Skaitinėdamas mano brangiausios atsiųstas nuorodas apie sekmadienį Lietuvoje praūžusią audrą šen bei ten, prisiminiau, kad ir mudviem kliuvo biškį įspūdžių.
Iš Šventosios sekmadienį nutariau važiuoti ne autostrada, o nuošalesniais keliais per Darbėnus, Salantus, Plungę, Rietavą, o po to Žemaičių plentu. Artėjant link Plungės, tolumoje priekyje matėsi daugybė žaibų, o paskui pasigirdo ir griaustiniai. Įsukome į Šiaulių-Palangos plento atkarpą ir tada prasidėjo: iš pradžių tai buvo stiprus lietus, perėjęs į LIŪTĮ, o paskui atėjo AUDRA… Labai greit matomumas tapo mažesnis nei 3 metrai, sustojau viena puse šalikelėje, įjungiau visus mirksėjimus ir priešrūkines šviesas, kad kas neužšoktų. Audra atėjo iš dešinės pusės, kur langai tapo visiškai nepermatomi – tiesiog ištisinė pilko vandens masė. Tačiau kur kas rimčiau buvo tai, kad mašiną pradėjo drebinti galingi vėjo gūsiai iš dešinės, ir taip, kad ji gana stipriai siūbavo. Mano brangiausioji garsiai mąstė, kas bus, jei/kai mus pagriebs tornado triūba, o aš karštligiškai mąsčiau, kad mus vėjas gali pradėti šonu stumti link kairio kelkraščio, kur buvo ganėtinai aukštas šlaitas. Nejaučiau jokio noro dar kartą verstis per stogą, tad bandžiau primesti, ką daryti. Kol nutariau, kad jei jau mus pradės nešti – susuku ratus dešinėn iki galo, gazas-dugnas ir nuleidžiu mašinos priekį nuo dešiniojo kelkraščio šlaituko – ištrauksim po to kaip nors. Laimei, visas šitas košmaras tetruko kokias 5-7 minutes, liūtis perėjo į lietų ir galėjom lėtai pajudėti. Per užpkalinio vaizdo veidrodėlius matėsi, kad už mūsų stovėjo visa awto-kolona, kurios visiškai nesimatė per audrą.
Aha, pajudėjom, kaipgis – už kokių 50 metrų atėjo antras audros gūsis, teko vėl stoti, vėl laukti kelias minutes. Na, pagaliau buvo galima pajudėti rimtai. Pakeliui į Rietavą matėsi audros pasekmės – ant kelio užvirtęa nulaužtas medis, toliau toks pats medis, tik jau tvarkomas ugniagesių-gelbėtojų, dar toliau – jau sutvarkytas. O šakų ir lapų tai ilgam užtektų kūrenti…
Išvažiavus į praktiškai tuščią Žemaičių plentą, vėl vėjas/lietus/šakos/lapai, tad prieš Ariogalą nusukau į autostradą. Na, šakų ir lapų nebuvo, tačiau abi juostos pilnos nuo pajūrio grįžtančių poilsiautojų, tad kažkiek pasigailėjau, nes nemėgstu trintis kolonoje, o ypač per lietų. Bet tiek to jau – parvažiavome namo sėkmingai 🙂
