Feed on
Posts
Comments

Oranžinis akcentas

Tags:

1990 – prisiekė pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos Vyriausybė


Hmmm… Kas tie žmonės, kur jie dabar…

Ministrė Pirmininkė Kazimiera Danutė Prunskienė
Paskirta 1990 m. kovo 17 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. 1-35
Atleista 1991 m. sausio 10 d. Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. 1-920
Ministrės pirmininkės pavaduotojai
Algirdas Mykolas Brazauskas
Romualdas Ozolas
Ministrai
Ekonomikos ministras Vytas Navickas
Energetikos ministras Leonas Vaidotas Ašmantas
Finansų ministras Romualdas Sikorskis
Kultūros ir švietimo ministras Darius Kuolys
Materialinių išteklių ministras Romualdas Kozyrovičius
Miškų ūkio ministras Vaidotas Antanaitis
Pramonės ministras Rimvydas Jasinavičius
Prekybos ministras Albertas Sinevičius
Ryšių ministras Kostas Birulis
Sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas
Socialinės apsaugos ministras Algis Dobravolskas
Statybos ir urbanistikos ministras Algimantas Nasvytis
Susisiekimo ministras Jonas Biržiškis
Teisingumo ministras Pranas Kūris
Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas
Vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis
Žemės ūkio ministras Vytautas Knašys

Apie dulkes

Kažkur kažkada esu radęs įdomų dulkių apibrėžimą:
Dulkės – tai purvas, iš kurio išspaustos sultys

Apie taupymus

Kai aš išgirstu, kaip mūsų valdžiauninkai giriasi sutaupę kažkiek lėšų, tai esu įsitikinęs, kad tas taupymo organizavimas kainavo bent dukart daugiau.

1911 – mirė Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, kompozitorius, dailininkas, chorvedys, kultūros veikėjas (g. 1875)


Kai kalbama apie Čiurlionį kaip apie (ko gero) vieninintelį lietuvių kilmės meno genijų, visad prisimenu jo kūrinių eskizus, kuriuose tekstai užrašyti lenkų kalba. Juk jei ne Sofija Kymantaitė – jis net prastai lietuviškai kalbėti bei rašyti nebūtų išmokęs, nes buvo kilęs iš save lenkais laikiusios šeimos. Taip kad kai nekurie šūkčioja apie „Lietuvą – lietuviams!“, taip ir norisi paklausti – kokiems lietuviams?


Miesto debesys

Tags:

Diskusijoje apie taip mėgstamą senų awto vertinimą pagal TÜV suvestines kaip tiesą paskutinėje instancijoje, kolega Proffanas viename iš komentarų sudėstė gana įdomius pasamprotavimus, vertus LT-tautos dėmesio:
Toji „tiesa“ smarkiai, labai smarkiai pritempta… Žiūrim ką turim. Paeiliui taip 🙂
1. Turime naują mašiną. Gamykliškai jos visos patikrintos, taigi, visos idealios- jokie TUV neprisiknis. Teisingai mąstau? 🙂
2. Turime metus laiko jodytą apynauję mašiną. Dauguma jų servisuose lankėsi tik tepalų pasikeisti, mažuma išvis nesilankė, dar viena mažuma lankėsi atlikti garantiniam remontui. Tai kokį vis stringantį troselį pasikeisti, tai vis krentantį veidrodėlį prišriūbuoti, tai šiaip kokį gamyklinį broką pašalinti. Izderžki proizvodstva, tsakant, bet TUV prie tokių mašinų neturi ko prisiknisti. Teisingai mąstau? 🙂
3. Turime seną, jau trejus metus jodytą laužą, pralėkusį palei (ir daugiau) nei 100000kkm. Daugumai baigiasi gamyklinė garantija. Žmonės bei įmonės, galintys leisti sau važinėti vien apynaujais automobiliais, tokių jau atsikrato, ir meta į antrinę rinką. Prieš pardavimą ir pasibaigus gamyklinei garantijai tokių jau niekas nebetvarko; barška kokia traukė- lai barška; tai pirkėjo rūpestis. Tuo metu mašinėlėms jau tenka praeiti ir TA; TUV fiksuoja staigų užfiksuotų gedimų šuolį nuo nulio procentų (žr. 1-2 punktus), ligi kiek tais procentų, ką matome ir jų ataskaitose. Teisingai mąstau? 🙂
4. Seniems laužams stukteli 5 metukai. Rida jau praktiškai pas visus >100000kkm, pas daugumą pasibaigusi gamyklinė garantija, ir pas visus pasibaigė lizingavimo terminas. Siūbteli antra pardavimų ir Tech.apžiūrų banga. TUV vėl fiksuoja gedimų padidėjimą, bet gedimai jau pasiskirstę kitaip, nei po trejų metų… Kodėl? Todėl, kad mašinas į antrinę rinką išmeta skirtingas kontingentas. Jei tris metus su nauju automobiliu važinėja pinigingi žmonės, galintys jį be problemų palaikyti idealiame stovyje aukščiausių grandžių vadovai bei „itin turtingos namų šeimininkės“, nepakenčiančios savo automobiliuose nė barkštelėjimo ir nė vieno neveikiančio mygtuko, tai su antrąja banga ateina visai kitas kontingentas. Šiems pagrindinis akstinas būna „pagaliau išsimokėjau“, o ne „važinėju su tvarkingu afto“. Todėl aftamabyliai dažniausiai metami į pardavimą jau kaip reikiant sudrožti. Pasitaiko prižiūrėtų, buvusių šeimose kaip antras automobilis, bet daugybė ir tokių, kurių kelias turėtų būti tiesiai šrotan. Tokius litovcai labai mielai perka, bo anie yr papigiaj, ir dažniausiai su nesunkiai užmaskuojamais gedimais.
Teisingai mąstau? 🙂
5. Aftamabyliai 7-8m nuo eksploatacijos pradžios, rinkon paprastai patenka arba jau iš antrų rankų (perpirkti po 3m eksploatacijos), arba nuoširdžiai puoselėti, iš pirmų rankų. Priklausomai nuo diferenciacija tarp „lavonų“ ir „nelavonų“ dar ryškesnė. TUVas duoda gedimų vidurkį, kurį „lavonai“ labai smarkiai tempia žemyn. Todėl darosi vis svarbiau, kuri kieravotojų rūšis labiau mėgo kurią markę. Teisingai mąstau? 🙂
6. >10m sulaukęs aftamibylis, vidutinio europiečio akimis, yra nevertas, kad juo važinėti ir prieš kaimynus raudonuoti. Automatiškai, nėra prasmės ir su juo cackintis; damušei- ir į metalo laužą. Jei damušei dar negalutinai, arba tavo valstybėje per dideli utilizacijos kaštai- parduok Rytų evropejcui! 🙂 Patikėkite, tose senesnių nei 10m apžiūrų TUV ataskaitose ir atsispindi šios dorų europiečių pastangos; jie tenori sužinoti, ar dar yra šansų savo lavoną, truputį aptvarkius, kaip važiuojantį įpiršti kokiam pirkėjui iš Rytų, ar reik varyti tiesiai į metalo laužą, kad neturėti didesnio minuso. Teisingai mąstau? 😀

Pakartosiu savo mintį: TUV ataskaitose atsispindi konkretaus automobilio/modelio naudotojų požiūris į jį per jo ilgą gyvenimą, o ne kažkokie automobilio „genetiniai defektai“. Visa genetika, kaip ir surinkimo defektai paprastai būna „patiesinama“ dar garantiniu laikotarpiu, ir vėliau atsispindi tik automobilio priežiūra. Todėl TUV ataskaitos- anaiptol ne tas dalykas, pagal kurį būtų galima spręsti apie markės techninį lygį.

Lietuvos keliai

Tags:

Tiesą pasakius, net ir ne visai Citroën, kaip mes juos žinome, o prieškarinis pusvikšris Citroën-Kegresse P19, ant kurio 2PK pradžioje prancūzai užritino 25mm prieštankinę pliauškynę ir taip tikėjosi sustabdyti bošų pancerius 😀 Liūdnai jiems baigėsi, kol galų gale amerikiečiai su britais francūzų neištraukė iš duobės.
Labai įdomus straipsnis kvadratinėmis raidėmis apie šitą karinės technikos stebuklą.

1879 – gimė Vladas Požela, teisininkas, advokatas, knygnešys, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1960)


Šiaip labai įdomi asmenybė – komunisto Karolio Poželos, sušaudyto po 1926ųjų Gruodžio perversmo, brolis, taip ir likęs idėjiniu socialdemokratu. Kažkaip asocijavosi su Paleckių familija, kur vienas brolis normalus, o kitas paraudonavo iki nepadorumo…

« Newer Posts - Older Posts »