Grumlino palėpė

Vakar su brangiausiąja po darbo užvažiavome į taip reklamuojamą (btw, reklamos tokios provincialiai pusglušiškos, kad net ausys linksta) Depo. Na ką gi, pasitvirtina reklamos teiginiai, kad tai parduotuvė-sandėlis. Toks a la Promo ir Senukų mixas – ta prasme, prekiavimo sistema kaip Promo, o prekės kaip Senukų. Internetinis puslapis katastrofa – adresai ir kelios fotkės, internetinė prekyba nerealizuota – taigi, blemba, jau ne mažiau kaip metai Lietuvoje, in Wilno ir Memel, galėjo sudėlioti kažką, bet nesugebėjo. Anyway, prekių pasirinkimas įspūdingas, tikrai yra į ką pažiopsoti ir netgi kažką nusipirkti. Patiko, kad yra maisto skyrius, kuriame radau nematytų latviškų produktų, reiks pamažu ištestuoti. Aišku, kad Senukams teks gerokai pasitempti, kadangi lygis tikrai ne žemesnis – jei Statybų panoramą kažkada pavyko sunaikinti, Ermitažą buvo galima ignoruoti, tai Depo tvirtai įžengė į Kauną, kurį Rakauskas laikė kaip ir savo feodaline valda, ir įkūrė forpostą. Vienžo, klientas nuo to tik išloš, kadangi alternatyva tiek teikia pasirinkimą, tiek normalizuoja kainas. Aha, dar iškart pasiėmėme nuolaidų kortelę, nes ten dar gudriau padaryta, nei Promo: matai dvi kainas, tai jos abi kortelinės, tik priklauso nuo kieko, o apačioje mažytė didesnė bekortelinė kainytė. Reikia namuose biškį pramatuoti, tada pirksime šį bei tą.

Tags: 365 žodžiai

Kažkada čia grįždamas namo iš karštaimylimodarbelio susimąsčiau, ar norėčiau būti dabartiniu vaiku. Tiesą pasakius, aiškaus atsakymo taip ir nesusiformulavau, nes toje krūvoje iš pliusų, minusų ir nežinomybių tikrai man sudėtinga susigaudyti.

Buvo laikai, kai mes pakankamai aiškiai žinojome savo pareigas (visų pirma) ir teises (aha, turėjome ir jas). Šiandien gi vaikams per prievartą brukamas teisės, kuriomis jie nesugeba naudotis, o tik piktnaudžiauja, o elementarios pareigos ignoruojamos. Mes buvome savarankiški jau nuo kokios pirmos klasės (yep, pirmokėlis ėjo į mokyklą per dabartinį Gedimino prospektą Vilniuje), šiandien gi matome masinį myžčiojimą dėl savo keliolikmečių atžalų nesugebėjimo patiems nusivalyti snarglį. Aišku, aš puikiai suvokiu, kad pasaulis iš esmės pakito – mūsiškis buvo paprastesnis, saugesnis, tačiau tuo pačiu ir skurdesnis. Šiandieninis gi suteikia daug daugiau galimybių, tačiau jo sudėtingumas ir nesaugumas man sukelia liūdnus apmąstymus. Na ir dar lieka dalykai, kurie man jau nebesuvokiami, nes daug ko aš tiesiog nežinau, nes nesusiduriu su dabartinių vaikų ir jaunimo pasauliu.

Taip kad iš tikrųjų sunku pasakyti, ar aš norėčiau staiga vėl atsidurti vaikystėje, tik dabartinėje, o ne toje prieš 50 metų. O kai nežinai – tai ir stengiesi nuo to kažkaip ne tai kad atsiriboti, bet gal tiesiog nesusidurti.

Tags: 365 žodžiai

Darbe gavau kaip ir visuomeninį pavedimą paruošti pranešimą apie tarpukario Lietuvos karinę kartografiją – šiais metais jai sukanka 100 metų, vienok. Medžiagos elektriniuose internetuose yra šiek tiek, tai pamažu sulipdžiau prezentaciją, nors pristatyti reiks rudeniop, kai baigsis atostogų metas. Kažkaip nebuvau įsigilinęs į tą temą, tiesiog žinojau, kad buvo toks Karo topografijos skyrius Lietuvos kariuomenės genštabe ir tiek. Vykdė geodezinius-topografinius-kartografinius darbus, kaip priklauso. Pasigilinus paaiškėjo nemažai įdomybių, kaip nuo vokiškų žemėlapių naudojimo buvo pereinama prie lietuviškų žemėlapių kūrimo, kaip buvo sukurti valstybiniai geodezinės atramos tinklai (trianguliacija, niveliacija, gravimetrija), atitikę to meto Europos ir pasaulio top-lygį. Taip kad nieko nėra geriau, kaip spyris šiknon, kad paskrietum pirmyn. Tuo pačiu buvo proga pavartyti internetuose esantį Lietuvos kariuomenės profesinį žurnalą „Mūsų žinynas“, kur ir šiaip įdomių dalykų pastebėjau. Btw, žodis „televizija“ vartotas jau 1931 metais ir reiškė iš esmės tą patį. Šiaip gal reikės vėliau, kai prezentacija susigulės, paruošti kokį populiarinimo lygio įrašą-kitą apie tuos dalykus. Nes žemėlapiai, kuo toliau, tuo labiau darosi svarbesni – mes nebeįsivaizduojame internetinių nuorodų, kur nebūtų pridėtas ir žemėlapis su ieškomu objektu.

Iliustracijai – 1:25000 žemėlapis, pajamtas iš maps4u.

Tags: 365 žodžiai

Vienas geriausių Budka Suflera gabalų, kurių kaskart klausausi su malonumu. Baladė-istorija su pradžia ir pabaiga. Tiesiog pasidedu tekstą 🙂 Atlikimas skiriasi nuo klasikinio, iš LP, bet ką padarysi…

Jolka, Jolka,
Pamiętasz lato ze snu,
Gdy pisałaś: ‘tak mi zle’,
Urwij sie choćby zaraz,
Coć ze mną zrób,
Nie zostawiaj tu samego, o nie’.

Żebrząc wciąż o benzynę,
Gnałem przez noc,
Silnik rzeził ostatkiem sił,
Aby być znowu w Tobie,
Śmiac się i kląć,
Wszystko było tak proste w te dni.

Dziecko spało za ścianą,
Czujne jak ptak,
Niechaj Bóg wyprostuje mu sny!
Powiedziałem, że nigdy, że nigdy aż tak
Słodkie były, jak krew Twoje łzy

Emigrowałem z objęc Twych nad ranem,
Dzień mnie wyganiał, nocą znów wracałem,
Dane nam było, słońca zaćmienie,
Następne będzie, może za sto lat.

Plażą szły zakonnice, a słońce w dół,
Wciąż spadało nie mogło spaść,
Mąż tam w świecie za funtem, odkładał funt,
Na Toyotę przepiekną, az strach.

Mąż Twój wielbił porządek i pełne szkło,
Narzeczoną miał kiedyś, jak sen,
Z autobusem Arabów zdradziła go,
Nigdy nie był już sobą, o nie.

Emigrowałem z objęć Twych nad ranem,
Dzień mnie wyganiał, noca znów wracałem,
Dane nam było, słonca zaćmienie,
Następne będzie, może za sto lat.

W wielkiej żyliśmy farmie i rzadko tak,
Wypełzaliśmy na suchy ląd,
Czarodziejka gorzałka tańczyła w nas,
Meta była o dwa kroki stąd.

Nie wiem ciągle dlaczego zaczęło się tak,
Czemu zgasło też nie wie nikt,
Sa wciąż różne koło mnie, nie budzę się sam,
Ale nic nie jest proste w te dni.

Tags: 365 žodžiai

Kažkaip čia mudu su brangiausiąja sušnekome, kad viskas, dienos jau trumpyn. Nedaug, po minutę-kitą, bet tendencija vienareikšmiška. Aišku, nėra ko ašaroti, kaip sutrumpėjo – taip pusmečio vėl ilgėti pradės, ale va planuojant mūsų malonios keliauninkų kompanijos būsimas išvykas, reikia paskaičiuoti ir vakarėjimo momentą. Taigi, pradėjau dėlioti, ką gi čia šiemet reiktų apankyti, ir gavosi, kad nė mėnesio be kelionės nesigauna. Nagi, dėliojame maršrutus:

1. į Labanoro girią ir Ignalinos AE;
2. į Ilzenbergo dvarą su degustacijomis;
3. į Siesikų pilį ir Smetonos dvarą;
4. šv. Jokūbo kelio atkarpa Raudondvaris – Paberžė;
5. į Rusnę ir Ventės ragą;
6. tradicinė naujametinė išvyka.

Taip kad zirziantys, kad Lietuvoje nėra ką pamatyti, turi tiesiog atkelti subines nuo sofkų – norint Lietuvoje labai daug ką galima pamatyti. Ir tam nereikia jokių didelių išlaidų – tiesiog susimesti ant kuro bendram awto ir pirmyn. Pavalgyti irgi ne problema už keletą eurų. Informacijos apie lankytinas vietas iki krūminių dantų elektriniuose interentuose, elementariai keli, kuriais naudojuosi:

Lietuvon

Open Map

Pamatyk Lietuvoje

Ką pamatyti

Aišku, dėliojant maršrutus reikia įgudimo, bet čia labai gerai padeda GoogleMaps – tiesiog susikuri maršrutą, identifikuoji laiko tarpus tarp sustojimo vietų, nusistatai laiką lankymui ir gali pradėti dėliotis kelionės grafiką.

Tags: 365 žodžiai

Biškis senų kreivų minčių iš internetų

Kai kalba pinigai, niekas nekritikuoja jų akcento.

Aš neturiu elgesio problemos. Jūs turite suvokimo problemą.

Aš nekenčiu nuo streso. Aš jį atnešu.

Aš nesikankinu nuo beprotybės. Man patinka kiekviena jos minutė.

Jei jums niekada nepavyksta pirmas kartas – šuoliai parašiutu skirti ne jums.

Su kuo daugiau šūdžių gyvenime susidedi – tuo daugiau šūdo ir gausi.

Subalansuota mityba – po sausainį kiekvienoje rankoje.

Niekas nekreipia dėmesio, kol nepadarote klaidos.

Jėzus myli tave, bet aš vis tiek manau, kad tu esi šnknius.

Gyvenimo klaviatūroje visada laikykite vieną pirštą ant ESC klavišo.

Tu tiesiog pavydi, nes tie balsai kalba tik man.

Aš ne grubus. Tiesiog jūs esate nereikšmingas.

Sąmonė: tai tiesiog erzinantys tarpai tarp miego.

Būkite malonūs savo vaikams. Juk tai jie pasirinks jūsų slaugos namus.

Aš atsikėliau iš lovos ir apsirengiau. Ko tau dar reikia?

Patirtis yra kažkas tokio, ką jūs gaunate tik po to, kai jums jos labai prireikė.

Jei sakote tiesą – nereikia prisiminti nieko.

Jei rojuje nėra šokolado danguje – man ten ne ta vieta.

Pinigai visada yra žalesni kito žmogaus piniginėje.

Mano banko sąskaitą reikia atgaivinti kiekvieną mėnesį.

Gyvendamas stikliniuose namuose, persirenginėti turėsi rūsyje.

Tags: 365 žodžiai

Užmečiau akį į kalendorių, nes visi aplinkui lengvoje panikoje – iki birželio 30 d. reikia susitvarkyti pensijas, kurių kaupimo sistemą sujaukė vadinamoji pensijų reforma. Pasižiūrėjau ir aš, kas ten pas mane – pasirodo, anuitetui reikalinga lėšų suma sukaupta, tad geriau nieko nekeisti. OK, vienu galvasopiu mažiau.

Tuo pačiu paaiškėjo, kad dienos po biškį jau trumpyn. Na, dar nežymiai, obetačiau. Iki metų vidurio dar kelios dienos ir po to jau artėsim link Kalėdų. Toks gyvenimo ciklas, ir po 2 metų bei 3 mėnesių jau galiu eiti pensijon. Piesiec, nespėjau dar pradėti gyventi iš esmės, o jau pensijon! Medžiaga pamąstymui, kad nereikia tuščiai gaišti laiko dėl žmonių, kurie tau nesvarbūs, o užsiimti savimi mieliausiu ir žmonėmis, kurie tau kažką reiškia gyvenime. Savimyla? Na gal ne, tiesiog skaudus suvokimas, kad tavo Saulė jau vakarop, tik tu tiesiog nežinai saulėlydžio momento. Norisi maksimaliai visur suspėti, maksimaliai daryti sau malonius dalykus, tik pastebi, kad apsukos tikrai sulėtėjusios. Vis nespėji ir nespėji visko, ką susiplanuoji. Aišku, gal per daug susiplanuoji, tik kad aplinkui tiek visko įdomaus beigi svarbaus, kad norisi visko.

Vienžo, gavosi tokie seniokiški padūsavimai, o viskas prasidėjo nuo elementaraus žvilgsnio kalendoriun.

Tags: 365 žodžiai

Planuojant keliones, turbūt pagrindinis uždavinys yra susidėlioti aplankytinus objektus. 9 Šiais internetų laikais iš problemos šis darbas tapo greičiau tiesiog uždaviniu, obetačiau vistiek kiekvieną kartą tenka padirbėti. 17/26 Bet kokiu atveju vistiek tenka nerti į internetų gelmes, kad susirastum įdomių (ir ne tik tau vienam) aplankytinų vietų.

Kažkur kažkada pastebėjau įdomų ženklą: geltona kriauklė mėlyname fone ir šalia geltona rodyklė. Pasidomėjęs sužinojau, kad tai Šv. Jokūbo kelio ženklas. Šiaip tas kelias skirtas keliauti pėstiesiems piligrimams, tačiau pakelėje jie mato daug įdomių dalykų, tai nutariau pasinaudoti sukaupta informacija, jei tokios būtų.

Lietuvoje pamažu žymima šio kelio, pavadinto Camino Lituano, trąsa, jau sutvarkytas atkarpa nuo Seinų Lenkijoje iki Paberžės (išskyrus vieną etapą per Kauną). Netgi Lietuvos Vyriausybė yra išleidusi nutarimą padėti šio kelio kūrime ir ta intencija buvo sudarytas sąrašas aplankytinų 32 šventų vietų, t.t. ir 11 Šv. Jokūbo bažnyčių. Kantriai sudėliojau tas vietas į GoogleMaps, kad galėčiau pamatyti bendrą vaizdą.

Šiaip nesu religingas, bet mudu su Ponu Dievu nekonfliktuojame ir man įdomu lankyti bažnyčias. Tai dabar turėsiu šiek tiek naujos medžiagos kelionių planavimui. Na ir dar pasinaudosime Camino Lituano žemėlapiais, kur irgi pateikta nuorodų į įdomius objektus.

Tags: 365 žodžiai

Antrosios Joninių dienos topas buvo Boyen tvirtovės Gižycke aplankymas. Tačiau prieš tai dar nuvažiavome apžiūrėti susprogdintą tiltą per Sapinos upę.

Boyen tvirtovė Gižycke – nuostabus XIX a. fortifikacijos pavyzdys, po ją galima vaikščioti labai ilgai. Susimokėję po 12 zl/žmogui, mes vaikščiojome 2.5 val. Visų pirma apsilankėme ekspozicijoje, kuri įrengta kareivinėse prie Gižycko vartų, tik reikia žinoti, jog įėjimas ne iš paradinės pusės, o iš priešingo galo. Iš eksponatų mane ypač sudomino tvirtovės maketas.

Sekantis aplankytas objektas – Parako laboratorija. Įdomi 1871 m. vokiečių 120 mm kanuolės Kanone 12 replika ir Rytprūsių tvirtovių apžvalga.

Apsilankėme ir Ginklininko dirbtuvėse.

Paskutinis iš šiuo metu rekonstruotų pastatų – arklidės/karietinė.

Sekantis aplankytas objektas – Gižycko marina. Įspūdingas vaizdas, Lietuvoje tokios nemačiau.

Kadangi jau buvome praalkę, tai nuvažiavome papietauti į karčiamą „Senas malūnas“ netoli Gižycko. Rekomanduojame, maistas geras, kainos normalios.

Kadangi dar buvo likę pakankamai laiko iki vakarienės, tai pasukome prie buvusios H.Himlerio būstinės „Hochwald“ likučių. Telikęs persprogęs bunkeris, norint apžiūrėti vidines jo patalpas, reikia pasiimti prožektorių.

Ir pabaigai aplankėme šliuzą prie Przerwanki.

Išaušo pirmadienis, laukė kelionė namo. Susikrovėme daiktus, paskutinį kartą pažvelgėme į ežerą ir išvažiavome. Įdomumo dėlei – susukau >750 km.

Tags: 365 žodžiai