Nors orai labai nenuteikia kelionėms, bet mumi su brangiausiąja vistik pasirašėme ant kelionės į Druskininkus. Pagrindiniai keliai buvo nieko, bet šoniniai žvyrkeliai nekėlė noro jais prasivažiuoti, nors vienoje vietoje padarėme tokią klaidą.
Pirmiausia užsukome į Išlaužo žuvies parduotuvę, nusipirkome porą rūšių rūkytos žuvies, žuvies maltinių ir ikrų-daržovių kotletukų. Sekanti stotelė – apžvalgos aikštelė ties Balbieriško atodanga. Nemunas užšalinėja, bet dar nevisai padengtas ledu. Vėjas 🙁
Alytų apvažiavome, Seirijus pravažiavome, o Leipalingyje aplankėme buvusį dvarą. Detalus reportažas bus mano dvarinėjimuose. Iš Leipalingio sumąsčiau padaryti short-cut’ą apsnigtu žvyrkeliu į pagrindinį kelią, tai pirmu bėgiu laisva eiga šiaip ne taip, vos nenuslysdami griovin, pravažiavome tą puskilometrį ir peržegnojome nuotykių paieškas – toliau važiuoti vien asfaltu, vien gerais keliais.
Planavome išsimaudyti Druskininkų „Eglės“ baseinuose, tačiau paaiškėjo, kad jie priima laisvus lankytojus tik nuo 18 val., tai tiesiog apvažiavome pačius Druskininkus. Šiaip nuvylė – ar tai oras nekoks, ar kas, bet Birštonas atrodo žymiai simpatiškiau.
Sekantis taškas – apžvalgos aikštelė ties Raigardo slėniu. Deja, deja – jokio vaizdo, bet vasaros kelionių planuose jau numatytas paties slėnio aplankymas.
Grįždami atgal, dar kartą prasukome pro Drsuskininkus, bet įspūdis nepagerėjo – kažkaip nekabina, net nesinorėjo sustoti ir pafotkinti. Nzn, kas čia ne taip 🙁
Sustojome ties Merkinės piliakalniu, bet į jį nesiropštėme, bo tingėjosi. Užtai užsiropščiau į naujai pastatytą Merkinės apžvalgos bokštą – labai graži panorama, rekomenduoju.
Na ir grįžtant tradicinis pasigulėjimas Birštono mineralinio vandens kvėpykloje „Birutės vila“.
Vienžo, diena ne veltui.
Iš kur tiek energijos vienai dienai?
Tai suki ratą Kowno-Leipalingis-Druskininkia-Raigardas-Druskininkai-Merkinė-Birštonas-Kaunas ir tiek 😉
Vargšas padebesiukas- net laisvadienyje neturi ramybės…:)
Darbo dienom pailsi 😀
Niefik, 300km – ne atstumas 😉