Kartkartėm stebėjau per EuroNews ir CNN šį konfliktą. Labai savotiška situacija, kai negali besąlygiškai palaikyti nei vienos pusės 😉
Izraelis pradėjo konfliktą, subombindamas Hamaz karinės struktūros vadą, kurį ilgai medžiojo ir, greičiausiai dėl išdavystės, pagaliau susekė. Be abejo, anas Izraeliui buvo rakštis užpakalyje, tačiau jo nužudymas Hamaz privertė atsakyti raketomis. Kitaip negalėjo būti, nes kraujas pagal babuinų supratimą reikalauja keršto, o turint omenyje, kad Hamaz nelabai vertina žmonių gyvybes, tai tokia įvykių seka buvo logiška. Izraeliui buvo proga pilnai išbandyti priešraketinę sistemą „Geležinis kupolas“ (kuri iš esmės pasiteisino), o Hamaz išbandė naujas raketas, gautas iš Irano (kurios irgi pasiteisino). Jei anksčiau Hamaz raketos buvo tiesiog kanalizacijos vamzdžiai, pripildyti savadarbio kuro ir savadarbių sprogmenų, tai dabar, po „arabų pavasario“, Egipte nusilpus Sinajaus dykumos kontrolei, iš Irano kontrabanda keliauja tikros kovinės raketos, kurios pasiekia tiek Tel-Avivą, tiek Jeruzalę. Taip kad Vakarų, kurie po „arabų pavasario“ priedanga verčia arabiškuosius diktatorius, dėka Izraeliui kyla vis didesnė grėsmė. O jei į valdžią Sirijoje ateis dar vienas islamistų režimas, kurį visomis išgalėmis palaiko Jevrosojūzas su komunistuojančia Prancūzijos valdžia priekyje – tada tikrai mažai nepasirodys.
Kitas, kur kas svarbesnis dalykas, išryškėjęs šiuo metu – Egiptas aiškiai pademonstravo, kurią pusę jis palaiko. Vakarams leidus nušalinti Mubaraką, IMHO prasidėjo netrumpa, bet užtikrinta kelionė link Kemp Deivido susitarimo denonsavimo, o jos gale laukia Egipto-Izraelio karas. Kada tai įvyks? Šiandien amerikiečiai laiko paėmę Egiptą už vienos vietos savo finansine ir karine pagalba, o ir Egipto kariuomenė nuo Kemp Deivido visad buvo orientuota ne karui su Izraeliu, bet greičiau kaip valstybė valstybėje, tai dabar nauji Egipto generolai gali gauti naujus nurodymus. Laimei, karštas galvas kiek pravėsina tai, kad Izraelis kur kas aukštesniame technologiniame lygyje, tačiau Izraelio visuomenė pamažu koroduoja iš vidaus, o karo metu karių moralė yra labai svarbus dalykas.
O šiaip tai Izraelis, privertęs Hamaz nutraukti raketų antpuolius ir taip laimėjęs konfliktą kariniu aspektu, vistik pralaimėjo morališkai – civilių žudymas šiandieniniame pasaulyje populiarumo neprideda, tad Izraelio izoliacija pagilėjo. Nors aš puikiai suvokiu, kad Izraeliui svarbiausias prioritetas nuo pat jo įkūrimo yra išlikimas, o ne tarptautinė opinija.
Tags: Artimieji Rytai, Izraelis
