Vidutinio ir vyresnio amžiaus vilniečiai dar prisimena dabartinės V.Kudirkos aikštės viduryje buvusį sovietinio armijos generolo I.Černiachovskio kapą ir paminklą (dėl to ir aikštė vadinosi Černiachovskio). Aišku, kapui miesto centre nelabai vieta, juolab, kad šio generolo vadovaujama kariuomenė išvijo iš Vilniaus nacius tik tam, kad rudąją okupaciją pakeistų raudonoji…
Na bet palikim savo pačių sentimentus ramybėje, nes norėjau atkreipti dėmesį į labai įdomią I.Černiachovskio žūties versiją/as. Oficialiai jis žuvo vizituodamas fronto liniją nuo artilerijos sviedinio skeveldros, kuri pataikė jam nugaron, važiuojant automobiliu. Nelabai aišku, kaip tie sviediniai pateko 20-30km nuo fronto linijos, nes tokiu atstumu toli gražu ne visi pabūklai šaudo, bet tiek jau to.
Paskutiniu metu pasirodė labai įdomios jo žūties versijos. Tiems, kas nekerta kvadratinių raidžių: po visą naktį trukusio girtuokliavimo Kaune jis važiavo inspektuoti fronto. Kelyje jo automobilis lenkė tankų koloną, ir vienas tankas „užkišo“ kelią, dėl ko generolo automobilis patyrė avariją. Įsiutęs generolas pareikalavo prisistatyti tanko vadą ir, pagal vienus šaltinius – pats jį nušovė, pagal kitus – tą padarė jį lydintys NKVDistai. Generolui persėdus į kitą automobilį ir pajudėjus toliau, nužudyto tanko vado įgula pavymui paleido sviedinį, kuris ir padarė galą generolui. Tai paaiškintų, iš kur skeveldos taip toli nuo fronto linijos.
Istorija įdomi, tik pakolkas nepatvirtinta, nes Černiachovskio žūties byla pakolkas įslaptinta.