Grumlino palėpė

Šeštadieninės citromerginos

Lie 29th, 2017 by grumlinas

Tiesiog akių paganymui, begeriant kavą 😉

Šakių rajono eskapada 2017-06-27

Lie 27th, 2017 by grumlinas

Suvalkija mums niekad neatrodė kaip įdomus kelionėms regionas. Nu kaip – yra ten kažkas pakeliui, bet važiuoji per tas lygumas link liankų žemės ir akis neužkliūva už kažkokių įdomybių. Kol staiga neatradau įdomios info apie Zanavykų žemės aka Šakių rajono įdomybes. Tai mudu su brangiausiąja ir išsiruošėme į blic-eskapadą po tą Šakių rajoną.
Tolimesnis reportažas – tik bendra-apžvalginis, sutvarkęs fotkes, papildysiu Flickr albumą ir atitinkamai paruošiu dvarų aprašymus savo dvarinėjimuose.

Pirma aplankyta vieta buvo Zyplių dvaras. Detalus reportažas apie dvarą bus paruoštas vėliau, o pakolkas bendri įspūdžiai – nuostabu, must to see!
Dvaro rūmų fasadas

Atskirai reikia paminėti restoraną „Kuchmistrai“, įsikūrusį buvusioje dvaro virtuvėje. Ten mudu su brangiausiąja papietavome rekonstruotais patiekalais. Pasalugi padavėja apvedžiojo po patalpas, biškį papasakojo.
Didysis valgomasis

Tautos sunervinimui – ką ten valgėme 😉
Žuvienė su keptu karpiu

Pastarnokų apkepukai

Kepta kiauliena

Kepta stirniena

Po Zyplių dvaro nuvažiavome į Šakius pažiūrėti Kariljono-fontano. Čia mūsų laukė total-pravalas. Rašoma, kad įmetus į šalia stovintį agregatą eurą ar kelis, kariljonas gros atitinkamą eurams kiekį minučių. Nifiguški! Eurą prarijo, muzikos nedavė, pinigų negrąžino. Vienžo, sukčius 🙁 Aišku, beliko pasiguosti, kad taip padarėme labdarą Šakiams, kurie labai gražiai sutvarkytas miestelis. Gal iš tų kariljono eurų?

Trečias aplankytas punktas – Kidulių dvaras. Vėlgi detalus reportažas bus vėliau. Dvaras buvęs milžiniškas, tačiau renovuoti tik buvę rūmai. Išliko daugybė ūkinių pastatų, tačiau tiek sovietmečiu, tiek dabar niekasd labai galvos nesuka dėl jų priežiūros. Aplankyti verta, tačiau reikia pasiruošti nemažam pasivaikščiojimui.

Sekantis taškas buvo Kidulių krašto vyninė „Vilkenta“. Taip, taip, ir jų gaminamas vynas visai neblogas. Tiesa, tik mano geresnioji pusė paragavo labai skanaus pienių vyno, o man teko pasitenkinti kava – tokia ta vairuotojo dalia 🙁 Šiaip galiu tik pritarti vynininkų minčiai (besikertančiai su dabartinių viską besistengiančių uždrausti valdžiavyrių kliedesiais), kad vynas yra bendravimo, o ne svaiginimosi priemonė.

Daugelis iš mūsų yra aplankę Kernavės pilaikalnius, tačiau ne visi turbūt žino, kad ant Nemuno kranto, netoli Rusijos sienos, yra Sudargo miestelis su ne ką prastesniu Sudargo piliakalnynu. Užlipome tik į vieną iš jų – Grinaičių, dar vadinamą Žydkapiu. Taip, nes ant jo kažkada buvo žydų kapinės, apie kurias primena keliolika išlikusių antkapių. O į kitus nesiropštėme tiesiog dėl laiko stygiaus, nes laukė dar keletas objektų.

Važiuodami į Kidulius, pakeliui matėme nuorodą į kažkokią Kaimelio Mykolo Archangelo bažnyčią, kurios nebuvome numatę aplankyti. Ale sudomino ir nuvažiavome. Įdomus toks statinys.

Kelionei pataikėme labai gražią dieną, tad vaizdai pakeliui buvo nuostabūs ir mano geresniuoji pusė nepraleido progos pafotkinti.

Ne kartą skaičiau apie Gelgaudiškio dvarą, tad pagaliau prisiruošėme jį aplankyti. Vėlgi – labai gražu, detalus aprašymas bus dvarinėjimuose.

Yra Lietuvoje tokia gyvenvietė Plokščiai, kurioje mes radome netgi dvi įdomybes. Šiaip, kadangi mane Dievas sutvėre būti ateistu, tai mano santykis su religija yra niekinis, tačiau visokias tipo šventas veitas aplankau, bo esmi Zosėciekawa. Tai va, šalia Plokščių yra Šventaduobė, tai toks a la liurdas. Ji nėra kažkaip pažymėta nuorodomis ant pagrindinio kelio, tad optimaliausia yra iš Mokyklos gatvės įsukti į Bažnyčios gatvę ir ja važiuoti iki staigaus posūkio kairėn. Ties tuo posūkiu yra nedidelė aikštelė ir nuoroda į Šventaduobę. Einame medžio balvonais apstatytu takeliu, lipame žemyn laiptais ir prieiname koplyčią.

Antra Plokščių įžymybė – Vaiguvos gatvė-upelis. Rasti ją kiek lengviau – nuo plento (Nemuno g.) yra rodyklė. Privažiuojame nedidukę aikštelę, paliekame awto ir, perėję tilteliu upeliuką, einame gražiu šaligatviu. Pati gatvė – akmenukais-žvirgždu padengtas tvirtas upelio dugnas, kur matosi negilios vėžės. Ties sodybomis yra išvažiavimai. Vaizdas fantastiškas, vertas pamatyti. Sodybos tėra kelios, beveik visos „prie miano“. Šaligatvis pačioje pabaigoje tilteliu perlipa upelį ir toliau takeliu galima eiti į kažkokį piliakalnį (nėjome, bo ir taip programa buvo įtempta).
Gatvės pradžia

Gatvė ir šaligatvis

Įvažiavimas į sodybą

Diena jau ėjo vakarop, kai pasiekėme paskutinį savo kelionės tašką – Ilguvos dvarą. Skirtingai nuo trijų ankstesnių dvarų – rūmai mediniai. Matosi, kad buvo kažkokia restauracija, bet viskas užkalta ir negyva. Pačiame dvare (buvusiuose kumetynuose etc.) įrengti socialinės globos namai, tai dalis pastatų gražiai renovuoti. Bendras įspūdis neypač, tačiau esu matęs žymiai tragiškesnių vaizdų. Detalus reportažas vėlgi bus vėliau dvarinėjimuose.

Taigi, Šakių rajono eskapada praėjo sėkmingai ir paaiškėjo, kad aplankytinų vietų ten yra 🙂

Tags: LT-foto

Posted in foto, gražūs vaizdai, kelionės | 5 Comments »

Įdomus kartografinis resursas

Lie 26th, 2017 by grumlinas

Praėjusį savaitgalį įvyko kasmetinis familijos (iš mano Mamos pusės) susibėgimas Žemaitijoje. Kadangi pernai per analogišką susivažiavimą aš neatsargiai pasižadėjau pruošti kokią nors įdomią prezentaciją apie Bliūdsukius, kur prabėgo mūsų vaikystės/paauglystės vasaros, tai šiemet teko papūkšti. Gavosi įdomus dalykas – „Bliūdsukiai žemėlapiuose“, apie tai gal reiks kada paruošti įrašą, – tačiau berenkant informaciją internetuose, užkliuvau už įdomaus resurso Архивные карты, kuriame realizuotas rusiško trivarsčio žemėlapio pristatymas, sugretinant jį su šiuolaikiniais.
Trivarstis žemėlapis – pradėtas sudaryti 1845 m. ir atnaujinamas iki 1PK pradžios Rusijos žemėlapis, kurio mastelis 3 varstai (1 varstas = 1067 m) į 1 anglišką colį (1 colis = 2,54 cm), t.y. ~1:126000 šiandieniniu supratimu. Lapo dydis yra apie 73×53 km.
Žemėlapio sudarymo topografiniams darbams vadovavo F.Šubertas, todėl kartais šis žemėlapis vadinamas Šuberto trivarsčiu žemėlapiu, taip atskiriant jį nuo Šuberto dešimtvarsčio žemėlapio. Žemėlapyje, apart gyvenviečių, kelių+geležinkelių, hidrografijos objektų, miškų, sužymėti ir smulkesni objektai-orientyrai: dvarai, vienkiemiai, malūnai, bažnyčios, pakelės kryžiai ir t.t. Žemėlapis dėl gausaus turinio gana perkrautas, tad nėra lengvai skaitomas. Aišku, mastelis davė savo apribojimus, atvaizduotos toli gražu ne visos gyvenvietės, tačiau besidomintiems savo krašto istorija jis suteikia nemažai informacijos apie praeitį.
Tad rekomenduoju pasižvalgyti po XIX a. Lietuvą (pagrindinis valdymas – dešinajame OSM ekrane).

