Strateginio tilto per Nigerį tarp Malio šiaurės ir pietų susprogdinimas aiškiai parodo, kad karas Malyje nebus trumpas ir lengvas – tad Prancūzijai teks labai pasistengti, naikinant islamistus. Juolab, kad jos pagalbininkai iš kitų Afrikos šalių labai jau menkos kovinės vertės, o pati Malio armija greičiau trukdo, nei padeda. Be šito tilto žymiai sudėtingesnis susisiekimas, tad kariuomenės permetimas/aprūpinimas tampa gerokai sudėtingesnis.
Labai įdomus dalykas – vienas iš Egipto islamo dvasinių autoritetų neseniai pareiškė, jog Vakarai neturi kištis į Malio reikalus, kur įvedama islamiškoji tvarka. Dalykas, neįmanomas dar prieš kokius metus. Panašu, kad islamistinė Egipto valdžia šiuo metu blaškosi, nežinodama, kurioje pusėje stoti, nes dabar vykstančios pasaulietinės opozicijos demonstracijos aiškiai rodo, jog žmonės dar nepamiršo, kaip nuvertė Mubaraką. Aišku, Mursis ne Mubarakas, kuris vistik jautė savo valdžios ribas, tad iššaudyti netikėlių rengiamas demonstracijas Mursiui turbūt nebus problema. Tačiau tos opozicijos sutvatyjimas reikštų totalią Egipto izoliaciją nuo investicijų ir turizmo, o to pasekmė – ekonomikos kolapsas.
Jamam popkorną, stebim įvykius 😉