1995 – Vilniuje Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai Algirdas Brazauskas ir Aleksandras Lukašenka pasirašė sutartį dėl geros kaiminystės ir bendradarbiavimo bei valstybinės sienos nustatymo
Šiaip dauguma žmonių sunkiai suvokia, kas yra valstybės siena ir su kuo ji valgoma. Iki šiol prisimenu, kaip kažkokiame klaikraštyje buvo išspausdintas vieno profesoriaus, Čiurlionio tyrinėtojo ir šachmatų mėgėjo, kreipamasis (ar kažkas pan.) tautai paimti kirvius/kastuvus ir nužymėti Lietuvos-Baltarusijos sieną, jei su tuo nesugeba susitvarkyti valstybės organai. Su visa derama pagarba profesoriui turiu pasakyti, kad šiuo požiūriu jis man primena vieną „specialistą“-buhalterį iš tuometinės Pasienio policijos, kuriam didelį įtarimą sąmatose
sienos darbams kėlė tai, kad tose sąmatose visiškai nebuvo numatyta jokių plytų ir cemento…
Šiaip sovietmečiu tarp LTSR ir BTSR iš esmės jokių sienų nebuvo, o tik ribos tarp lietuviškų ir baltarusiškų kolchozų. O kur jos ėjo – sprendė tų kolchozų pirmininkai pirtelėje prie bonkelės. Taip, žemėlapiuose buvo viskas gražiai išpaišyta, bet vietovėje viskas dažnai buvo ne visai taip. O dažniausiai – visai ne taip. Ir kai reikėjo iš žemėlapių perkelti sieną vietovėn – prasidėdavo problemos. Taip kad nereikia stebėtis, kad sienos delimitavimas ir demarkavimas nuo pat pradžių pradžios užtruko beveik 15 metų. Na bet ji dabar gražiai nužymėta ir 2007m. ją kaip ir oficialiai „pridavėme“. Tik kad gamta apie tai nežino ir tai kiekvieną pavasarį upelių vagas pakeičia, tai bando užželdinti krūmais proskynas… 😉