Apžvalgos ekranas

2017-07-26 10_35_37-Globus-T.SVG, v3.All

Trivarstis vs OSM

2017-07-26 10_36_07-Globus-T.SVG, v3.All

Trivarstis vs palydovas

2017-07-26 10_36_57-Globus-T.SVG, v3.All

Posted in istorija, kartografija, Lietuva | Comments Off

Citro-jovalas šeštadienio rytui

Lie 22nd, 2017 by grumlinas

Iš forumo forum-tintinophile.com/ keletas saldianių popieriukų
©Hergé/Moulinsart 2009

Posted in citro | 2 Comments »

Naujas BG gabalas

Lie 20th, 2017 by grumlinas

Борис Гребенщиков – Время На…

Tags: Akvarium

Posted in muzika | Comments Off

Lietuvos pamirštų lietuvių karo vyrų kapas

Lie 14th, 2017 by grumlinas

Kai kada, nuvažiavęs atostogauti ne per toliausiai Lietuvos, gali sužinoti dalykų, apie kuriuos net nebuvai girdėjęs. Šiemet taip nutiko mudviem su brangiausiąja, atostogaujant Paviluoste Latvijoje.
Poilsio namų šeimininkė mums įteikė lietuvišką brošiūrėlę apie miestelį, kurioje perskaitėme, kad miške netoliese yra lietuvių karių kapas. Be abejo, jį nutarėme aplankyti.
Pati istorija, kiek sumakaluojant ją su V.Urbono plaukimu per Baltiją, atpasakota „XXI amžius“.

Tą 1944 metų žiemą septyni lietuviai Kuršo grupės vado patvirtintu įsakymu buvo sušaudyti savųjų vien už tai, kad savo saugomame ruože praleidinėjo brolius latvius į laisvę. Naktimis iš Gotlando atplaukdavo švedų kateris ir sustodavo. Tada į iš anksto sutartą vietą valtimis atsiirdavo latvių bėgliai. Paėmęs nustatytą skaičių civilių, bėgančių nuo raudonojo teroro, švedų laivas skubiai nuplaukdavo atgal į Gotlandą. Ta nelegali migracija būtų vykusi iki visų norinčiųjų išgabenimo. Paskutiniu reisu į laisvę planavo išplaukti ir dviejų atramos punktų sargybiniai. Bet kažkas kažkam prasitarė, o tas išdavė… Vokiečių karinė lauko žandarmerija suėmė apie 20 karių, visus iš jaunesniojo puskarininkio Luniaus vadovaujamos įgulos. Tardymo metu tik septyni prisipažino, matyt, priremti nenuginčijamų faktų. Jaun. psk. Lunius ir dar 10 jo vadovaujamų kareivių, neigdami ką nors žinoję, nuo mirties bausmės išsisuko. Juos Vermachto karo lauko teismas „iki karo pabaigos“ nusiuntė į drausmės lagerį. Tolimesnis jų likimas nėra žinomas.
Sušaudymui vadovavo jaun. ltn. Bratėnas. Pirmiausia bataliono gydytojas Lyberis sušaudomiesiems prie krūtinių, širdies srityje, prisegė balto popieriaus apskritimėlius, orientyrus taikymuisi. Jaun. ltn. Bratėnas sukomandavo „užtaisyk“. Kareiviai komandą tiksliai įvykdė. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)
Nereikėtų jų smerkti. Jiems paprasčiausiai nebuvo kitos išeities. Apie puslankiu ties duobe išrikiuotą lietuvių batalioną ant kalvelių buvo demonstratyviai išsidėstę vokiečių kulkosvaidininkai. Buvo net prieštankinį pabūklą atsitempę lietuviams pagąsdinti.
Egzekucijai vadovavo vokietis, lauko žandarmerijos feldfebelis (viršila). Jis įsakė nusirengti viršutinius drabužius. Juozas Sendrius, Juozo sūnus, iš Užluobės kaimo, pirmiausia nusiėmė vokišką kepurę ir paspyrė ją koja, po to ėmė sagstytis mundurą…
Duobėje vienas sušaudytųjų atsisėdo ir ėmė nuo galvos plėšti raištį. Tai pamatęs feldfebelis išsitraukė iš dėklo pistoletą ir iš arti šūviu pribaigė nelaimingąjį. (Jonas Laucė. „Penktasis savisaugos batalionas“)

