Bal 24th, 2015 by grumlinas
Kažkada sovietmečiu gegužės 9 buvo Pergalės prieš fašistinę Vokietiją diena. Aišku, žinojome, kad Vakarai tą pačią Pergalę pažymi gegužės 8, bet mums užteko paaiškinimo, kad viskas susiveda į laiko zonų skirtumą. Tiesą pasakius, ta sovietinė šventė mums buvo tokia monopenisuali, kad ją nelabai pastebėdavome. Po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo ji kaip ir dingo iš mūsų gyvenimo, apsireikšdama tik mass-medijose, kai būdavo parodoma nukvakusių raudonsmegenių karo veteranų ir jų atžalų ceremonija Antakalnio kapinėse. Tiesiog kažkas tokio, kas išnyko iš mūsų gyvenimo suvisam. Ir prieš dešimt metų vykęs Deviatomajaus jubiliejus, į kurį atvyko krūva aukštro rango užsienio svečių, tik iššaukė gūžtelėjimą pečiais: „Ir vėl rusai kaip ne visi…“
Šiemet gi stebiu, kaip iš esmės istorinis įvykis tapo politine demonstracija ir kovos lauku. Iš vienos pusės – Rosijanijos noras parodyti, kad ji yra pagrindinė nacistinės Vokietijos nugalėtoja (nes Vakarai tik konservus siuntė ir kažkur biškį pašaudė); iš kitos – Vakarų noras parodyti, kad Rusijos indėlis į tą pergalę neleidžia elgtis kaip vieškelio banditui. Ir kai pasižiūri į pasiruošusių Putlerio kompanijoje stebėti Deviatomajaus paradą užsienio svečių sąrašą – gūžtelėjimo pečiais nebeužtenka. Gal greičiau tai nublenxčiataipilnaspiesiec! Tokio šventės profanavimo net priešo agentai Kremliuje nebūtų sugebėję suorganizuoti – trečiarūšės valstybukės, kurių vadukai atvažiavo, suvilioti (matomai pažadėtų) karoliukų ir veidrodėlių.