Feed on
Posts
Comments

1893 – gimė Kazys Binkis, lietuvių poetas, rašytojas, žurnalistas, dramaturgas (m. 1942)


O juk puikiai skamba:

Įkirėjo taip po svietą
Klaidžiot, kaip vėlė be vietos.
O, kad rasčiau tokią vietą,
Iš kur matos visas svietas…

Rūkas, dulkės, purvas, sniegas…
Ir daugiau aplinkui nieko.
Šauk – vistiek negirdi niekas,
Trusk – vistiek pastips ant sniego.

Kaip pašautas senas vilkas,
Išsitiesi kur ant tilto.
Sudundės išlėto tiltas
Ir žemyn nuleis kaip vilką.

Ech, galvoje vienas švinas,
Dvasią troškulys džiovina.
Kad taip šviną sudžiovinus,
Spindulys kad skilt iš švino…

Dar tolyn nors žingsnį vieną,
Dar – nors pusę mėnesienos…
Pažiūrėt, kaip mėnesienoj
Tu ant svieto vienui vienas.

Kalba netaisyta: Binkis, Kazys. 100 pavasarių. Kaunas, Niola, 1923.

Apie moliūgus

Šiaip mano požiūris į moliūgus buvo ganėtinai skeptiškas: esu valgęs moliūgų sriubos, kuri nenustebino; mėgstu pakepintas moliūgų sėklas; matau, kad vargšai moliūgai visaip išdarkomi Helovyno blūdo metu. Na ir viskas, ką žinojau. Bebūnant Anglijoje, dukros namuose teko paragauti iš moliūgų padaryto deserto, kuris mane sužavėjo ir mes jau antrą kartą namuose patys daromės tokį desertą.
Taigi, deserto valgymo išvakarėse 😉 jamam gerą gabalą moliūgo ir iš vidaus kruopščiai išvalome visas sėklas su plaušais. Šiaip sėklas galima atskirti nuo plaušų ir pasikepinti. Tada atsargiai aštriu peiliu nupjaustome žievę. Atsargiai todėl, kad ta žievė kieta ir, slystelėjus peiliui, galima susižaloti. Nuvalytą moliūgą supjaustome maždaug pusės nykščio didumo gabaliukais ir suberiame į bliūdą. Beriame gerą saują, užpilame keletą šaukštų cukraus, išmaišome taip, kad gabaliukai apsivoliotų cukruje. Taip porcijomis supilame visus gabaliukus ir apvoliojame juos cukrumi. Tada paliekame bliūdą parai ant stalo ar kur kitur kambario temperatūroje. Jei kažkaip įeiname į virtuvę – pamaišome visą šitą grožį ir gana greit pamatysime, kad iš atrodytų sauso moliūgo išsiskiria skystis, kurio prisirinks nemažai.
Kitą dieną visą bliūdo turinį supilame į puodą ir ant labai mažos liepsnos kaitiname kokias 1,5-2 valandas, kas kokias 15min. pamaišydami. Puodą laikome tridengtą dangčiu su plyšeliu, kad galėtų išeiti vandens garai. Pamažu pamatysime, kad skystis dingsta, o moliūgas pradeda karamelizuotis. Praktinė patirtis rodo, kad po kokios valandos reikia pradėti atidžiai stebėti vyksmą, kad puodas neprisviltų. Sulaukiame, kad visas skystis dingtų, tada dar kažkiek pakaitiname, pamaišydami kas 10 minučių. Galų gale, pritrūkę kantrybės, baigiame terliotis ir išpilame gaminį į bliūdą. Psio, pagrindinis ingradientas gatavas.


Gautą produktą galima naudoti įvairiais būdais. Vienas skaniausių – į lėkštę įsidedame dar karšto moliūgo, apibarstome jį smulkintais graikiškais riešutais, pridedame ledų ir plaktos grietinėlės. Analogiškas receptas tinka ir atšalusiam moliūgui. O šiaip tas moliūgas puikiai valgosi ir kaip saldainiai 🙂

Taigi, atsigavę po Tauerio aplankymo, nutarėme pasimuziejinti ir tam pasirinkome garsųjį Viktorijos ir Alberto muziejų, dar vadinamą V&A. Jis specializuojasi meno ir dizaino kolekcionavime, tad tikėjomės daug ką pamatyti. Ir tikrai nenusivylėme.
Važiuoti į jį geriausia požemuku iki South Kensington stoties, tada pagal nuorodas pasukame požeminiu perėjimu ir miname iki pat įėjimo į muziejų. Pakelėje kairėje bus išėjimas į Gamtos istorijos muziejų (apie jį irgi parašysiu), įėjimas į V&A dešinėje. Jei prašoksite – pačiame požeminio perėjimo gale dešinėje bus išėjimas į Mokslo muziejų (jis irfi laukia savo eilės).
Muziejus nemokamas, tik prašo paaukoti kelis svarus. Būtinai pasiimkite nemokamą schemą (už kurią irgi prašoma paaukoti svarą), nes salių per 6 aukštus ten tikrai daug, orientuotis gana sudėtinga. Reiktų planuoti bent pusdienį aplankymui pusiau bėgomis 😉
Į ką atkreipiau dėmesį ir kas sudomino? Labai daug buvusių privačių kolekcijų, perduotų muziejui. Tai ir paveikslai, ir skulptūros, ir kitokie meno dirbiniai. Sužavėjo kolekcijos, kuriose sukaupta bažnytinė architektūra: bažnyčių portalai, antkapiai etc.itd. Yra kelios specializuotos slaės pagal regionus: Azija, Japonija, Kinija, islamistiniai Artimieji Rytai etc. Labai daug papuošalų, drabužių, stiklo dirbinių, baldų rinkinių. Norintys gali pasiimti specialias sudedamas kėdutes ir atsisėdę patys piešti. Taip pat yra interaktyvių ekspozicijų, kur pats gali banyti iš dalių surinkti kėdę ar užsirišti kaklaraištį.
Iš pradžių dar bandžiau fotkinti, paskui kažkaip nusviro rankos – ten reikia eiti pasiruošus, ką norėsi pažiūrėti. Paspaudus fotkės imamos iš Flickr ir biškį pasididina, šiaip jų dydis 1200×798.
Continue Reading »

