Vakar po darbo laukiu VI forto žiede įvažiavimo, nes juo vyksta gana intensyvus eismas. Stoviu pirmoje eilėje, nes man greit išsukti, šalia laukia kitas awto, abu žvelgiam kairėn, laukiam tarpo. Drėgna diena, biškį lynoja, asfaltas šlapias. Pagaliau tarpas, reik rauti, ką ir darom abudu. Aš startuoju tolygiai, o šalia stovintis biškį papjauna sankabą ir varo „ant prakasų“. Ir aš pirmąkart gyvenime pamatau tikrai nematytą ir gražų vaizdą – šalia stovinčio awto priekinių ratų apačios paskęsta rūkelyje iš vandens, tarsi jie būtų ant debesiuko. Tas trunka akimirką, tačiau įspūdis tikrai didelis.
