Feed on
Posts
Comments

Apie rinkimus

Kadangi turiu dingti iš Kauno per rinkimus, tai buvau įkalbėtas brangiausios prabalsuoti iš anksto Kowno savivaldybėje. Na ką, nuėjau, atstovėjau milžinišką EILĘ, sudalyvavau. Kadangi šiemet biuleteniuose nebuvo vietos prirašyti papildomiems kandidatams, tai prabalsavau už esamus. Neklauskit už ką, bo paskui bus tipo rinkiminė agitacija, bet galiu pasakyti, kad tai ne senosios didžiosios partijos ir ne naujieji romanovskiai-kristučiai-drąsučiai 😉 Anyway, pilietinę pareigą tipo atlikau 🙂

1858 – Žemaičių vyskupas Motiejus Valančius ganytojišku laišku kreipėsi į savo vyskupystės dekanatus ir paragino skleisti blaivybę. Ši diena laikoma Blaivybės sąjudžio pradžia


Na, jei būčiau biškį piktesnis, tai turbūt parašyčiau – „Nereikėjo vyskupui tiek prisigerti, kad tokios durnos idėjos galvon šautų“ 😉 Na bet tiek to, savo laiku tas sąjūdis pasitarnavo įkalant pleištą tarp lietuvių-mužikėlių ir carizmo, kas nebuvo pats blogiausias variantas. Bet kai šiandien nuo Valančiaus idėjų nukrato naftaliną ir tas mintis bando pritaikyti dabartiniam pasauliui – nu žvengas jama ir tiek 😀
Višta nemyža, o ir ta geria, gerbiamieji! Blaivybės diegimas agitacijos pagalba tuščias grajus, nes visuomenė nebeturi jokių moralinių autoritetų: bažnyčia liberalizmo ir karingojo ateizmo pastangomis išstumta į užribį; girti politikieriai, daužantys savo automobilius, irgi menkas pavyzdys…

Vakar su brangiausiąja pakeliui į namus užvažiuojame į Vilijampolės Maximą prie Sąjungos aikštės (toks biškį liumpeniškas rajonas) Eurovaistinėje kažko nusipirkti. Brangiausioji eina pirkti ko ten jai prireikė, aš gi kaipo vairuotojas-krovikas sėdžiu awto ir laukiu, stebėdamas aplinką. Ir sulaukiu nuostabios scenelės: iš parduotuvės išnyra tikra tautiška šeima – priekyje šeimos galva, vienoje rankoje – awtamabyliaus raktelis, kitoje – pederastkė rankinė su dokumentais; iš paskos treplena šeimos kaklas, vienoje rankoje tempdama pilnai pakrautą didįjį Maximos maišelį, o kitoje – tinklelį su bulvėmis; iš paskos eina du bachūriukai, maumodami čipsus iš nešamų pakelių ir aiškiai ruošdamiesi perimti galvos vaidmenį.
Vienžo, nereikia nė jokių islamų ant Lietuvos, tautiškas šeimos modelis veikia 😀

1922 – išrinktas pirmasis Lietuvos Respublikos Seimas


90 metų – kaip ir jubiliejus būtų. Nors, jei pažiūrėsime, į ką politikierių pastangomis šiandien pavirto ši institucija, su tokia viltimi atkurta po Nepriklausomybės atgavimo, ir kaip ji vertinama paprastų žmonių – aj, tiek to, nerašysiu, bo gaunasi kaip apie mirusius… 😉

Apie Juozą Erlicką

Vakar mano brangiausioji buvo Juozo Erlicko autoriniame vakare Lėliateatryje. Ilgai negalėjo suprasti, kodėl aplinkiniai žvengia iš tokių rimtų ir skausmingų dalykų, apie kuriuos pasakojo ir dainavo autorius. Paskui mudu, jau išvažiavę nusipirkti samosų iš indiško maistelio užeigos, išmąstėme, kad publika en masse žvengia iš formos, t.y. juokelių, į kurią įvilktas labai liūdnas turinys, t.y. mūsų tikrovė. Ir iš tikrųjų, ko gero, tai laimė, kad daugumai Erlickas tėra humoristas. Nes jei pamąstydi giliau – kaukti norisi nuo tokio tikrovės atspindžio…

1969 – gimė Povilas Girdenis, dainuojamosios poezijos atlikėjas, asociacijos „Bardų klubas“ organizuojamų renginių meno vadovas


Na kaip vistik gerai kai kada tas čia sukamas istorinis lietuviškas ciklas – pagaliau sugebėjau pasiklausyti keletą P.Girdenio dainų, nes niekaip neprisruošdavau. Ką ir jums rekomenduoju 🙂

Povilas Girdenis – Rugpjūtis

Miestų ir pakelių reklaminiai skydai pilni plačiai besišypsančių pažadukų. Žvelgiant į juos, kažkaip kyla asociacijos su „antpirštininkais“ – tu puikiai suvoki, kad tave ir vėl apmaus, bet kažkas stumia dar kartą pabandyti.

1910 – gimė Jonas Noreika – Generolas Vėtra, Lietuvos teisininkas, prozininkas novelistas, publicistas, antinacistinio ir antisovietinio pogrindžio dalyvis (m. 1947)


Kai pagalvoji – juk galėjo žmogus sau ramiai gyventi – juk puikiai suvokė, kokią nacių galybę sumalė sovietinė galybė – tačiau pasirinko kitą kelią, mirtin. Ir tapo legenda.

Mintis pamąstymui

Net nežinau, iš kur ši man kažkada labai patikusi citata juodraštyne:
Most of us think too much, especially about events and people, local and global, famous and not so famous. When we are always thinking about what is happening on the surface of life, the visible, then it is as if we are living a superficial life. Deep down inside there is a voice, a longing, a calling to depth. It’s our heart, reminding us to visit, explore and express the depths of our ourselves. Going deep and being deep requires time spent in solitude, some periods of introversion and a conversation with ourselves. How on earth will we ever see what is in our heart unless we dive deep inside, switch on the light and look. Those who do will tell you it changes everything. What do they see? Simple, only beauty and truth. They are always there, waiting for us to return. Waiting to welcome us and to introduce ourselves to ourself.

1920 – pasirašyta Suvalkų sutartis, kuria nustatyta trečioji Lietuvos-Lenkijos demarkacijos linija


Jooo, pasirašė Lenkija tą sutartį, o po dviejų dienų generolas Želigovskis „savo“ iniciatyva užgrobė Vilnių ir padarė jį beveik dvidešimčiai metų Wilno… Ir turbūt būtent Želigovskiui, veikusiam Pilsudskio nurodymu, šiandieninės Lietuva ir Lenkija turi būti „dėkingos“ dėl įtampos tarpusavio santykiuose

« Newer Posts - Older Posts »