Feed on
Posts
Comments

Iš internetų:
2012-12-20 – pasiruošimas pasaulio pabaigai
2012-12-21 – pasaulio pabaigos pradžia
2012-12-22 – oficialus pasaulio pabaigos šventimas
2012-12-23 – pasaulio pabaigos pabaiga
2012-12-24 – Šv.Kūčios
2012-12-25 – Šv.Kalėdos
2012-12-26,27… – poilsis po pasaulio pabaigos ir tarpušventis…
2012-12-31 – Naujieji Metai
2013-01-01 – „geriau jau pasaulio pabaiga būtų įvykusi“
2013-01-03 – pasaulio pabaiga pagal pravoslavų kalendorių

Pamąstymui

O juk pamažu artėjam link šito…

(c) Kažkur iš internetų

Apie pop-muziką

Visąlaik galvojau, kad pop-muzikos srityje labiausiai nevirškinu Maiklo Džeksono trūkčiojimų ir spygčiojimų. Tačiau šiuo metu jį beviltiško pop-muzikavimo srityje sugebėjo aplenkti kažkoks pietų korėjietis, kurio dabar pilni muzikiniai kanalai. VEU!

1942 – gimė Dick Butkus, lietuvių kilmės amerikietiškojo futbolo žaidėjas. Jo vardo (Butkus Award) taurė įteikiama kiekvienais metais geriausiam Amerikietiškojo futbolo gynėjui.


Hmmm, aišku, aš ničnieko nesuprantu amerkietiškajame futbole (kaip ir kituose sportuose), bet vistik malonu, kad lietuviai čia kažkuo pozityviai pasižymėjo 😉 O angliškoje biografijoje visai įdomių dalykų radau.

1995 – Lietuva įteikė oficialų prašymą dėl narystės Europos Sąjungoje


Ech, kaip mes tuomet naiviai tikėjome, kad Jevrosojūze bus visiškai kitaip, nei Sovietų Sąjungoje… Bet – viltis yra kvailių motina, ir vietoje Maskvos tiesiog gavome Briuselį.

Vakar, su brangiausiąja važiuodami namo Jonavos gatve, pamatėme, jog atsidarė naujoji „Prisma“. Na ką – reikia sudalyvauti vyksme. Viskas čiki – viskokios akcijos-atrakcijos, tipo nuolaidų lietus etc.itd. Torto suvalgiau du gabalus (neblogas), kaos išgėriau puodelį (neypač). Brangiausioji „Laimės rate“ laimėjo dar porą mažyčių pakleių sulčių 🙂 Gaila, fejerverkų šaudymo metu stovėjome eilėje prie kasos 🙁
Aišku, minios žmonių, ir čia teko sutikti keletą standartinių litovcų su šūdu panosėje, kurie eidami vis bumba: „Nu matai, kiek čia žmonių, praeiti negalima, kažkokia betvarkė“. Jaunesnis būdamas, būčiau vaptelėjęs: „Nu tai išeik nafik, jei vietos maža“, bet amžius daro savo – šyptelėjau ir tiek – „kuproto nė grabas neištaisys“ 😉

Istorija, karyba
RU Italų kariai Rytų fronte
RU Pusvikšris gražuolis
RU Tarpukariu lenkų tankų projektai
RU Moteris, kurios bijojo bolševikai
RU 1937ųjų Berlynas spalvotai
RU 1936ųjų Berlyno olimpinis kaimelis

Įdomu
EN Jesse Estes peizažai
RU Ant balionų pakabintas tiltas
EN Andrea Hallgass vabzdžių nuotraukos
RU 20 geriauisų gitaristų
EN National Geographic 2012 fotokonkursas: I dalis, II dalis
RU Coca Cola gražuolės: I dalis
EN Geriausias oras – dargana!
RU Kaip numiršta kurortai
EN Pasaulis buteliukuose
RU Naktinės apleistų bažnyčių nuotraukos
EN Gyvenimas su vilkais
EN Matt Molloy peizažai

Steampunk
RU Senovinė garinių traktorių reklama

LEGO: 14metis LEGO (beveik) genijus

Glupstvos
RU Murlin Murlo
EN Nori apsipirkti pigiau – (beveik) nusirenk
RU 1964m. kovo mėn. Playboy: sovietinės gražuolės

1569 – Žygimantas Augustas suteikė Merkinei Magdeburgo teises


Merkinė – fainas miestukas, vertas aplankyti. Pamąsčiau, kad ir fokių esu ten padaręs, bet kažkaip nepublikavęs, apart geležinių kryžių. Gal kada reiktų pažiūrėti, kiba kas nors verto paviešinti atsirastų

Iš internetų:
Ne tokia baisi pasaulio pabaiga 21ąją, kaip pasaulinės pagirios 22ąją

Išaušo rytas, kai turėjome pagaliau nuvykti į Stounhendžą. Kelionės planas buvo toks: traukiniu iš Batho važiuojame į Solsberį, iš ten kas valandą važiuoja turistinis autobusas į Stounhendžą. Pasivaikščioję Stounhendže, kitu tos pačios firmos autobusu grįžtame į Solsberį, ten pasivaikščiojame, aplankome jo įžymiąją katedrą ir vakare traukiniu grįžtame į Bathą.
Bilietus visam vyksmui pirkome iš anksto Internetu: geležinkelio bilietus visai kelionei bendrai, o išvykai autobusu pirkome kartu su apmokamu Solsberio katedros aplankymu, ką rekomenduojame – autobuso bilietas iki Stounhendžo be katedros aplankymo 20£, su aplankymu 24£, o viena aplankymas 6£.
Važiuojant traukiniu, padariau keletą kadrų, o vienoje vietoje iš kairės traukinio pusės pasimatė garsusis Baltasis Westbury arklys. Deja, mes sėdėjome kitoje traukinio pusėje, tai spėjau tik padaryti porą neypatingų kadrų 🙁 – bet vistiek geriau negu nieko 😉
Pačiame Solsberyje ekskursinis autobusas startuoja nuo geležinkelio stoties ir rekomenduoju prie jo prisistatyti bent 15-20 minučių iki išvykimo, jei norite užsiimti prabangiausias vietas antrojo aukšto priekyje – kiti turistai, ypač japonai, nemiega irgi 😉
Autobusas pasisukiojo Solsberyje, parodė pagrindines įžymybes, ėjo įrašas su gana įdomiu pasakojimu apie tai, kas matosi per langus. Solsberis mums pasirodė labai angliškas, daug išlikusių senoviškų namų. Pasirodo, karo metu vokeičiai labai taikliai subombordavo tik aviagamyklą Solsberio priemiestyje, o tolimesni bombordavimai buvo uždrausti – aukštas Solsberio katedros bokštas buvo reikalingas vokiečių lakūnams kaip orientyras.
Sustojęs autobusų stotyje, autobusas prisipildė pilnas turistų ir išvažiavo link Stounhendžo. Pakelėje pravažiavome pro Old Sarum vietovę, kur kažkada prasidėjo Solsberio miestas. Old Sarumas buvo gana didelis miestas, tačiau jame pritrūko vandens ir gyventojai išsikėlė į dabartinį Solsberį, kuris gana ilgai buvo vadinamas Naujuoju Sarumu. Išsikeldami gyventojai išsivežė visus akmenis ir plytas, kad pasistatytų namus, o iš buvusių Old Sarumo pilies ir katedros gavosi puiki milžiniška Solsberio katedra.
Pakeliui pravažiavome Solsberio plynaukštę, kuri kažkada buvo pilna karinių poligonų, o dabar viskas pamažu perduodama ūkininkams. Neprivažiavus Stounhendžo, yra nuostabus tipiškai angliškas Amesburio miestukas. Na, ir pravažiavus Amesburį, išvažiuojama į automagistralę, kuri praeina visai šalia Stounhendžo. Bet apie jį – bus sekantis fotoreportažas.
Fotkės, važiuojant autobusu, gavosi labai taškuotos – tinginiai anglai nenusivalė stiklo, o ir truputį lynojo 🙁 Sorry, jei kas esate fotografijos puristai, toliau galite nebežiūrėti 😛
Continue Reading »

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »