Grumlino palėpė

Penktadienio laikažudynas 2013-09-20

Rgs 20th, 2013 by grumlinas

Istorija, karyba
RU Paprastas bolševizmas
RU Prancūzų tarpukario aviaplakatai, II dalis
RU Nacistinės mergaitės

Įdomu
EN Elektrinės audros virš Didžiojo Kanjono
RU Pasaulis 2014m. pagal A.Azimovą
EN Costa Concordia ant kilio
EN Steve McCurry fotonuotraukos
EN Klementinum biblioteka Prahoje
EN Savaitė fotkėse 2013-09-07/14

Glupstvos
RU Frank R. Paul fantasinės iliustracijos
EN Šunlėktuviai
RU Žvilgsniai

LEGO
EN Mūšis Helmo Dauboje

Posted in Įdomu, glupstvos, istorija, karyba, LEGO | 2 Comments »

Apie tradicijas

Rgs 20th, 2013 by grumlinas

Kai mes kalbame apie tradicijų laikymąsi, dažnai tai tėra tik konservatyvumo gynimas. Tradicijos neturi būti kažkas negyvo, jos netgi nėra pagrindas šiandienos kūrimui, o gal greičiau tik orientyras, nuo kurio einama tolyn, taip formuojant naujas tradicijas. Kažkaip man atrodo, kad mes, kaip tauta, instinktyviai bandome laikytis pažįstamų dalykų ir džiaugiamės jų pastovumu (čia nekalbu apie technologinious pokyčius, juos mes priimame, o apie socialinius pokyčius, kurie mums priimtini toli gražu ne visi). Galbūt taip yra todėl, kad mes nesijaučiame saugūs šiame ne visada teigiamų permainų pasaulyje? Ir todėl priešinamės pokyčiams, kokie jie bebūtų. Skurdas iššaukia konservatyvumą?

Posted in mintys | 8 Comments »

Apie lietsargį

Rgs 19th, 2013 by grumlinas

Kai kada, besiklausant tautiečių ašarojimų, kaip chu…va gyventi, kai aplink vieni vagys ir žulikai, taip ir norisi paklausti: „Jei lyja lietus, tu nepasiėmei lietsargio ir sušlapai – kas kaltas dėl to? Gamta? Meteorologai? Giminės ar bendradarbiai? Tai daryk ką nors, o ne lauk, kad už tave padarytų. Arba neašarok.“

Posted in mintys | 14 Comments »

Apie širdžių daužymą

Rgs 18th, 2013 by grumlinas

Radau internetuose, pritariau minčiai:
Kiekvienas žmogus savo gyvenime turi pereiti tris etapus:
Sudaužyti svetimą širdį.
Sudaužyti savo širdį.
Išmokti saugoti savo ir svetimas širdis.

Posted in mintys | 10 Comments »

Apie grybų įpročius

Rgs 17th, 2013 by grumlinas

Gryborautojai yra įpratę prie tam tikros grybų augimo sistemos: toje vietoje tokiu metu auga takie grybai, o anaje – kitokie. Ir tai dažniausiai pasiteisina, jei tik gamtos sąlygos kinta tam tikrame normaliame diapazone. O jei ne – grybai keičia savo įpročius.
Praėjusį savaitgalį buvau pagrybauti Žemaitijoje. Pusseserės vyras iškart pasakė, kad gražiuose pušynuose, kur visad rasdavome grybų, šiemet tik tuščias vaikščiojimas – grybų iš esmės nėra. Vasara Žemaitojoje buvo sausa, tad grybai pasitraukė prie drėgnesnių vietų. Ir akurat – gražiame pušyne, kur grybai turėtų net kaukdami lįsti iš žemės – praktiškai tuščia, apart kelių sukirmijusių vokietukų. Tipiškai voveruškingos vietos irgi plynos. O va apėjome tokią ganėtinai pelkėtą pelkę, prie kurios anksčiau niekad nebūtume grybavę – po krepšį lepščių ir paberžių pajamėm.
Pavažiavome į kitą vietą – toks drėgnokas miškas beržai-eglės, kuriame anksčiau nelabai kas būtų. Ir įdomu: kur gryni beržai ar eglės – nekas, o va pamaišytuose plotuose – baravykai, raudonės, paberžiai, lepšiai miniomis auga. Pajamėm dar po porą kibirų, nutarėm, kad užteks valymo jau, ir grįžome namolio. Ai, dar palei tokį drėgną griovį, kur niekad nebūtum pagalvojęs, puskibirį voveruškų parovėm.
Tai va, tokie šiemet grybų įpročiai. Na ir grybavimo sezonas iki žaliuokų pasirodymo kaip ir užbaigtas – per šalta jau.