Tags:

2000 – naujuoju Vilniaus miesto meru išrinktas liberalas Artūras Zuokas. Poste jis pakeitė premjeru tapusį LLS lyderį Rolandą Paksą


Mjooo… vieną aniuolėlį pakeitė kitas 😀 O tuo metu mes jais dar tikėjome…

1942 – Lietuvos generaliniam komisarui Adrianui Rentelnui įteiktas buvusio Lietuvos prezidento Kazio Griniaus bei žemės ūkio ministrų kun. Mykolo Krupavičiaus ir prof. Jono Aleksos memorandumas, kuriame protestuojama prieš Lietuvos kolonizavimą, lenkų ir rusų kraustymą iš jų ūkių, žydų žudynes, taip pat keliamas Lietuvos valstybingumo atkūrimo klausimas


Drąsūs vyrai. Labai drąsūs.
Ketveriukės likimai:
Kazys Grinius – ištremtas į kaimą, 1944m. emigravo į Vakarus, kur mirė
Mykolas Krupavičius – gestapo pasodintas į kalėjimą, išvaduotas amerikeičių, liko Vakaruose, kur ir mirė
Jonas Aleksa – gestapo prižiūrimas gyveno Vokietijoje, grįžo Lietuvon, palaikė ryšius su Pasipriešinimu, suimtas, ištremtas, mirė Sibire
Teodoras Adrianas fon Rentelnas – po karo pakliuvo į sovietų neliasvę ir teismo sprendimu pakartas. Užskaitom šitą sovietų poelgį, nes išgamos turi būti utilizuojami 😉

Tags:

Nesu prisiekęs Šerloko Holmso fanas, tačiau kažkaip užėjo ūpas pažvelgti, kaipgi atgrodo tas Baker Street 221B namas, kur jis tipo gyveno. Tai mudu su brangiausiąja gerai išsimiegojome, papusryčiavome ir nuvažiavome į tą Beikerio gatvę. Na ką – yra muziejus ir parduotuvė, prie durų stovi tipo policininkas, su kuriuo fotografuojasi entuziastai. Šiaip planų aplankyti muziejų neturėjau, juolab kad ir laukiančių turistų eilė nemaža buvo.
Tai pamažu nuėjome į netoli esantį Regents Park‘ą, kuris mus sužavėjo: gražios vejos, prižiūrėti medžiai, protingai nutiesti takeliai, labai daug vandens (ir kitokių) paukščių. Mus apėmė tokia atostogų nuotaika, kad kokią valandą pasėdėjome ant suoliuko, stebėdami vandenpaukščius. Tada pasivaikščiodami radome dar vieną gražią vietą saulėkaitoje, kur kaip du katinai prasišildėme prieš Saulutę dar porą valandų. Brangiausioji netgi įdegė veidą 😀
Pabuvę parke, pamažu grįžome prie požemuko, kur pakeliui pamatėme garsųjį Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejų. Esu matęs tų vaškinių figūrų kituose muziejuose, manęs jo nežavi, tad neužsukdami grįžome namo.
O vakare visa familija nuėjome į miuziklą „Singing in the Rain“, vykusį Palace Theatre. Šiaip mano ir miuziklų keliai labai jau retai tesusikerta, o ir šiaip mano požiūris į juos yra… ėėė… eee… neutralus – jei jų nebebūtų, tai aš to net nepastebėčiau. Tačiau apsilankymas buvo prasmingas, nes pagaliau pamačiau, kas tai yra tas miuziklas. Na ką – tipo operetė, tik angliškai 😉 Aktoriai tikrai puikūs, vaidina/dainuoja žymiai geriau nei holivūdo starsai. O labiausiai nustebino pati organizacija: žiūrovai į salę einama su paltais (norintys gali palikti juos rūbinėje), nešasi gėrimus (bet tik plastmasinėje taroje), po atskirų numerių plojama. Orkestras sėdi ne duobėje, o virš scenos ir vos-vos matosi. Vienžo, įdomu buvo, pasidėjau „varnelę“ už aplankymą.
Na, foktių ne tiek jau daug, bet šis tas yra.
Paspaudus fotkės imamos iš Flickr ir biškį pasididina, šiaip jų dydis 1200×798.
Continue Reading »

Tags:

1922 – Į pirmąjį posėdį susirinko Pirmasis Seimas


Kažkaip ta intencija pagalvojau apie dabartinį seimacirkį, kai finansiniais nusikaltimais apkaltintos partijos vadovybė vistiek naglai veržiasi į valdžią vietoje to, kad apsivalyti/susitvarkyti ir eiti politikon švariomis rankomis. Ir baisiausia turbūt turėtų būti tai, kad už juos balsavo budulių Lietuva…

Su kuomi Jumi nuoširdžiai ir užjaučiame, mieliskaitytojai 😉

Apple? Velniop Apple!

Labai įdomus požiūris į Apple produktus:
I never thought I would utter these words, but here goes: I’m leaving you. I have already traded in my iPhone for a Samsung.
Now, this is the point where I know I’m expected to say: “it’s not you, it’s me,” but I can’t, because the truth is: “it’s not me, it’s you”.

« Newer Posts - Older Posts »