Yep, mes jį jau turim 😉
Bet apie viską iš eilės: per praėjusius pusantrų metų palaidojome du paskutinius savo augintinius, tad mano geresnioji pusė liko be kažko, ką galėtų globoti ir kas ją dievintų. Šiaip tie augintiniai visai fain, kol sėdi namie, bet kai reikia kur išvažiuoti – tada ir prasideda rūpesčiai, kam juos įprūdyti pasaugoti ar kur surasti kokią ateinančią auklę. Tai mes laikėmės beveik metus po mūsų mažojo basetėlio Kingo smerčiaus, bet… Vienžo, mano geresnioji pusė rado gundantį skelbimą:
Gordis – pliušinis gyvas 1,5 m. meškinas. Atrodo, kad viskas, ko jam reikia, tai žmogus, kuris jį mylėtų ir kurį besąlygiškai mylėtų pats Gordis. Jis kupinas meilės ir švelnumo, kuriuo spinduliuoja visa jo esybė, kuri tarsi liejas iš jo nuostabių didelių žalių akių.
Jis labai trokšta dėmesio ir bendravimo su žmogumi. Gordis – murkalius ir niurkalas, jam tarsi nesvarbu, kaip yra glostomas, kad tik kas glostytų… „Pakasysi pasmakrę? Gerai! Paglostysi galvą arba nugarą? Šaunu! O gal nori man pilvuką pakasyti? Aš nugriūsiu ant nugaros – ir prašom!“
Žodžiu, jis lyg pliušinis minkštas žaislas, kuriam tereikia žmogaus, su kuriuo galėtų dalintis meile! Tačiau ne vien jo charakteris pliušinis.. Jo kailiukas neapsakomai švelnus. O tik pažvelkite, impozantiška jo išvaizda! Juk jis tikras gražuolis, ar ne? Ir toks grožis bei gėris viename dar neturi namų! Skubėkite su juo susipažinti!
Na ir ką – vakar per pusdienį jį ir įsitaisėme. Preliminarinė techapžiūra pas veterinorių atlikta, detaliau ištirsim artimiausiu metu, bet jau aišku – katiegas sveikas ir tikrai labai draugiškas. Nors – nuotrauka ne mano, paimta iš skelbimo, nes pakolkas jis dar nelabai lenda iš saugių palovių ir kitokių užkaborių, o vaikytis su fotiku po namus ir gąsdinti blykste nesinori. Bet po namus slampinėja ir juos tyrinėja, neužmiršdamas karts nuo karto etnešti kuprą pakąsymui 😉
Vardas Gordis, panašu, neprigis, o žvėrisu gaus prabangų Čipso vardą. Kodėl Čipsas? Todėl, kad 😉