Kadangi ne vien liankais lietuvis gyvas, tai po šeštadieninės kelionės ant liankų žemės mudu su geresniąja puse pavažiavome į priešingą pusę, į Lietuvos gilumą.
Šiaip tai kelionė prasidėjo nuo to, kad labai tingėjome darytis pusryčius, tai nutarėme, jog reiktų pavalgyti Kavarsko koldūnų, apie kurių egzistavimą sužinojome po įrašo apie Viduklės koldūnus. Na ką, nuvažiavome į Kavarską, susiradome tą kavinę. Šiaip iš išorės pastatas kaip ir didelis, o įėjimas iš šįono. Tik va įėjus ir pasakai „OPLIA!“ Pailgas mabariukas su baru gale per visą plotį, o kambariuke telpa 4 stalai po 4 kėdes 😉 Anyway – aptarnavimas tikrai malonus, barščiai ir koldūnai buvo puikūs, prisivalgėme sočiai iki pat vakaro. 2 barščiai, 2 koldūnai, 2 sultys ir 1 kava = 10.15EUR. Normali kaina, sakyč.
Pavalgę nuėjome prie šaltinio, pasėdėjome, pameditavome tskant po pietų. Paskui aplankėme Kavarsko užtvanką, prie kurios radome labai įdomų skruzdėlynę, iš kurio tarsi upeliu išsiliejo skruzdės. Taip ir nesupratome, kaas čia joms nutiko.
Atagl nutarėme grįžti aplinkiniais keliais, kadangi tose vietose kažkaip retokai būname. Ką gi – primečiau bent porą maršrutų vasaros savaitgaliams, tikrai gražių vietų ten radome. Ir kol aš užsižiūirėjau į sentikų kapijes, mano gersnioji pusė užfiksavo dar vieną 0-kilometrą į kolekciją 🙂
Taigi, bendra išvada – kelionė pavyko, plius yra planų ją pakartoti vasarą, kai viskas sužaliuos.
P.S. O vakare kepėme liankišką antį. Buvo labai skanu 🙂
Galų gale bent pamačiau tuos žymiuosius koldūnus 🙂
Pačiam netgi specialiai užsukus į Kavarską jų paragauti neteko, nes kavinėje ruošėsi gedulingiems pietums.
O apie tą šaltinį žmonės kalba, kad jame mėgsta skandintis katinai-savižudžiai: http://www.pipedija.com/index.php/Kavarsko_katinas
BAISU! 🙁
O koldūnai tai tikrai liuks, rekomenduoju
это уже не по барински даже, а – по боярски, буржуй недобитый!!! 🙂 korošo ješčio, čto ne bo elitaz, a la užkalniski 🙂
nu nea, mano familijoje nei bajorų, nei buržujų nebuvo… ale va gerus daiktus mumi mėgstam 🙂
Dabar rimtai – šaunuoliai esat. Net kvadratu. O galėtumėt gi patapt tuo „elitu“ 🙂
px man elitizmas, ir taip yra ant Lietavos tų bandančių būti „elitu“, ale kad gaunasi tik „šūdlitas“…
Neteko man jų paragauti praėjusią vasarą. Visi (net) keturi stalai buvo užimti ir lauke dar žmonių laikė. Taip ir išėjau bambėdama apie jokios versliškumo gyslelės neturėjimą, kai akivaizdžiai per didelė paklausa akis bado. Ale gal ir tame šitas visas žavesys ir slypi.
Tai šiemet laimę bandyk 😉
Aš kartais pagalvoju, kad gyvenimas yra per trumpas antrą kartą lankytis toje pačioje vietoje. Bet neretai tai darau. Ypač tada, kai pirmą kartą negavau to, ko norėjau (jeigu kalbam apie koldūnus 🙂 arba tada, kai tas pirmas kartas labai patiko. Taip ir šiemet bus, iškeisiu klajones po Europą su automobiliu į Sartų ežerą. Ir ką? Bus neblogiau nei Italijoj :))) Kažkokia susenus, susitupėjus imu darytis, baisu….
Mes Šventvietėje jau -elintą kartą lankomės ir panašu, kad lankysimės dar ilgai. Yra vietos ir yra VIETOS 😉
Nu skanus tie kolduniukai, skanus. Mes retsykiais uzsaldytu nusiperkam, o kavinuke tai man kaip laiko gintare sustinges inkliuzas su visais ten sedinciais zmogeliais..
Tai gerai, kai gali užsinėrėjuis pašokti iki jų 😉