Feed on
Posts
Comments

Raštai ir pavidalai

Tags:

Tags:

Apie teisingumą

Prisiminiau kažkada girdėtą mintį:
Teisingumas – kai visi gauna po lygiai, o tau tenka truputį daugiau


Susidomėjote, kur čia tas Grumlinas įmaurojo savo Padangiuxu? Taigi praėjusią savaitę mudu su brangiausiąja padarėme kasmetinį-tradicinį turą po liankų žemę. Įspūdžių bus kiek vėliau, dabar apie šiokį tokį nuotykį. Šiaip kaip senas nukvakęs pirdylqa esmi konservatorius ir labai skeptiškai žiūriu į visokius elektron-barškučius. Visad važinėdavau užsienyje „pagal žemėlapį“ ir nesu paklydęs (nuklydimai kokį 100m į kitą pusę nesiskaito pagal „5 sekunčių taisyklę“ 😉 ) Šiemet nutariau pabandyti pavažinėti, naudodamasis navigacija, nors keletas iki šiol buvusių bandymų mano skepticizmo neišvaikė. Yep, nepažįstamame mieste puikus daiktas, jei tik žemėlapio duombazė labai nepasenusi. Pagrindinė problema – po kažkurio laiko prarandi suvokimą, kur esi, ir tik automatiškai vykdai komandas. O navigacijos mergiotė smegenėlių neturi, deja…
Tai va, susiplanavau aplankyti keletą vietų Lenkijos-Rusijos pasienyje (buvome apsistoję Węgorzewo’e). Na, tai, kad numatytus punktus turi lankyti tik eilės tvarka, kitaip tave atkakliai varys į jau aplankytą vietą, jei vietų aplankymo eilės tvarka pakito – tą pergyvenau, išmesdamas iš vietovų sąrašo jau pravažiuotus taškus 😀 O va vieno dalyko nenumačiau… Netoli Lenkijos-Rusijos sienos buvo pora dvarelių, į kuriuos norėjau užmesti akį. Šiaip ten nieko ypač įdomaus nebuvo, jei ką, išskyrus važiuoklės barškinimą kaizerio ir aloyzičiaus nutiestais keliais. O cirkas prasidėjo tada, kai, vadovaudamasis navigacijos nurodymais, jau ir pravažiavau buvusį dvarelį, tačiau mergiotė drąsiai mane varė vis tolyn apžėlusiu žvyrkeliuku. Nu ką – ji geriau žino. Aha, kaipgis, kaipgis… Iš pradžių žvyrkeliukas buvo tik apžėlęs žole, paskui laipsniškai perėjo į išvažinėtą apžėlusį lauko keliuką, kol galų gale patapo beveik provėžomis pievoje. Be abejo, Padangiuxui teko pasistiebtį į paaukštintą padėtį, bo ten visokie žemesni pepelacai būtų tikrai pasikabinę provėžose ir duobėse. Nu ir ką – pavažiavus taip porą šimtų metrų, navigacija žaviu balsu pranešė: „Kelionės tikslas pasiektas, dabar apsisukite ir grįžkite atgal“. Viena vėžė, iš abiejų pusių grioviai, atgal atbulam varyti – žėk, dusliarką įbesi kur į žemę… Nu ką, varom pirmyn, vistik turėtų būti koks nors apsisukimas, nes keliukas tikrai važinėtas, o ir laukas iš vienos pusės bei pieva iš kitos dirbami. Nu traktoriais, be abejo, ne kokiais lupinezais, bet vistiek… Tai taip myniau dar kelis šimtus metrų, kol pagaliau šone pasimatė kaip ir įvažiavimas pievon, kur galima buvo bandyti apsisukti. Sustojau, padariau šią istorinę fotkę (vėliau jau pagal žemėlapį išsiaiškinau, kad tas miškas fone – jau Rusija, iki kurios buvo likę gal pora šimtų metrų 😀 ). Patikrinau pievą, ar neužklimpsiu, apsisukau, sugrįžau tomis pačiomis vėžėmis. Mjooo, nujooo, blemba…
Tai va, mielieji, navigacija yra čiki, o va žemėlapis super-čiki 😉

Tags:

Renault’o paskirtis

Apie vienatvę

Pamąsčiau, kad, apart visokių žmonių rūšiavimų, juos dar galima suskirstyti į dvi rūšis pagal sugebėjimą būti vieniems:
1) mokančius būti su savimi
2) nemokančius būti su savimi
Ir abu atvejai nėra nei blogis, nei gėris – jie tiesiog egzistuoja

Istorija, karyba
RU Išdaviku būti nelengva
EN Spalvotas Aloyzičius
RU Okupuota Prancūzija spalvotai
EN Antisovietiniai plakatai 1920-1980
RU Vengrija 1956
RU Didžiauais banko apiplėšimas TSRSe

Įdomu
RU Šiek tiek paveiksliukų
EN Dallol vulkanas
RU Amerikomisės 1929-1930
EN Šiandieniniai samurajai
RU M.Coburn „Coby“ Whitmore
EN Savaitė nuotraukose 2013-07-27/08-02
RU Nuostabusis Devonšyras
EN NatGeo Travel fotokonkurso nugalėtojai
RU Elektrogitaros

Glupstvos
RU Eifelis pagal kinus

Nekieti riešutėliai

Tags:

Tiesiog debesis

Tags:

Šušvės slenksčiai

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »