Feed on
Posts
Comments

Raštai ir pavidalai

Skrendant iš Kowno į Londoną-Stanstedą, turėjome praeiti saugumo kontrolę. Na ką – sudedu visą turtą į porą tų dėžių, praeinu be problemų. Kontrolierė rodo pirštu į vieną krepšį ir reikalauja parodyti jame esančią elektroniką. Prieš mane stovėjusi moteriškė iš to krepšio ištraukia mobiliaką ir teigia, kad tai visa jos elektronika. Kontrolierė labai nepatikliai žiūri į ją, kol vieninteliu nuo uniforminės kepurės į smegenis įsirėžusiu vingiu suvokia, kad parodė ne tą krepšį. Pasirodo, įtartinos elektronikos prikrautas sekantis, t.y. mano krepšys. Aš pareiškiu, kad elektronikos ten nelabai tėra, o Pentax fotoaparatas tėra fotoaparatas. Nifiga – Pentaxiui nedelsiant suteikiamas garbingas elektroninio prietaiso titulas, jį reikia išlupti iš fotokrepšio, kuris įdėtas į kelioninį krepšį ir visa tai iš naujo praleisti pro skenerį. Nu ką – čia ne vieta derėtis, darom, kaip liepia. Nesvarbu, kad Pentaxius jau bene 20 kartų prakeliavo skenerius ir niekam niekada neužkliuvo – šįkart jis patapo įtariamuoju. Pravažiuoja jis tą skenerį ramiai, tiesiog turiu papildomo darbo jį vėl susidėti atgal. Vienžo, kowianskos įdomybės.
Kelionėje į Maljorką ir atgal nuo Pentaxiaus pečių buvo nuplėšti elektroninio įrenginio antpečiai, jis vėl tapo prosto fotiku 😉
Grįžtant iš Londono-Stanstedo sėkmingai praeinu visas kontroles. Jau besėdint laukiamajame, kažko prireikia per petį pakabinamame krepšiuke. Ieškau ir apšąlu – šoninėje krepšiuko kišenėlėje ramiai snūduriuoja šveicariškas kišeninis peiliukas, kurį pamiršau įdėti į bagažu keliavusį didelį lagaminą ir kurį praignoravo budri britų apsauga 😉 Nu aišku, negi bėgsi rodyti, tai ir nebėgu 😉 Nėra čia ko apsaugos darbą kritikuoti 😀
Vienžo, įsivėlimas į visokias istorijas kaip ir tam tikra mano karmos dalis 😉

Tiesą pasakius, man visad niežti nagai parašyti ką nors tokio, gavus tokius nuostabius e-muilus:
Greetings From Miss Sana,
Dear, How are you? Iam Miss Sana byname, I have something important serious to discuss with you, contact me back as i mention above to you and more of my pictures will come your way, thanks till i see your reply

Tik va gaila tų elektronų, kurie turės nunešti atgal mano ne tai kad nelabai mandagų, bet greičiausia labai nemandagų atsakymą 😉
O ir e-muilo gyvumo nesinori rodyti – spamo ir taip pakanka 😀

Žėjau vakar per EuroNews kažkokiam Goldthorp’e deginamą senų baldų ir anti-tetčeriškų plakatų krūvą tipo laidotuvių laužas. Aplink džiūgaujančių liumpenų su aifonais minia – darosi look’us. Pagalvojau, kad apie tuos liumpenus po mirties pamirš per 15 minučių, o va istorijoje labai jau retiems politikams kaip atminimas lieka jų pavardė su galūne -izmas. Galima nemėgti politikų, tačiau reikia suvokti, kokio dydžio yra vienos ar kitos asmenybės. Nes pelės, spardančios mirusį liūtą – nu ne tiek juokingos, kiek apgailėtinos.

Apie jūzerpiką

Žiūrėjau aš žiūrėjau į savo tokį fainą kjūzerpiką, ale kad pakilo lengvas protestinis judėjimas. Pavydi, aišku, mano pažįstamų 😉 ale tiek jau to – pereisim prie biškį įprastesnio vaizdelio 😉

Tags:

Pamąsčiau apie du politinius įvykius:
1. Prezidento rinkimai Venesueloje. Šiaip fain stebėti, kaip mažu skirtumu pralaimėjęs opozicijos kandidatas Kaprilesas nepripažįsta rinklimų rezultato ir pradeda generuoti protesto judėjimą, kuri pamažu tampa riaušėmis. Tipo – neišrinkot pro paradines duris – bandom laužtis pro užpakalines. Šiaip jie abu man dzyn, bet įdomi jau tradicine tampanti technologija bandyti priversti pripažinti pralaimėjusiojo pergalę. Technologija, kuri kai kada duoda rezultatą.
Šiaip nemanau, kad opozicija paims valdžią, tačiau čavizamui su Maduro teliko viena kadencija – sekantys rinkimai bus aiškiai opozicijos naudai.
2. Per Bostono maratoną sprogusios bombos jau pripažintos teroro aktu, nors pakolkas visiškai neaišku, kas ir kodėl tai padarė. Ir tai įvyko šiuo metu Vašingtone svarstomo amerikiečių ginkluotės apribojimo įstatymo fone. Tad, nežiūrint, kokie bus tyrimo rezultatai, jau matau sugeneruotas dvi sąmokslo teorijas:
a) pavadinkime ją VALDIŠKOJI – teroro aktą sukėlė prieš ginkluotės apribojimą nusiteikę ekstremistai, įvardinantys save Amerikos patriotais, kuriems amerikiečių nuginklavimas reiškia Tėvyės išdavystę, prieš kurią reikia kovoti (pavyzdėlis – Oklahomos bomba)
b) pavadinkime kitą LIAUDIŠKOJI – teroro aktą sukėlė JAV vyriausybės žmonės, siekdami sukompromituoti nenorinčias nusiginkluoti patriotines jėgas valdiškosios sąmokslo teorijos pagalba.
Abiem atvejais matome vadinamąjį patriotinį pėdsaką. IMHO jis gali būti lemiamas, tiriant šį nusikaltimą. Nebent – atbėgo mistinė Al-Kaida, numetė bombas 😉


Aaa, prisiminiau ir Korėjos krizę. IMHO perdaug cackijamasi su Š.Korėjos debiliukais, bandančiais šokdinti visą pasaulį. Šiaip šita publika tesupranta jėgos kalbą ir keletas prevencinių smūgių – ne, ne, ne atominių, užtektų tradicinio kiliminio pabombordavimo po savaitę tgruksių sparnuotųjų raketų lietaus – greit pasodintų Kimą prie derybų stalo, tačiau visdėlto lieka kad ir pasenusia ginkluote ginkluota, tačiau milžiniška Š.Korėjos armija, kuri, kad ir su didžiuliais nuostoliais, tikrai sugebėtų pradžioje gerokai aplamdyti kur kas mažesnes P.Korėjos+JAV pajėgas. O turint omenyje, kad iki Seulo nuo demarkacinės linijos ne taip jau toli – Seulas gali tapti griuvėsių krūva. Tai va ir tenka mandagiai šnekėtis su paskutiniu degeneratu iš Kimų šeimynėlės 🙁

Vakar ryte in Kowno buvo totalus rūkas. Važiuoju karštaimylimandarbelin, gatvė lyg ir 4 juostų, bet po vieną iš kiekvienos pusės užstatyta miegančiais awto, tad lieka tik pirmyn/atgal. Prieš mane neskubėdamas rieda tautietis, bo nifiga nematyt, aš laikausi distancijos, bo rūkas. Staiga užpakaliniame veidrodėlyje pasirodo mazdagolpas ir drąsiai bando lenkti mane, bo negi pacukas vilksis paskui lochą? Tik staiga priekyje per rūką pasimato priešpriešinės šviesos ir aš ant greičiaus pradedu gimdyti mintį – ar čia man kirsti ant stabdžių, kad tas py*dukas spėtų įnerti prieš mane, ar gazuoti pirmyn, kad jis galėtų grįžti paskui mane. Laimei, py*dukas kerta ant stabdžių, tas aš kertu ant gazo, mazdagolpas neria paskui mane. Psio, prasilenkėme su prišpriešine, mazdagolpas iš paskos ramiai riedėjo iki sankryžos, kur nusuko dešinėn.
Vienžo, kaip sako patyrę vairuotojai: „Arba tu, arba tave – viskas tik laiko klausimas“

Tags:

Apie sagas ir bėdas

Kažkada kažką tokio skaičiau internetuose, bet va susidūriau praktiškai 😉
Jei pirmąją marškinių sagą užsegsi neteisingai – tai ir visos kitos sagos bus užsegtos neteisingai. Taip ir gyvenime – dažnai mums nutinka visa aibė bėdų, kurias iššaukia pirma neteisingai užsegta saga.

Fotkė ne mano, o dukterėčios, pas kurią gyveno mūsų išlaikytinis, kol mes iškylavome po maljorkas ir londonus. Reiktų ir mums kokią fotosesiją susorganiozuoti 🙂

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »