Važiuoju sau šįryt pirma juosta į karštaimylimądarbelį, matau, kad priekyje užsidegė žalias šviesaforas ir iš vietos pajudėjo vielabraukis, paskui kurį man ir minti. Staiga prieš nosį iššoka susimėtęs dviratininkas, kuris iki tol slinko paskui troliką palei šaligatvį 🙁 Gerai kad vietos kairėje yra, galima buvo apšokti. Nu aišku, rytinė žvalumo porcija… Sekančioje sankryžoje man sukti dešinėn, tai neskubu. Ir gerai, bo prieš nosį iš antros juostos įšoka pežas su ant galinio stiklo pritvirtinta lentele „Schumacher“. Rimtai, matosi, kad bachūrui sperma ant smegenų išsiliejusi. Ok, pristabdom, šumis suka dešinėn – tam ir užkišo, ir tuoj pat už posūkio ans kerta ant stabdžių. Refleksyviai kertu ir aš. Ir matau ką tik šumiui prieš pat nosį gatvę perbėgusį šunį. Tokį vidutinio dydžio, avarija būtų, o vien kiauktelėjimas, patekus po ratu. Nublemba, kiek galima įspūdžius generuoti? Galima, galima. Sekančioje sankryžoje matau iš dešinės norinčią įsukti prieš mane tipo golpasmazda. Pasiruošiu stabdyti, ir tai yra gerai, nes lėtai beigi iškilmingai vištelė už vairo iššoka man prieš nosį. Laimei, aš jau stabdau, tai belieka tik spausti signalą nervų nuraminimui 😉 Vištelė durnai šypsosi tipo „Taigi AŠ važiuoju!“
Laimei, nuostabus rytas šituo baigėsi, daugiau vyksmo nebuvo. Atai žmogus pradėtum darban mikriuku važinėti 😉
