Stebiu Prancūzijos karių vykdomą karinę operaciją Malyje. Viskas čiki, pergalingos reliacijos iš fronto, islamistai sutriuškinti ir pabėgo iš mūšio lauko, prezidentas Olandas atvyko pagirti savo karių ir turbūt kokių nors medalių pakabinti. Bet va-va, šitas islamistų pabėgimas turbūt ir parodo operacijos rezultatą, t.y. jos visišką fiasko – juk priešas nesunaikintas, netgi, kiek eina suprasti, jokių realių mūšių nebuvo. Apart to, ką sugebėjo subombyti prancūzų lėktuvai – daugiau jokių nuostolių priešui nepadaryta. Ir islamistai sau ramiai pasitraukė į sau įprastas dykumas ir iš ten vykdys sau įprastas partizanines operacijas. Panašu, kad Malio valdžia geriausiu atveju sugebės kontroliuoti tuos kelis miestus. Jei sugebės 😉 Nes Malio armija greičiau atlieka svorio prie prancūzų kojos vaidmenį, trukdydama veiksmus, o palikta saviveiklai, užsiima vietinių gyventojų terorizavimu. Tad vienintelė Malio valdžios viltis, išėjus prancūzams – okupacinės Afrikos šalių pajėgos, bet čia IMHO Afrika turės savo Afganistaną, jei Malio valdžia nesugebės rasti kokio nors autonomijos kompromiso su tuaregais, kurie kovotų prieš islamistus.
Šiaip kai pagalvoji, Libija buvo Pandoros skrynia, iš kurios ir pasipylė nesuvaldomas islamistinis brudas, gerai apsiginklavęs ginklais iš Libijos kariuomenės arsenalų, ir jis visų pirma rovė į Siriją. Tačiau, turint omenyje, kad islamistai Sirijoje per metus vykdytas karines operacijas (kai po metus trukusių proetestų paaiškėjo, kas Asadas nepasitrauks) esminių rezultatų nepasiekė, o ką tik įvyko Rusijos užsienių reikalų ministro S.Lavrovo ir Sirijos opozicijos lyderio M.Chatibo susitikimas (kuriame, matyt, siekiama kažkokio kompromiso) – galima manyti, kad dabar pagrindinė islamistų veiklos zona taps Malis.
