytų Europą, nebuvo!

Tačiau turėkime omenyje, kad tiek sovietai, tiek ruskija nieko taip sau nedaro, o ypač, kai tai gali mesti šešėlį jų istorijai. Nors putleris nėra stalino gerbėjas (už ką jo nekenčia stalinistai), o ideologiniu pagrindu pasirinko KGB/FSB kontroliuojamą pravoslaviją, tačiau šita publikacija gali sukelti klausimą: o kur istorinis teisingumas? Juk dėl šio pakto pasekmių nukentėjo Lenkija, Čekoslovakija/Slovakija, Vengrija, Rumunija, netekusios nemažos dalies savo prieškarinių teritorijų. Ir čia išlenda yla iš maišo: šiose šalyse stiprėja ultranacionalistinės jėgos, kurios kliedi apie buvusių teritorijų susigrąžinimą. O jų taikinys: Lietuva, Baltarusija, Ukraina, Moldova. T.y. šalys, kurių santykiai su ruskija ganėtinai įtempti. Jei situacija pradėtų kaisti, ruskija galėtų imtis ugniagesio vaidmens mainais už šių valstybių grįžimą į jos įtakos zoną.


00
01R
01V
02R
02V
03V
04R
04V
05R
05V
06R
06V

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »