Feed on
Posts
Comments

1997 – Vilniuje, Vingio parko estradoje įvyko paskutinis grupės Foje koncertas


Hmmmm, Foje – vienas iš nedaugelio lietuviškų grupsų, dar sovietmečiu prasimušusių iki disko išleidimo. Kažkada mano nemažai klausyta, dabar kažkaip tiesiog geras grupsas ir tiek.

Foje – Laužo šviesa

Tags:

Na ką, vėl dar vienas labai efektingas pinapų kūrėjas be jokios biografijos Wikipedijoje, tad eilinį kartą nėrėm į internetus. Laimei, nors gyvenimo datos žinomos 😉
Knute Munson gimė Osle, Norvegijoje, užaugo Švedijoje. Jo šeima išvyko į JAV ir įsikūrė Mičigane, kai jis buvo paauglys. Kadangi Knute neblogai piešė, tai pirmą užsakymą gavo netgi nestudijavęs dailės, kai vietinis gydytojas užsakė nupiešti medicinines iliustracijas chirurgijos paskaitoms.
Sulaukęs 23 metų, Munson atvyko į Čikagą mokytis Dailiųjų menų akademijoje ir Amerikos meno akademijoje, kur jo mokytoju buvo Andrew Loomis, o kiek vėliau ir Didžiojoje centrinėje menų mokykloje Niujorke, kur jam dėstė Harvey Dunn.
Čikagoje Munson gavo užsakymą iliustruoti vyrų drabužių ir aksesuarų katalogus kartu su Earl Moran. Kiek vėliau dailininkas Loomis patarė Munson’ui užsiimti tik reklaminiu piešimu ir rekomendavo jį Outdoor Advertising Incorporated, kur jis piešė reklamas Milky Way barams. 1936aisiais Earl Moran pakvietė Munson’ą dirbti Brown & Bigelow. Moran pasakė, kad firmai labai patiko jo darbų pavyzdžiai ir laikas „čiupti teptukus ir tuoj pat pradėti čia dirbti“. Kai Earl McPherson išvyko į karinę tarnybą 1944aisiais, Munson perėmė populiariojo Artist’s Sketch Pad Calendar piešimą, kur panaudojo dailininko Dean Cornwell vinječių stilių, kad suteikti piešiniams intymumo, o pastelė perteikė moterų šilumą ir švelnumą.
1945aisiais Brown & Bigelow panaudojo Munson’o pinapus savo Direct Mail Calendar linijai. Jis piešė tuzinus pinapinių piešinių iki 1949ųjų, kai nutarė grįžti į Čikagą, kur planavo dirbti kaip laisvasis dailininkas, daugiausiai reklamos srityje.
Tarp įdomesnių to laikotarpio jo darbų – Earl Carroll’s Theatre restorano Los Andžele, vadinto „Holivudo galmūriniu tašku“, didžiulė suvenyrinė atvirutė, o taip pat Lucky Strike cigarečių, Kelly-Springfield, U.S. Rubber Corporation ir Goodrich padangų reklamos.
Dirbdamas Brown & Bigelow, Munson tapo puikiu spavotos fotografijos specialistu ir savo naujoje studijoje Čikagos šiaurinėje dalyje plačiai naudojo spalvotą nuotrauką komercinėje dailėje. 1958aisiais Artist and Photographer žurnalas publikavo viršelių seriją, pavadintą „K. 0. Munson ir jo glamūro karalienės“.
Munson yra pasakęs apie fotografijos ir piešimo sąveiką:
„Kamera tampa vienu iš naudingiausių ir svarbiausių dailininko įrankių. Piešimas, iš kitos pusės, su savo šimtametėmis tradicijomis ir jo sukaupta milžiniška patirtimi yra neįkainojamas fotografijai. Abudu turi ką pasiūlyti vienas kitam“.

K. O. Munson tipiškas piešinys
munson-arabian
Continue Reading »

1945 – Simno valsčiuje įvyko Kalniškės mūšis


Kažkada šitokie susirėmimai buvo vadinami kova su buržuaziniais nacionalistais (jei politkorektiškai) arba tiesiog banditais (jei propagandiškai). Šiandien mes „miško brolius“ vadiname partizanais, nors pats žodis „partizanai“ daugeliui gyvenusių sovietmečiu asocijuojasi su sovietiniais kovotojais ir turi netgi negatyvų atspalvį. Kita bėda – simple lietuvių smegenyse painiojami raudonieji ir trispalviai partizanai, tad turės kažkie laiko praeiti, kol viskas suikratys 😉

Apleistos durys

Tags:

1928 – Kauno Karo muziejaus sodelyje atidengtas Juozo Zikaro Lietuvos Laisvės paminklas


