Grumlino palėpė

Apie nervus

Rgs 7th, 2012 by grumlinas

Būna dienų, kai pasijuntu, lyg mano nervinės ląstelės būtų pasibaigusios…

Rugsėjo 7 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Rgs 7th, 2012 by grumlinas

1972 – mirė Stasys Asevičius, Lietuvos kariuomenės majoras (g. 1895)

Jau beveik norėjau parašyti, kad ši diena nykiai nyki ir nieko mane dominančio istoriško neįvyko, tačiau, beskaitydamas šio majoro biografiją, pamačiau intrigą:
1926 m. gruodžio mėn. dalyvavo perversme, vairavo šarvuotį „Karas“ ir vedė koloną prie vyriausiojo štabo.
1927 m. vasario 10 d. perkeltas į pirmos karo apygardos štabą suteikiant majoro laipsnį. 1928 m. vasario 23 d. perkeltas į pirmąjį pėstininkų pulką trečiojo bataliono vadu. 1931 m. rugpjūčio 17 d. išklausė aukštesniųjų karininkų kursus.
1932 m. liepos 6 d. išėjo į atsargą. 1934 m. Kariuomenės teismas pašalino jį iš atsargos karininkų. 1938 m. kovo 8 d. grąžintas atsargos majoro laipsnis.
taigi – dalyvavo perversme ir ne kaip eilinis dalyvis. Tuoj pat kyla karjeros laiptais, išklauso aukštesniųjų kaeininkų kursus, t.y. atsidaro kelias link pulkininko, o gal ir generolo. Ir staiga tik tykšt – ir, būdamas 37 metų, išeina atsargon. Negana to – po poros metų atimamas atsargos majoro laipsnis. Ir tik po 4 metų laipsnis grąžinamas. KAŽKAS turėjo atsitikti, kad taip sužlugtų karjera…
Įdomi turėtų būti istorija, ania?

Posted in istorija | 8 Comments »

Rugsėjo 6 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Rgs 6th, 2012 by grumlinas

1920 – gimė Paulius Širvys, Lietuvos poetas (m. 1979)

Aišku, patreotinėms beretėms gali užkliūti jo partiškumas, jo tarnyba RKKA etc.itd., tačiau reikia suvokti, jog tai iš tikrųjų buvo nelengvo likimo Poetas.

Aš – beržas

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas,
Išbridęs
Iš pievų nakties,
Sustojau
Ant mūšių
Didžiausiojo kelio
Su plieno dalgiu
Ant peties.

Ir audrą,
Ir giedrą,
Ir viską praūžęs –
Girdžiu aš
Tyliais vakarais,
Kaip skleidžiasi
Naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais.

Purienos –
Kaip taurės
Auksinės
Sudužę –
Nukrito
Po kojom
Iš mano širdies.

Aš, viską praūžęs,
Rūkais užsirūkęs,
Geriu
Žalių vynų
Nakties.
Geriu
Žalią tylą,
Geriu
Žalią šilą.
Geriu
Ir apsvaigęs
Einu.

Negaila
Man aukso.
Negaila sidabro.
Tik tų
Praūžtųjų dienų..
Bet…
Ne viskas
Išgerta.
Ne viskas
Pragerta.
Aš didelius
Lobius valdau.

Turiu
Savo džiaugsmą.
Turiu
Savo skausmą.
Ateik, –
Dovanosiu ir tau.
Netinka
Tau auksas.
Netinka
Sidabras.
Nei žodžiai,
Saldumo pilni.

Netikras
Čia auksas.
Netikras
Sidabras.
Ir deimantai tie –
Netikri.
Bet skleisis
Dar naktys
Žalioj mėnesienoj
Baltųjų aušrų
Pumpurais…

Ateik, –
Apkabinsiu,
Į širdį priimsiu,
Papuošiu
Žvaigždėtais
Nakties auskarais.
Praeisi
Pro šalį,
Kaip laimė
Praeina, –
Nekeiksiu
Aš savo lemties –

Aš – beržas.
Lietuviškas beržas
Su plieno
Dalgiu
Ant peties.

Posted in istorija | 20 Comments »

Apie vyrų pardavinėjimą

Rgs 6th, 2012 by grumlinas

Klausausi CNN apie tuoj prasidedančią JAV demokratų partijos konfwerenciją, kur Barakas Huseinovičius bus išrinktas kandidatu į JAV prezidentus. Diktorė apibūdina Obamos žmonos kalbą, pasakytą išvakarėse, kaip „powerful performance to sell her husband“. Susižvengiu, nes esmė pagauta tobulai: visa tai iš tikrųjų spektaklis, renkantis tarp dviejų makaronų kabinimo ant ausų rūšių 😉

Posted in mintys | Comments Off

Apie išmokimus

Rgs 5th, 2012 by grumlinas

Tiesiog kažkur kažkada internetuose rastas angliškų minčių rinkinys viena tema. Nesikankinau versdamas, nes kai kada dingsta puikios dviprasmybės. Šiaip kiekviena mintis galėtų tapti atskiru motto įrašui 😉

I’ve learned that you cannot make someone love you. All you can do is be some that can be loved. The rest is up to them.

I’ve learned that it takes years to build up trust, and only seconds to destroy it.

I’ve learned that it’s not what you have in your life, but who you have in your life that counts.

I’ve learned that you shouldn’t compare yourself to the best others can do.

I’ve learned that you can do some thing in an instant that will give you heartache for life.

I’ve learned that it’s taking me a long time to become the person I want to be.

