Feed on
Posts
Comments

Važiuodamas karštaimylimandarbelin, sumąsčiau, kad staiga ir netikėtai tapo labai lengva buitiniame lygmenyje identifikuoti koloradus. Per Dožd’ išklausiau dainelę ir supratau, kad iš tikrųjų tegalimas tik vienas atsakymas į klausimą: „Pasakyk, kam priklauso Krymas?“ Ir tas atsakymas viską sustato į vietas.

Ундервуд – Крым

Tags:

IMGP2528 (1200x798)

Tags:

Iki lapkričio dar toli, bet lėktuvakrytis Rosijanijoje pačiame įkarštyje.
Žvelgiant į gaisrus prie Baikalo, turiu įtarimą, kad prie to prisidėjo ir buriatų Ukrainoje sugedusi karma.

Karštą vasaros dieną nutarėme prasukti ratuką po lenkų žemę, apžiūrėdami kai kurias iki šiol nematytas įžymybes. Kelionės schema GoogleMaps nuo Szypliszki. Tai dabar trumpai apie kelionę su šiek tiek fotkių, o pabaigoje bus pilna fotkių galerija.

Tradiciškai įvažiavome pro Kalvarijos perėją, o Šipliškėje pasukome dešinėn/šiaurėn Goldapo kryptimi. Važiavome trise, šįkart prie mudviejų prisidėjo mano geresniosios pusės pusseserė, tai kelias besišnekučiuojant neprailgo. Kadangi pusseserė nebuvo mačiusi Stančikų viadukų, tai užsukome jų apžiūrėti. Toliau turėjome tikslą pamatyti Kiepojcų viadukus. Radome vietą nesunkiai, tačiau ten tebuvo vienas viadukas, kai visur rašoma apie viadukus. Kažkaip nesusimąsčiau, apifotkinau ir pasukome atgal. Tik grįžęs namo po rimtesnių GoogleEarth ir internetų studijų radau, kad mes aplankėme labiau į rytus esantį viengubą viaduką, o labiau į vakarus yra dvigubas viadukas. Vienžo, tame regione tebelieka vienas aplankytinas taškas 😉

IMGP2562 Stitch
Kiepojcų rytinis viadukas


Sekantis lankytinas taškas buvo Pacų rūmų griuvėsiai Dauspudoje, tai pasileidome per visokius filipovus ir bakalaževus į pietus. Kelias techniškai neblizgantis, tačiau viską atperka fantastiški vaizdai, kurių dauguma – Rospudos upės slėnis.

IMGP2579


Dauspudoje Pacų rūmų griuvėsiai yra mokyklų komplekso teritorijoje. Iš viso to grožio liko tik kordegarda (sargybinė), dalis kažkada buvusios 2 km ilgio liepų alėjos nuo rūmų iki Škotijos kaimo likutis ir pačių rūmų gabaliukas (įvažiavimo portikas ir vakarinio paviljono likučiai).
Tarp kitko, įdomus bandymas rekonstruoti rūmus, paveikslas tikrai gražus.

IMGP2580
Kordegarda (sargybinė)

IMGP2585
Liepų alėja

IMGP2594 Stitch
Pacų rūmų likučiai


Maloniai pasivaikščioję liepų alėja, nutarėme aplankyti Škotiją, iki kurios nuo Dauspudos tėra kokie 1,5km. Ten tebegyvena škotų palikuonys. Pavažiavome, pafotografavome, kažko ypatingo nėra 😉

IMGP2641
Škotija, ji visai greta

IMGP2650
Škorija, kaimas kaip kaimas


Viena iš įdomiausių to regiono vietų, susijusių su baltais/jotvingiais, yra už 6,5km nuo Dauspudos esanti Šventvietė. Skirtingai nuo jotvingių pilkapių prie Suvalkų, sankryžoje prie mokyklų komplekso yra rodyklė į tą Šventvietę. Važiuojame iš pradžių asfaltu, paskui prasideda žvyrkelis, visąlaik laikomės pagrindinio kelio, savotiškas orientyras yra ant Rospudos kranto esanti baidarių/kajakų nuoma, kur pervažiuojama į kitą Rospudos krantą. Įvažiavus į mišką, žvalgomės į dešinę nueinančio miško kelio, į kurį rodo nuoroda „Święte Miejsce 1400m“. Pasukame į tą kelią, važiuojame mišku iki T-sankryžos, sukame dešinėn, nusileidžiame nuo kalniuko ir atvykstame į vietą. Medinė koplyčia, visokie kryžiai ir nuostabiai atrodanti Rospudos upė. Aplinka tokia, kad tampi lengvas-lengvas. Ko gero, ten apsilankysime dar ne kartą.

Sventaviete
Kaip surasti Šventvietę

IMGP2661
Koplyčia

IMGP2690
Rospudos upė


Grįžtant atgal, sustojome pafotkinti tabako laukų, kurių tose vietose gana nemažai.

IMGP2700
Tabakas


Planavome biškį apsišopinti Suvalkuose, tad pasukome ten. Deja, deja, deja… Lenkai Žolinę švenčia dar aršiau nei mes, ir visi prekybcentriai uždaryti nuo pat ryto, o mažesnės parduotuvės užsidarė po pietų. Taip kad beliko važiuoti prie Ilgių ežero išsimaudyti. Ten yra neblogai įrengta maudymvietė (persirengimo kabinos, tualetai, prieplaukos), tik surasti reikia biškį žinių. Tiesa, lenkai nutarė, kad remontuojant kelius vienakrypčiai šviesaforai jau nebeveža, tai jie pradėjo taikyti keliolikos kilometrų ilgio apvažiavimus. Vienas bonusas- vietos gražios, tai tie apvažiavimai, jei neskubi – nenervyja.

jezDlugie
Kaip rasti Ilgių ežero maudymvietę

IMGP2705
Ilgių ežeras


Ežere išsimaudžiau porą kartų, pasnūduriavau, ir atėjo laikas grįžti namolio. Nutarėme prasukti pro Seinus. Užsukome, pasižiūrėjome biškį ir pasukome link Šipliškės. Ten užsukome į barą, skaniai+sočiai pavalgėme ir grįžome namolio.
Continue Reading »

Tags:

…kvadratiniais garsais.
Чугунный Скороход Слово Из Трех Букв

Tags:

IMGP2531 (1200x798)

Tags:

Surask Rosijaniją

Rinkos kapitalizacija pagal Bloomberg
MW-DS043_worldm_20150812152447_ZH
1/6 pasaulio, tsakant… 😉

Kas juos beatliktų 😉





Pasiklausai ir suvoki, kiek šiandienos metalo grandai turi stengtis, kad įgytų teisę nešioti alų Parpalams ir Cepelinams 😉

Tags: ,

Apie Snukiaknygę

Peržiūrėjau savo Snukiaknygės paskyrą. Ilgai mąsčiau, kaip čia man prikabino laikinti kažkokius neaiškius puslapius ir grupes. Pravedžiau grupocidą, liko tik pora grupių/puslapių, katruos laikinu. btw – jie apie LEGO, jei ką. Nes visa kita yra dulkės, išsisklaidančios laikmečio vėjyje 😉