Surasti kapą nėra labai sudėtinga, nors minėtoje brošiūroje esantis žemėlapis meluoja. Atvažiavus nuo Liepojos-Ventspilio plento, iš pagrindinės gatvės reikia važiuoti dešinėn pagal rodyklę „Jūrakmens“ iki parkingo, prie kurio stovi medinė piramidė/apžvalgos bokštas, o informacinė lenta pasakoja apie Pilkąją kopą/Pāvilostas pelēkā kāpa. Šalia aikštelės dešinau po medžias prie takelio stovi nuoroda į kapą. Einame takeliu, paskui taku ~600 m, prieiname analogišką nuorodą, tik apsuktą į priešingą pusę, tada sukame dešinėn ir einame geltongalviais kuolais nužymėtu taku ~200 m iš pradžių apsamanojusimis kopomis, paskui miškeliu, kol prieiname patį kapą.

Nuoroda prie „Pilkosios kopos“ parkingo

Geltongalvių kuolų takas

Takas per kopas

Tolumoje – kažkas įdomaus

Matosi, kad tai – žygio tikslas

7 lietuvių karo vyrų kapas

Tags: LV-foto

Posted in foto, gražūs vaizdai, istorija, kelionės | 3 Comments »

Drąsūs gyvūnai

Lie 14th, 2017 by grumlinas

Važinėjant mudu su brangiausiąja neretai matome numuštų laukinių gyvūnų: lapių, mangutų, netgi gandrų. Taip nutinka turbūt todėl, kad jie drąsiai žygiuoja svetima teritorija. Pora pavyzdėlių iš videoregistratriaus.

Važiuojame žvyrkeliu, kairiajame kelkraštyje pasirodo lapiukas, bėga per kelią, kertu ant stabdžių, net mašiną sumėto, jis jau dešiniajame kelkraštyje mąsto apie grįžimą atgal, bet sustoja. Ufff, nepervažiavau 😉

Važiuojame plentu, iš kairiojo kelkraščio gandras įžūliai pradeda eiti per kelią, bet gauna PYPT!!! ir susinervinęs pasuka atgal. Pristabdžiau, be abejo 😉

Tags: LV-foto

Posted in foto, kelionės | 4 Comments »

Citro skausmas&liūdesys

Lie 11th, 2017 by grumlinas

Kadangi per paskutines 3 savaites mudu su brangiausiąja suvažinėjome ne vieną šimtą kilometrų po Lietuvą ir Latviją (>3000 fotkių, neįsivaizduoju, kada apdorosiu 😉 , tai prisėsti prie tinklalapio vis neišeidavo. Anyway, štai kažkiek citrokadrų tokia savotiška tema (nors ir ne šeštadienis) – apleisti Citroenai, sumeškerioti iš hiveminer.com.

Posted in citro | 8 Comments »

Šeštadienio citroenai

Lie 1st, 2017 by grumlinas

Kadangi praėjusį savaitgalį liankų žemėje sudalyvavome Citrojoninėse’2017, tai ir įrašo apie citroenus nebuvo. Ale užtai Padangiuxas visu grožiu atsiskleidė Rešliaus pilies fone. Kelionė buvo puiki+įdomi+turininga, o reportažas apie matytas grožybes bus greitu laiku.