Feed on
Posts
Comments

1942 – Karo muziejaus salėje įvyko buvusių Liaudies vyriausybės narių (prof. V.Krėvės-Mickevičiaus, J.Glušausko) ir Liaudies seimo deputatų (A.Garmaus, P.Mickaus, L.Dovydėno, H.Kačinsko, R.Juknevičiaus, S.Vaineikienės, V.Biržiečio, P.Milančiūtės) viešas susirinkimas, kuriame buvo atskleisti būdai ir priemonės, kuriais sovietai 1940 m. suklastojo lietuvių tautos valią


Šiaip tai šito susirinkimo medžiaga galėtų būti plačiai ir pastoviai kasmet viešinama birželio mėnesį, kad žmonėms galvose susiformuotų imunitetas prieš tarybukų vapaliojimus apie „savanorišką lietuvių liaudies apsisprendimą“

Apie išpažintis

O juk būna ir taip: kuo daugiau žmonės pasakoja apie save, tuo mažiau apie juos žinome

Pasidaviau provokacijai 😀


Найти свой нэцкэ-талисман

1526 – Vengrijos ir Turkijos Mochačo kautynėse žuvo Žygimanto Senojo brolėnas Liudvikas, prarasti Čekijos ir Vengrijos sostai, Jogailaičių dinastijai galutinai prarandant įtaką Vidurio Europoje


Na va, vienos bėdos beigi nelaimės dėl to Liudviko II, kad jį kur galas… 😉

LEGO+Tolkinas

Rivendelis, Paskutinis Prieglobstis, sukurtas dviejų šešiolikmečių


Hobitai slepiasi nuo Žiedo Šmėklų, kaip tai pamatė Xenomurphy

Lietuvos keliai

Tags:

Apie ateitį

Iš trinamų juodraščių
Reikia suvokti, kad mes ne renkamės tarp kažkokių alternatyvių ateičių – mums tai neduota – o tiesiog iš pradžių susikuriame ateities modelį mintyse, o vėliau jį bandome realizuoti. Tad iš esmės ateitis nėra tai, į kur mes pasyviai judame, o tai, ką mes aktyviai kuriame.
Kelias ateitin nėra netikėtai atrandamas gūdžiuose miškuose, o sukuriamas mūsų pačių atkakliu darbu. Ir, kas svarbiausia, tas kūrimas pastoviai keičia tiek mus pačius, tiek patį tikslą, t.y. ateitį. Todėl ir ateitis toli gražu nėra tai, ką mes susimodeliavome mintyse iš pradžių.

1903 – gimė Vladas Motieka, Lietuvos ir TSRS karinis veikėjas, pulkininkas (m. 1975)


Kas domisi Lietuvos istorija, turbūt žino, kad V.Motieka buvo TSRS 16tos Lietuviškos šaulių divizijos vadas. Bet kas mane visad stebino – dvizijos vado etatas – generolas majoras. O Motieka liko amžinuoju pulkininku it koks paskutinis Rusijos caras Nikolajus II. Tik va carui jo tėvas nespėjo suteikti genereolo laipsnio, pats caras sau jo nesusiteikė, o va su Moteika matomai įdomiai gaunasi – nors ir baigė maskvoje divizijos vadų kursus, generolu netapo. Nepakankamai patikimas?

Raštai ir pavidalai

Tags:

Žydiška išmintis

Niekad neveskite gražios merginos – ji gali jums būti neištikima ar netgi jus mesti. Taip, tą patį gali padaryti ir negraži mergina, bet bus ne taip skaudu, o gal netgi LIUKS!

« Newer Posts - Older Posts »