Feed on
Posts
Comments

Nu kaip mane žavi spamerių išradingumas, kad tik sužinotų informaciją apie mane – paskutinės naujienos iš spamdėžės:


Hello my good friend,
I am happy to inform you that I have succeeded in getting the funds transferred under the cooperation of another good man from Japan.
I am presently traveling a lot for investment purposes,however I did not forgot your past effort and attempts to assist me,so you have to contact my secretary,and ask him to send $1.2 Million US Dollars Draft Cheque that I kept for your compensation.
His name is :
Mr xxx
his E-mail: [email protected]
he is in Cotonou,Republic of Benin.
Send the following to him to enable him send your draft:
1,Your full names……….
2,Delivery address……..
3,Phone number…………
4,Occupation…………


Aš visąlaik galvoju, kiek gi žmonių apsigauna dėl savo godumo+kvailumo, gavę tokius e-mailus. Juk užtenka vien susimąstyti, kad jei tavo good friend klausia tavęs tokios elementarios informacijos – koks jis tavo good friend, a? 😉

1926 – po įvykdyto valstybės perversmo Antanas Smetona išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu;
1964 – užbaigtos elektrifikuoti visų kolūkių ir tarybinių ūkių gyvenvietės.


Kažkaip įdomūs man pasirodė abudu įvykiai: pirmasis tuo, kad dar kartą suvokiau, kad Smetonos režimas, šiaip ar taip, nebuvo teisėta valdžia, išrinkta Lietuvos piliečių[ antrasis kažkaip sugeneravo mintį: „Kažin kada Lietuvos kaimas būtų buvęs elektrifikuotas, jei ne sovietai?“ Čia ne tai, kad mylėčiau sovietus, bet visdėlto – kaip būtų vykusi natūrali buržuazinės Lietuvos raida alternatyvioje istorijoje, kur nebuvo 1940ųjų birželio (t.t. ir Smetonos pasibraidymo upelyje 😉 )?

Tags:

Apie įpročius

Per radiją jau kelintą kartą girdžiu, kalbant apie naująją vyriausybę:
„premjeras Algirdas B…{trumpa pauzė}…utkevičius“

1941 – TSRS valstybės gynimo komiteto nutarimu suformuota 16-oji lietuviškoji divizija


Lietuviškoji? Na iš esmės taip, nors Wikipedija sako, kad:
1943 m. sausio 1 d. iš 10 250 divizijos kareivių ir karininkų apie 7000 buvo lietuviai ar Lietuvos gyventojai. Diviziją sudarė:
3720 (36,3 %) lietuvių
3064 (29 %) rusų
2973 (29 %) žydų
492 (4,8 %) kitų tautybių žmonės.
Pagal žydų kiekį tai buvo ir pati žydiškiausia divizija visoje Raudonojoje armijoje. Žydai sudarė 13 % (136) karininkų ir 34,2 % kareivių koviniuose daliniuose.
Pradžioje divizijoje darbo ir įsakymų kalba buvo lietuvių kalba. Tačiau daugiau kaip trečdalis divizijos kovotojų lietuvių kalbos nemokėjo – divizijai priskirti patyrę frontininkai kariai ir karininkai daugiausia buvo ne Lietuvos rusai. Be to, bijota, kad fronte divizijos karius dėl nepažįstamos kalbos galėjo palaikyti priešais ir apšaudyti. Todėl netrukus divizijos kalba tapo rusų kalba.

Taigi, atėjo laikas pasidalyti fotoįspūdžiais iš Stounhendžo aplankymo. Iki šiol jį buvau matęs 1995m., kai mokiausi kursuose Ordnance Survey, Southamptone, ir iš ten važiavome susipažinti su britų patirtimi į kažkurį miestą. Mus globojęs britų kolega šiek tiek pasuko iš kelio, kad mes galėtume bent pamatyti garsųjį akmenų ratą. Į vidų neužėjome, tiesiog pasižiūrėjome iš už tvoros, kuria jis aptvertas, padariau porą kadrų ir nuvažiavome toliau. Na o dabar pagaliau atėjo laikas, kai galėjau ramiai apeiti aplinkui 😉
Lankymo sistema tokia: atvažiuoji autobusu į aikštelę, išlipi, nueini prie įėjimo, pasiimi audiogidą (yra keletas kalbų), praeini požeminiu perėjimu po autokeliu ir išeini į aplink Stounhendžą einantį asfaltuptą taką. Patys akmenys aptverti gana simboliška juosta ant pagaliukų, bet niekas link tų akmenų nesirauna, o tiesiog eina ratuku, klausydamiesi audiogido įrašų. Aš audiogido neėmiau – kažkaip norėjosi daugiau pajausti pačią atmosferą, o istorinius faktus (bent jau jų daugumą) kaip ir žinau.
Oras buvo labai savotiškas – ir saulėta, ir debesuota, ir palynojo. Fotografuoti buvo ir sudėtinga, ir paprasta 😉 – iš įvairių vietų Stounhendžas skirtingas, nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti vienodas. Tad ėjau ratu ir fotkinau, o akmenų rato nuotraukas sudėjau praktiškai visas – kas kam patiks, atsirinksit 😉
Kokie įspūdžiai? Labai savotiški – iš vienos pusės, aiškus suvokimas, kad tai labai-labai gili senovė, nors visiškai šalia praeina intensyviai apkrauta autostrada. Iš kitos – kažkokia labai savotiška ramybė, nes vėlgi aiškiai suvoki, jog tie akmenys stovėjo iki tavęs, stovi dabar ir stovės po tavęs.
Continue Reading »

Tags:

Sprendžiant iš to, kad visados apdairūs lietuviai pakolkas masiškai neperka degtukų, muilo, druskos, miltų-kruopų-makaronų – pasaulio pabaigos nebus.

1859 – gimė Liudvikas Lazaras Zamenhofas, akių gydytojas, filologas ir esperanto kalbos kūrėjas (m. 1917)


Oplia, taigi ir aš, būdamas mokinys prieš kokius 40 metų, bandžiau mokintis esperanto. Mi parolas Esperanton! Nors, deja, nifiga aš nekalbu Esperanto… 🙁

Istorija, karyba
EN Senovinis autotransportas
RU Gruzijos-Abchazijos karas 1991-1993
EN Einar Erici istorinės nuotraukos
RU 100 metų senumo spalvotos Kinijos fotografijos
EN Perl-Harboras

Įdomu
EN CŽV pasaulio faktų knyga EPUB formatu
EN Seni juodai-balti filmai
RU 60 metų Londono Apokalipsei
EN Great Smog
RU Olandas pastatė Nojaus arką
EN Akmeninis namas Portugalijoje
RU Močiutė už vairo
EN Animalarium – gyvūnų piešiniai
RU Egil Belševic nuorodų apie Lietuvą rinkinys
EN Ildiko Neer peizažai
RU Rusijos filmų beviltiškumas
EN Severijos Inčirauskaitės-Kriaunevičienės kalinėtas metalas

Glupstvosd
EN Martin De Pasquale kreizavos fotkės
RU Moterys storėja?
UR Naciai-hipsteriai
RU Kaip nuotraukopje atrodyti debilu

1795 – Rusijos imperatorė Jekaterina II paskelbė įsaką dėl dalies Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos prisijungimo prie Rusijos imperijos ir padalijimo į dvi gubernijas – Vilniaus ir Slonimo


Va taip va ir pasibaigė LDK istorija… 🙁

« Newer Posts - Older Posts »