Jotvingių kraštas

Taigi, Baltiškasis savaitgalis buvo apvainikuotas, karštą 2015-08-02 dieną aplankant jotvingių kraštą aplink Suvalkus. Išsiruošėme ne iš pat ryto, išsimiegojome, tai nuvykome jau dienai įdienojus, o ir važiavome su protu. Tai pataikėme „ant karščio“.
Informaciją apie netoli Suvalkų esntį jotvingių pilkapyną radau Polska niezwykla, bet ten žemėlapyje buvo pažymėti du taškai: tipo jotvingių kapinynas ir jotvingių pilkapiai-kurhanai. Planas susiorientuoti vietoje, kaip esame įpratę, suveikė ne iš karto – jokių nuorodų ant pagrindinio kelio, kaip Lietuvoje, nebuvo. Gal jie saugo tuos pilkapius nuo lankytojų minių? Susigaufėme, kad prašokome nepažymėtą nuvažiavimą link tų pilkapių, tik ties pačiais Suvalkais. Apsisukome, sugrįžome, pasukome daugmaž į reikalingą įvažiavimą ir važiavome tol, kol supratome, kad esame netoli, bet neaišku kur tie pilkapiai. Laimei, pasitaikė lenkų pora, kuri paaiškino – važiuokite šituo keliu, pirmas posūkis kairėn ir po to mišku-mišku-mišku, kol pamatysite aukštą ženklą. Ojeeee, tas kelias kairėn turėjo pasibaigti lenkiška „plyta“ su užrašu „Nie dotyczy transportu sluzby lesniej“, kurį naglai nukirtau ir važiavome visą laiką wprost. Kol tikrai išvydome stulpą su užrašu, o netoli jo buvęs lenkų dviratininkas-turistas patvirtino, kad tai tikrai tas kapinynas. Kad nestovėti miške, pavažiavome kiek priekin ir išvažiavome prie sodybų, schemoje pažymėtų P raide. Ten palikę awto, sugrfįžome atgal ir iš pradžių buvome nustebę, kad tai tiesiog miškas. Tačiau, paėjus takeliu keliasdešimt metrų, išėjome į aikštelę su informaciniou stendu ir KURHANAIS. Oficialiose fotkėse jie tokie gražūs, apdėti akmenimis, o tieovėje apžėlę žole, nelabai kas matosi. Ale vistiek pafotkinau, pavaikštinėjome. Lankytojų nėra, tik paukščiai čiulba. Idilija tokia. mano geresnioji pusė, kol aš fotkinau pilkapius, paėjo gerokai priekin ir rado trejetą lepšiųš. Ale namo nesivežėme – vistik tai kapai, kad ir pusantro tūkstančio metų senumo. Vienžo, buvo įdomu.
Išvažiavome iš ten normaliu keliuku ir gražiai iššokome į pagrindinį kelią. Svarbus dalykas – išvažiuojama per nuo klano einančio posūkio vidurį, tai reikia būti atsargiam. O važiuojant iš Lietuvos dabar įvažiavimas aiškus.


Apžiūrėjus pilkapius, buvo suplanuotas Vodzilkių (Wodziłki), kur gyvena pravoslavų sentikių bendruomenė, aplankymas. Važiavome, pakeliui fotkinome labai gražius peizažus, kol privažiavome Šiurpilį (Szurpiły), kuriame reikėjo pasukti žvyrkeliu link tų Vodzilkių. Ties nusukimu stovi nuoroda į „Pilies kalną“, OK, važiuojam, fotkiname. Ir privažiavome aikštelę, nuo kurios einama pėsčiomis į tą Pilies kalną. Paėjome ir mes gabalą kelio palei kukurūzų lauką (taip, taip, grįždami nusiskynėme kelias burbuoles, tačiau kukurūzai dar visiškai nesubrendę), bet diena buvo jau tragiškai karšta, o mes iš po dviejų įtemptų dienų vaikštinėjimo nenusiteikę eiti nežinia iki kur, tai sustojome prie pakelės ežeriuko, brangiausioji pabraidžiojo, aš pafotkinau. Nutarę, kad čia sugrįšime dar kartą, kai važiuosime lankyti tų Vodzilkų, bo nutarėme iki jų jau nebevažiuoti. Tada grįžome prie awto, nuvažiavome iki artimiausios karčemos Jelenieve, pavalgėme ir parmynėme namo.
Kaip paaiškėjo tvarkant fotkes, iki Pilies kalno aka Šiurpilio piliakalnio mums buvo telikę pora šimtų metrų… 🙁 Šiaip trąsa įdomi, joje stovi keli stendai, kur įdomiai aprašyta tų vietų jotvingiška istorija. O ir į Vodzilkius yra kitas, trumpesnis kelias 😉


Ir pabaigai – jotvingių krašto peizažai.


Tags:

« Newer Posts - Older Posts »