Apžvelgdamas paskutinės savaitės įvykius, susidariau tokią nuomonę:
1) Visi puikiai supranta, kad Rusija tiekia Lugandos ir Dumbaso maištininkams ginkluotę ir kareivius, t.p. karinius patarėjus (nu netikiu aš Girkino kariniu genijumi, nors tu ką – tai tiesiog kalbanti galva, skirta užmaskuoti nedidelio, bet gero štabo darbą),
2) Paskutiniu metu maištininkai pradėjo gauti sunkiąją ginkluotę – tankus, artileriją, „katiušas“.
3) Viena iš rimčiausių problemų – visiška UKR persvara ore, o nešiojami raketiniai priešlėktuviniai įrenginiai nelabai efektyvūs. Todėl iš Rusijos buvo gauta koks pora „Buk“ paleidimo įrenginių ir valdymo radaras. Įgulos – gal dalinai rusiškai/maištininkiškos, gal visiškai rusiškos – čia tau ne kalašnikovu prieš vietines mergas šustravoti.
4) Sprendžiant iš to, kad paskutiniu metu UKR neteko keleto lėktuvų – galimas „Buko“ panaudojimas. O gal užteko ir nešiojamų įrenginių.
5) Vieną gražią dieną buvo užfiksuotas neblogas taikinys, greičiausiai UKR Il-76, skrendantis dideliame aukštyje. Na ką gi – polučai fašist raketu – ir aeroplanas nukrito ant žemės. Malaizijos Boeing-777, blemba…
6) Iš esmės tai tiesiog tragiška klaida, tačiau jos pripažinimas Rusijai visiškai nepageidautinas: tektų prisipažinti palaikant maištininkus ne vien moraliai, bet ir iš esmės materialiai, o tai jau totalus kapiec Rusijos-taikdarės įvaizdžiui.
7) Tai, kad už provokacijos kyšo Rusijos ir maištininkų ausys, aišku ir iš to, kaip buvo blokuojamas užsienio ekspertų lankymasis įvykio vietoje (matomai, naikinami akivaizdūs įkalčiai), ir Rusijos kariškių press-konferenciją, įrodanti UKR „kaltę“ įvyko kažkaip vėlokai (matomai, nepavyko greitai sufalsifikuoti įkalčių).
—-
Kas bus toliau? Nzn, stebėsim vyksmą,