Posted in Įdomu | 9 Comments »

Apie kryptingumą

Rgs 16th, 2013 by grumlinas

Pamąsčiau, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių eina gilyn į virtualų pasaulį. Tad nekeista, kad kuo toliau, tuo daugiau kitų žmonių užsiima pirmųjų kryptingu apdorojimu pagal tam tikrus užsakymus, valstyybinius ir privačius. Ir kuo toliau, tuo labiua tas kryptingumas jaučiasi – juk jis leidžia įtakoti žmonių nuomones (politikai), diegti idėjas (ideologijai) ar formuoti poreikius (marketingui).

Posted in mintys | 9 Comments »

Apie nekomfortabilumą

Rgs 15th, 2013 by grumlinas

Šeštadienį, grįžtant iš „Megos“, staiga dingo mano citro-pepelaco posūkiai. Nei lampečkos veikia, nei relė spragsi. Savijauta tokia neypač, bo važiuoji kaip koks bimbalas, kuriam dzyn visos kelių esimo taisyklės. „Gal saugiklis?“ – buvo mintis, kai staiga posūkiai, jau įvažiavus kieman, atsirado. Nu psio, ramu, CSHS (Citroen Self-Healing System) suveikė 🙂
Sekmadienį niekur nevažiavom, o pirmadienį, visai šalia karštaimylimodarbelio, posūkiai vėl pasakė „atia“. Kol neįvažiavau į kiemą ir neatsistojau į vietą – tada vėl ėmė veikti. Perėjau visus įmanomus saugiklius – viskas čiki.
Antradienį-trečiadienį vyko loterija-totalizatorius „veikia-neveikia“. Užp…kniso negyvai. Mūsų darbo elektrikas peržiūrėjo saugiklius, bet be schemos neapsiėmė burti, kas ten galėtų būti. Susiskambinau su citro-kolega Rolandu, kuris pas mus citro-elektrikas-elektronščikas, atraportavau apie problemsą. Po kiek laiko, peržiūrėjęs schemas, jis primetė, kad bėda greičiausiai bus posūkių relėje. Ketvirtadienį po darbo, atvažiavęs iki manęs darban (bo važiuoti su tokia kreiva mašina per piką nu nevisai gražu ir saugu), jis kažkur po vairu atrado tą relę. Bėda, kad ji specializuota, ir jokios kitos nepritaikysi 🙁 Laimei, maniškei tebuvo atsilitavęs (dėl Lietuvos tempertaūrinių svyravimų karšta-šalta) centrinis kontaktas. Biškis darbo lituokliu ir posūkiai vėl sugrįžo. YES!
Ką gi norėjau pasakyti? Gal tai, kad pasijautau labai nekomfortabiliai, kai automobilis vistik yra techniškai netvarkingas, t.y., aš sukeliu kaip minimum nepatogumus kitiems. Nekalbu apie potencialią grėsmę, jei būčiau lindęs kur nors miesto centran ir ten sukiojęsis be posūkių, kaip kad daro tūlas tautiškas budulis ar blondinė-aš-esu-vienintelė-visoje-gatvėje. Jaučiausi kvailai ir nepatogiai tokioje rolėje 🙁

Posted in Įdomu | 6 Comments »