I’ve learned that you should always leave loved ones with loving words. It may be the last time you see them.

I’ve learned that you can keep going long after you can’t.

I’ve learned that we are responsible for what we do, no matter how we feel. That either you control your attitude or it controls you.

I’ve learned that heroes are the people who do what has to be done regardless of the consequences.

I’ve learned that money is a lousy way to keep score.

I’ve learned that my best friend and I can do anything or nothing and have the best time.

I’ve learned that just because someone doesn’t love you the way you want them to doesn’t mean they don’t love you with all they have.

I’ve learned that maturity has more to do with what types of experiences you’ve had and what you’ve from them and less to do with how many birthdays you’ve celebrated.

I’ve learned that you should never tell a child their dreams are unlikely or outlandish. Few things are more humiliating, and what a tragedy it would be if they believed it.

I’ve learned that no matter good a friend is, they’re going to hurt you every once in a while and you must forgive them for that.

I’ve learned that no matter how bad your heart is broken the world doesn’t stop for your grief.

I’ve learned that our background and circumstances may have influenced who we are, but we are responsible for who we become.

I’ve learned that even when you think you have no more to give, when a friend cries out to you, you will find the strength to help.

Posted in mintys | 8 Comments »

Rugsėjo 5 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Rgs 5th, 2012 by grumlinas

2003 – mirė Kiras Bulyčiovas, tarybinis rusų rašytojas fantastas, profesionalus istorikas (Rytų Azijos istorija) (g. 1934)

Tiems, kas žino, jog šiemt mano blog’e rašoma apie lietuviškos tematikos istorinius įvykius, gali sukelti nuostabą, kad rašau apie ruskalbį fantastą, tačiau tam yra šiokia-tokia priežastis – po pseudonimu Kiras Bulyčovas slėpėsi Igoris Možeiko, kurio šaknys – lietuviškoje-baltarusiškoje bajorų Mažeikų giminėje su Triūbų herbu 😉

Posted in istorija | 11 Comments »

Apie grįžtamąjį ryšį

Rgs 4th, 2012 by grumlinas

Iš trinamų juodraščių:
Tai, kad kažkam rūpi kitas žmogus, visiškai nereiškia, jog suveiks grįžtamasis ryšys.

Posted in mintys | 12 Comments »

Rugsėjo 4 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Rgs 4th, 2012 by grumlinas

1993 – prasidėjo popiežiaus Jono Pauliaus II viešnagė Lietuvoje

O, sudalyvavau ir aš popiežiaus laikytose mišiose Santakoje, nors iš pačio vyksmo nelabai kažką beatsimenu. Su brangiausiąja iš pat ryto susiruošėme, kad įsitaisyt arčiau. Pakeliui Vilniaus gatvėje buvo policijos užkarda, kuri labiausiai ir įsiminė dėl dviejų dalykų:
1) policininkai buvo aprengti iki tol nematyta uniforma – juodais odiniais lietpačiais, kurie kartu su uniforminėmis kepurėmis sudarė gestapininkų įvaizdį iš filmų apie karą; kažkas fantastiškaia pžįstamo ir netgi kažkiek bauginančio 😉
2) policija liepė išsukti objektyvą iš mano Zenito, padarė tuščią kadrą, kad įsitikintų, jog tai tikrai fotikas, o ne bomba, ir tik tada praleido toliau.
Pakeliui buvo dar bent viena policijos užkarda, bet jau taip aštriai nebetikrino, o pačioje Santakoje tvarkdariai mus kažkur nukreipė, įsitaisėme tolokai nuo vyksmo, bet buvo liuks – kažkokia pakylėta nuotaika 🙂
Dabar bandžiau prisiminti, o kurgi fotkės iš to įvykio – ir neprisiminiau… 🙁

Posted in istorija | 13 Comments »

Rugsėjo 3 istorinis įvykis ir trumpas komentaras

Rgs 3rd, 2012 by grumlinas

1858 – gimė Stanislovas Filibertas Fleris, Lietuvos tapytojas, fotografas, vienas stereoskopinės fotografijos pradininkų (m. 1915)

Įdomi asmenybė. Peržiūrėjau jo kūrybos virtualią parodą, patiko.

Posted in istorija | 7 Comments »

Birštonas 2012

Rgs 3rd, 2012 by grumlinas

Blogeriavimas yra įdomus užsiėmimas, nes kai kada susiduri su įdomiais žmonėmis, su kuriais niekad nesusieitum krūvon, bo nėra jokių kitų sąlyčio taškų. Panašiai nutiko ir su vienu birštoniškiu, Rolandu, skaitančiu mano blogą jau ilgoką laiką. Kažkada papostinau vieno apleisto namelio Birštone fotkę, jis pasidomėjo, negi tikrai nieko gražaus ten nemačiau. Mačiau, mačiau, vaikščiojau panemunės pylimu ir fotografavau tikrai gražius vaizdus, bet „Liūdnosios Lietuvos“ serija mane vistiek kabina 🙂
O nuvažavęs pasijamti brangiausios iš „Versmės“ sanatorijos, gyvai susitikau su Rolandu. Fainas žmogus, tikrai. Prasivažiaviome per miestą, užkopėmw į piliakalnį, vietinį muziejuką aplankėme, pasėdėjome prie aluko kavos, puikiai pabendravome 😉
Šiaip Birštonas gražus prižiūrėtas miestukas, ką galima pmatyti iš fotkių, o visas gražumas ypač atsiskleidžia rudenį. Gal reiks aplankyt iš tikrųjų?

Nedidukė fotogalerija