Vakar su brangiausiąja po darbo užvažiavome į taip reklamuojamą (btw, reklamos tokios provincialiai pusglušiškos, kad net ausys linksta) Depo. Na ką gi, pasitvirtina reklamos teiginiai, kad tai parduotuvė-sandėlis. Toks a la Promo ir Senukų mixas – ta prasme, prekiavimo sistema kaip Promo, o prekės kaip Senukų. Internetinis puslapis katastrofa – adresai ir kelios fotkės, internetinė prekyba nerealizuota – taigi, blemba, jau ne mažiau kaip metai Lietuvoje, in Wilno ir Memel, galėjo sudėlioti kažką, bet nesugebėjo. Anyway, prekių pasirinkimas įspūdingas, tikrai yra į ką pažiopsoti ir netgi kažką nusipirkti. Patiko, kad yra maisto skyrius, kuriame radau nematytų latviškų produktų, reiks pamažu ištestuoti. Aišku, kad Senukams teks gerokai pasitempti, kadangi lygis tikrai ne žemesnis – jei Statybų panoramą kažkada pavyko sunaikinti, Ermitažą buvo galima ignoruoti, tai Depo tvirtai įžengė į Kauną, kurį Rakauskas laikė kaip ir savo feodaline valda, ir įkūrė forpostą. Vienžo, klientas nuo to tik išloš, kadangi alternatyva tiek teikia pasirinkimą, tiek normalizuoja kainas. Aha, dar iškart pasiėmėme nuolaidų kortelę, nes ten dar gudriau padaryta, nei Promo: matai dvi kainas, tai jos abi kortelinės, tik priklauso nuo kieko, o apačioje mažytė didesnė bekortelinė kainytė. Reikia namuose biškį pramatuoti, tada pirksime šį bei tą.
Tags: 365 žodžiai