Spa 4th, 2013 by grumlinas
Pusantros dienos buvau nukaltas kažkokio viruso, tad gėriau visokius vaistus beigi arbatas ir ignoravau aktyvųjį no-life. Tarp šitų procedūrų mąsčiau, kaip čia iš esmės pagerinus pasaulį apie visokius dalykus-dalykėlius. Viena iš minčių buvo apie auto-lempas. Kai važiuoji tamsiu paros metu (o jis dabar vis ilgėja), o tave iš priekio akina tautiečių pepelacų liktarnos. Tiesą pasakius, kai akina tolimomis, tai ir aš moku parodyti, kad jos pas mane yra, ir visai neblogai veikia 😉 Perjungia iškart. Bėdų yra kitų – nesureguliuotos į viršų kalančios šviesos, šimtavatės lampečkos, savadarbiai kreivi halogenai/ksenonai – ir tada neretai belieka tik įsidėmėti, kaip eina kelias ir pamažu mažinti greitį… Arba iš pačios slenkantis tautietis pamažu, bet užtikrintai tave pjauna atspindžiais veidrodėliuose…. Gal tokių subingalvių vairuotojų nėra daug, bet ir vieno sutikto užtenka, kad suvoktum, jog nuotykių kelyje ieškoti nereikia, jie gali pas tave greit ateiti patys.
Vienas mano pažįstamas, užknistas iš paskos slenkančios su įjungtomis tolimomis šviesomis tautiečio, kelis kartus bandė pristabdyti ir praleisti jį į priekį. Nifiguški – tauitietis irgi pristabdydavo, kad toliau galėtų akinti. Pažįstamas, toks biškį impulsyvus žmogus, po kokio penkto pristabdymo, sustojo visiškai. Tautietis irgi, aiškiai planuodamas toliau važiuoti iš paskos. Na ką – pažįstamas pasiėmė iš po sėdynės montiruotę, išlipo iš savojo pepelaco, nuėjo prie tautiškojo, kur, netardamas nė žodžio, jobino trinktelėjo montiruote per abi lempas, tada grįžo į savąją auto ir toliau tęsė kelionę. Bet jau be akinimo veidrodėliuose.
Šiaip nelabai pritariu… ėėė… eee… tokiam radikaliam problemų sprendimui, tad vistik pamąsčiau – ar neturėtų tiek žalieji kelių gnomai, tiek awto-tematika rašantys žurnalizdai pabandyti surengti kokias akcijas tikrinti awto šviesas. Nes nuotykiai ieško mūsų… 🙁