Na taip, prisimenu to paminklo skulptūrą, užkištą tuo metu Sobore buvusios Vitražo ir skulptūros galerijos kampe, beveik be apšvietimo. Nors, kai pagalvoji – bent statula išliko, nes daugelį Karo muziejaus sodelio paminklų sovietai tiesiog sunaikino, kad išvalyti mūsų atmintį nuo buržuazinio nacionalizmo. Tik va nesigavo… 😉

Iš pradžių paklausykime originalo, kuris yra visai neblogas,…

Nine Inch Nails – Hurt

…o paskui perdainavimo aka koverio 😉

Johnny Cash – Hurt

Bent jau man asmeniškai Džonio Pinigėlio atlikimas visa galva aukščiau už originalą 🙂

Aha, o bonusui – dar vienas seneliuko atliekamas gabalas, kuriame jis IMHO nedaug, bet irgi aplenkia originalą, yapč turint omenyje naudojamą techniką 😉

Johnny Cash – One

U2 – One

P.S. Nesu Johnny Cash fanatikas – didžioji dalis jo kūrybos tipiškai amerikietiškas country-folk-rokas, kurio aš pasiklausau, bet neužkaifuoju. Tačiau jis yra padaręs tikrai stiprių dalykų, kuriuos verta išgirsti besidomintiems muzika 😉

Tags: , ,

Vakar iš pat ryto užpuolė tarnybiniai svarbalai ir teko trumpam aplankyti Vilnių. Sėdau į škoda-gadac-že-to-auto ir suvažinėjau. Šiaip esu mėgėjas vairuodamas pastoviai klausytis muzikos, tad visąlaik laikau įjungęs M1+. Na, o kai to kanalo nesigirdi – yra budintis CD. Kitas dalykas, dėl kurio reikalingas alternatyvus muzikos šaltinis – kuo toliau, tuo labiau nevirškinu visokių reklamų, konkursų ir šiaip šnekėjimų per radiją. Nežinau kodėl, bet visa tai mane tiesiog erzina. Senstu kiba? Dėl to radijo-pliurpimo nevirškinimo pasirinkau būtent M1+, nes ten viso šito garsinio spamo minimalu, nors dienos metu irgi užtenka… Bet kadangi važiavau tarnybiniu awto, mano budinčio CD ten neyra, tad vienintelis variantas išvengti tauškalų buvo sumažinti garsą, taip sudarant progą pamąstyti apie viską-ir-bet-ką. Ir tada kažkaip suvokiau, kad jau gegužės vidurys, o kažkadaise prieš -eliasdešimt metų po 10 dienų prasidėdavo mokyklinės atostogos. Gegužės 24, berods, kaip taisyklė. Laukdavau šitos dienos. Autobuso bilietas Vilnius-Šilutė nupirktas, lagaminas sukrautas, nuotaika vis kyla. Paskui ilga kelionė troleibusu į Vilniaus autobusų stotį, šioks toks laukimas, ir prasideda kilometrų ligi VASAROS mažėjimas… Šilutėje laukimas autobusų stotyje, dulkinas barškantis žemaičiuojantis PAZikas, paskui lagamino tempimas per pievas iki senelių sodybos – ir prasideda GYVENIMAS. Nes mokslo metai būdavo tiesiog tarpai tarp atostogų 😉
Aišku, dyki nesėdedavome – daržų sodinimas, ravėjimas, laistymas, sudygusių bulvių daigų skabymas, šienapjūtė, Kolorado vabalų rinkimas nuo bulvių, uogavimas sode ir miške: mėlynės, avietės, serbentai, agrastai, vyšnios, sausuolių rankiojimas malkoms, rugiapjiūtė… Bet visa tai kompanijoje su bendraamžais giminaičiais, tad nesunku. Na o visas likęs laikas ir visa erdvė aplinkui tavo!
Tiesiog pamąsčiau, kad tuomet nereikėjo tų šiandien taip įprastų kasdieninių dalykų,užpildančių mūsų gyvenimą: kompiuterių, mobiliakų etc.itd. Netgi televizoriaus su trim kanalais nevisad reikėdavo 😉 Paprasti laikai, tsakant… Nežinau, ar šiandieninis AŠ su gyvenimo patirtimi sugebėčiau įtilpti į tuometinį pasaulį – toks jis šiandien atrodo ribotas. Tačiau iš kitos pusės – viskam,kas buvo prieinama, turėjom daug daugiau laiko.
Ajooo, prisifilosfavau, va ir ženklas VILNIUS, prisiminimai baigėsi 😉

Lietuvos keliai

Tags:

1972 – Kaune susidegino Romas Kalanta


Yra žmonės-simboliai. Romas Kalanta – vienas iš tokių. Nežiūrint iki šiol tebesistengiančių parodyti jį psichiniu ligoniu raudonsmegenių pastangų.

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »