Na ką gi, įvykiai UKrainoje nuo smilkimo perėjo prie atviros liepsnos. Radikalioji opozicija išsitraukė ginklus ir kaip moka, taip juos naudoja. Pakolkas Berkutas užmušė daugiau žmonių, nei opozicija, tačiau jei įtampa kils – neaišku, kaip ten bus toliau. Nes įvykiai vystosi pagal Sirijos scenarijų: taikūs opozicijos mitingai vaikomi, scenoje pasirodo radikalioji opzocija, ji jėga pasipriešina valdžiai, valdžia agresyvėja, radikalioji opozicija irgi agresyvėja, nuosaikiajai opozcijai pamažu lieka tik statistų vaidmuo, opozicijos lyderiai nebeturi jokios įtakos radikalams, kurie pamažu tampa įvykių šerdimi, valdžia tai suvokia ir bando situaciją spręsti jėga, bet gaunasi šnipštas. Skirtumas tik toks, kad Sirijoje nebuvo Maidano, bet esmė ta pati – radikalioji opozicija pereina nuo agresyvios priešpriešos valdžiai prie karinių veiksmų prieš valdžią. Nes Vakarų Ukrainoje prasidėję valstybinių pastatų, milicijos nuovadų ir karinių dalinių užgrobimai reiškia tik vieną – pilietinio karo pradžią. Ar tas pilietinis karas bus užgesintas tuoj pat – matysim.
Aišku, visų smagiausia yra tai, kad Ukrainos saugumo tarnybos vadovas, skelbdamas apie antiteroristinės operacijos visoje Ukrainoje pradžią, pranešė, jog jis apie tai informuos prezidentą. T.y., sprendimą apie tokio masto operaciją priėmė ne prezidentas, o saugumo vadas. Matomai, Janučesku lieka kaip ir už borto ir tai reiškia, kad arba Rusijos „konsultantai“ Ukrainos saugumo tarnyboje nutarė imtis radikalių priemonių, arba saugumo tarnyba pradeda dėlioti savo pasjansą.
