Feed on
Posts
Comments

Iš trinamų juodraščių:
Kad ir kiek bevaikščiotum į žmonių laidotuves, į tavąsias jie neateis…

1873 – gimė Vladas Putvinskis – Putvys, bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje (m. 1929)


Panašu kad Wikipedija, išlaikydama senas komunistines tradicijas, šiame sakinyje nedrįso įvardinti Putvio kaip Šaulių sąjungos įkūrėjo. O juk būtent šaulių judėjimas tarpukario Lietuvoje išjudino tą tautiškumą, kurio užteko iki pat 1988ųjų 😉
Iš jo trumpos biografijos labai įdomus pasirodė fragmentas apie Putvuinskio bandymą ex-buadžiauninkus padaryti atsakingais už savo likimą:
Norėdamas suinteresuoti Graužikų dvaro darbininkus dirbti efektyviau, jis ėmėsi diegti kažką panašaus į kooperaciją, jo paties žodžiais tariant – „kad visi darbininkai liktų lygūs nariai, kad visi dirbtų išvien ir gautą pelną lygiai pasidalintų“. Tuo tikslu buvo vedama išsami pajamų ir išlaidų suvestinė, kurią tvarkyti buvo pavesta ūkio vedėjui. Kartą per mėnesį rengiamuose „kooperatininkų“ susirinkimuose dvaro šeimininkas ne tik patikrindavo sąskaitas, bet ir aiškindavo darbininkams ūkio ekonomikos bei kooperacijos pagrindus. Deja, eksperimentas baigėsi liūdnai. Pats V.Putvinskis liūdnai konstatavo, jog „vietoj kultūrinio ir tautinio susipratimo prasidėjo tinginiavimas ir girtavimas“. Po dvejų metų „kooperacijos“ teko atsisakyti.
Kaip tai priminė man ex-kolchoznikus, taip ir nsugebėjusius tapti savo likimo šeimininkais, bet užtai sugebančius gyvuoti nuo vieno alaua bambalio iki kito alaus bambalio…

Tai va, vakar mano brangiausioji vos netapo telefoninio sukčiavimo auka. Galvojome, ar verta apie tai rašyti, tačiau sumąstėme, kad vistik sukčiavimo metodas kur kas labiau pragalvotas ir įtikinamesnis, nei SMSinis „Mama, padariau avariją, gelbėk!“
Tai va, grįžtame namo, skamba miesto telefonas, atsiliepia brangiausioji (bo man niekas niekada neskambina 😉 ), vyriškas balsas paklausia, ar čia tokia-anokia, o po patvirtinimo prisistato Vilniaus kažkurio policijos komisariato kažkokiu tyrėju. Ir iškart išbara brangiausiąją, kad ji neatvyko pagal antradienį jai įteiktą šaukimą į apklausą Vilniuje baudžiamojoje byloje, kur ji yra pagrindinė įtariamoji. Brangiausioji tik žiopčioja, bo jokių šaukimų net nematė, o jos klausia, ar ji rugsėjo kažkelintą pervedė 4000LT tūlai NN? Brangiausioji pirmą kartą girdi apie tą NN, ką ir pasako, tada savo ruožtu gailiai klausia, ar tie pinigai pagrobti iš jos sąskaitos? Tyrėjas paaiškina, kad jos sąskaita pasitarnavo tik kaip tranzitinė, tie pinigai ten buvo įnešti ir per porą minučių išgryninti, kas ir sukėlė įtarimą. Ir tada pradeda klausinėti, ar ji nėra kam nors perdavusi savo prisijungimo prie e-banko slaptažodžių. Tai griežtai paneigus, tyrėjas kiek atlyžta, pradeda spinduliuoti užuojautą ir prasitaria, kad vistik gal derėtų sąskaitą užblokuoti, kol vyksta tyrimas. Ir paslaugiai per vieną sekundę sujungia mano brangiausiąją su banko klerku, kuris praneša, kad jos sąskaita raudonuoja jam prieš akis. Tada brangiausiajai įsijungia pavojaus signalas, iki šiol sėkmingai slopintas presingo „esate įtariamoji baudžiamojoje byloje“. Iki tol aš maniau, kad ji šnekasi su banko atstovu, bet kai ji banko klerkui pasako, kad ją čia nukreipė policija, man įsijungia esminis pavojaus signalas ir aš iškart pradedu rėkti, kad ji nebandytų sakyti kokių nors slaptažodžių – nu netikiu, kad policija ne tik kad galėtų taip sujungti su banku, bet ir ne jos darbas įtariamajai padėti. Vienžo, banko klerkas pasiruošęs blokuoti sąskaitą ir tam reikia viso labo prisijungimo slaptažodžių. Bet brangiausioji jau yra atsargumo režime ir praneša, kad telefonu ji nieko nesakys, nes negali patikrinti, kas yra kitame telefono gale, o ir iš viso mes jau važiuojame į banką spręsti šios problemos. Klerkas dar bando aiškinti, kad per jį blokavimas įvyks kur kas greičiau, bet, supratęs, kad neperkalbės, vėl sujungia su policija. Va čia tai jau totalus piesiec ir super-technologijos 😉 Policijos tyrėjas dar bando paaiškinti, kad į banką nėra ko važiuoti, nes į šitą aferą gali būti įsitraukę ir banko darbuotojai, bet brangiausioji griežtai ir labai mandagiai pasako, kad mes važiuojame į banką. Spėkite iš trijų kartų, kas vyksta toliau? Taip, taip, policininkas meta ragelį, nes suprato, kad lochotronas nesuveikė 😉
Na ką, per internetus pasitikriname brangiausios pinigų judėjimus – jokie mitiniai 4000LT nei įplaukė, nei išplaukė 🙂
Paskambinome į policiją, šįkart tikrą. Na ką – reikalas beviltiškas, nes skambinta aiškiai iš vienkartinių kortelių, na ir visa laimė, kad nebuvo pasakyti prisijungimo slaptažodžiai. Tad brangiausioji tegavo galingą adrenalino dozę 😉


Taip kad gerbiamieji, būkite pasiruošę tokiai telefoninio sukčiavimos schemai, kur pirmajame etape jus bandys paspausti „įtariamuoju baudžiamojoje byloje“, kas padoriam žmogui tikrai sukelia stresą, o antrajame jums bandys „padėti“ užsiblokuoti sąskaitą. Rezultatas gali būti neypač…

Istorija, karyba
RU Mūšis dėl Raseinių 1944-08-21/23
EN Nuostabusis Moskitas
RU Prancūzijos kariuomenė 1910-11m.
EN Senobinis transportas
RU Būsimoji Klintonienė
RU Įdomūs fakatai apie Staliną
RU IRA nuotraukose

Įdomu
RU Egilio Belševico laimikiai: apie Rusiją; Izraelis

Gluptvos
RU Sluggo
EN Oktoberfest
RU Purvo-filija

1733 – Augustas III išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.


Žiūrėdamas į šio veikėjo portretą, suvokiu, kad jis apsirengęs pagal to meto aukštuomenės madą, bet man jis niekaip nesisieja su Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio įvaizdžiu – nu storas fokietis, nors tu ką 😀

Vakra mano brangiausioji buvo Kauno Halėje koncerte naujų mokslo metų pradžios proga. Viskas čiki, tik biškį šiurptelėjo, kai iki koncerto pabaigos likus dar trejetui dainų, nemaža dalis pedAgoų pašoko ir rovė lauk iš salės į rūbinę. Na, koncertui pasibaigus ir paplojus atlikėjams, normalioji salės dalis irgi pasuko link tų rūbinių. O ten – mūšis prie Poltavos, kur garbingo amžiaus bobulytės-mokytojytės taiko viena kitai alkūnėmis paskutinius dantis išmušti, kad tik iki savo ploščiaus greičiau dasibrautų 😀 Na vėlgi normalioji salės dalis sustojo ramiai eilėn, o kai brangiausioji numetė frazę, kad „Ko gali mokinius išmokyti tokie nesugebantys mandagiai elgtios mokytojai?“, tai ji apsidžiaugė, kad tos bobulytės neturi lazerinių akių, bo iš jos būtų likusi tik pelenų krūvelė 😉
Galų gale po viso vyksmo išėjusi laukan, brangiausioji primetė, kad prie sustojimo Parodos kalno viršuje bus beprotnamYs, tai pasivaikščiodama nulipo žemyn ir ramiai įsėdo į pustuštį mikriuką. O va kai mikriukas užvažiavo į Parodos kalną, tai prie sustojimo jo laukė pasiutusių babuinų orda pedAgogų minia, pasiryžusi šturmu paimti mikriuką. Ir ėmė… taip ėmė, kad mikriuke ramiai sau sėdėjęs treninguotas gezas su kokakolos skardine rankoje neištvėrė ir prabylojo: „Gerbiameji, nelipkite visi, sėdimų vietų nedaug, o laikytis nėra už ko, važiuoti nesaugu!“ Aiškiai gezas grįžęs iš anglijų-airijų, kur lietuviai nori-nenori, bet pramoksta elgtis tarp žmonių, tad turi suvokimą, kaip funkcionuoja visuomeninis transportas. Bet fig, gezo balsas padAgogams neįdomus, o vairuotojui keleiviai pinigą neša 😉 Pritutijo pilną mikriuką. Šiaip viskas čiki, bet va gezui prireikė išlipti ir jis mandagiai paprašė jį praleisti. Spėkit iš trijų kartų, ar Lietuvos mokytojas, kniurkiantis apie baisius mokinius, patys turi bent kokį supratimą apie mandagumą? Teisingai, teisingai – neturi ir turėti negali, nes vienas dalykas iš kitų mandagumo reikalauti, o visai kitas – pačiam mandagiu būti. Tarp jų tiesioginė koreliacijos nėra… 🙁
Anyway – atsiprašinėdamas prasimušė gezas iki išėjimo, išlipo. Ką pagalvojo tas emigrantas apie čia likusius tautiečius – nežinome, bet gal ir nereikia stebėtis, kad tie, kas išvažiavo – noru grįžti nedega 🙁

Grįžau iš konferencijos, peržiūrinėju e-muilus ir klausausi to, kas šįvakar klausosi 😉
Patiko vienas iš komentarų: The devil sold his soul to jimmy page ! 🙂

Led Zeppelin – In My Time Of Dying

Led Zeppelin – Achilles Last Stand

Led Zeppelin Tangerine
Jūtūbas neleidžia embed’inti 🙁

Led Zeppelin – The Ocean

Led Zeppelin – When The Levee Breaks

Tags:

1893 – gimė Stasys Girėnas, aviatorius, 1933 m. kartu su Steponu Dariumi lėktuvu Lituanica perskridęs Atlantą (m. 1933)


Kai kada pagalvoju – jei ne Lituanikos skrydis į amžinybę, Girėnas greičiausai būtų likęs užmirštu komerciniu lakūnu JAV. Kaip vistik kai kada galima patekti istorijon vienu vieninteliu ilgai brandintu poelgiu…

Apie tinginystę

Tinginystė nėra kažkas baisaus. Tol, kol ją galima įveikti užsibrėžtais tikslais 😉

Apie subrendimą

Pažįstu žmonių, kurių brendimas taip ir sustojo (perkopus per vaikystę ir paauglystę) nesutupėtoje jaunystėje, ir tai jau suvisam. Šiaip tai gal ir nieko – visuose mumyse tebesėdi mažas vaikas, kuriam kai kada pasiseka pasidžiaugti gyvenimu, – tačiau kai kada tokia amžina januolystė yra… ėėė… eee… nevietoje 😉

« Newer Posts - Older Posts »