Feed on
Posts
Comments

1896.01.14 – gimė Jeronimas Uborevičius, lietuvių kilmės tarybinis karinis ir politinis veikėjas, pirmo rango komandarmas (m. 1937 m.)


Jooo, jooo, žinau, kad apie sovietinius veikėjus neparašyti ką nors blogo yra fui-kaka 😉 Tačiau Uborevičius yra stalinizmo laikotarpiu aukščiausiai užkopęs karinės karjeros laiptais lietuvių kilmės karininkas ir tik viena pakopa jį teskyrė nuo Tarybų Sąjungos maršalo (o ir šiaip iki 2PK pradžios pirmo rango komandarmo laipsnius tegavo 9 žmonės, iš kurių nebuvo sulikviduoti tik trys, o vienas spėjo mirti iki represijų). O kaslink paties Uborevičiaus – tegaliu pasakyti tik viena – nepaklausė jis patarlės „neik su velniu obuoliauti, nes ir be pintinės liksi“. Nuėjo pas raudonuosius, jiems sąžiningai tarnavo tiek kovose prieš baltuosius, tiek slopinant valstiečių sukilimus (kai tam buvo naudojamas cheminis ginklas), tačiau liepto galas buvo paprastas – „Tuchačevskio byla„. Paprastas stalinizmas, tsakant…

Apie mintis

Vėjams švilpaujant galvoje, mintys visad grynos ir šviežios 😉

Istorija, karyba
RU Vokiečių povandlaivis U-118 ant kranto
EN Breguet 730 ir 731 – lėktuvai, kurie paseno, dar nepakilę į orą
RU Šiandieninė Sirija (vienpusiškas žvilgsnis)
EN 2PK laikų amerikiečių bombonešių įgulų odinių striukų raštai

Įdomu
EN Dieselpunk enciklopedija – naujas projektas
LT Sąžiningi logotipai
EN Globalinis interneto žemėlapis
RU Labai įdomūs natiurmortai (tarybukiški, bet techniški)
RU Istorinės naujametinės atvirutės: su kiaulėmis ir šiaip visokios 1, šiaip visokios 2
RU Įslaptinta sovietų povandeninio laivo žūtis 1962 metais
RU Apie Rusijos super-maketą dar kartą – norėčiau tokio „ant Lietuvos“ 😉
RU Kaip kiniečiai iš sovietinio lėktuvnešio viešbutį padarė
EN The Betles nuotraukynas
EN Kaip filmavimas kaimelį pavertė turistine atrakcija
EN Rolsroisas ir Afrikoje Rolsroisas
RU 1915 metų šunų paroda Rusijoje

Glupstvos
RU Kaip Šanchajuje pervežami daiktai
RU Nežiūrint, kad tu žvaigždė, tave gali pasiųsti…
EN Niujorkėnai be kelnių

1864.01.13 – Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas uždraudė lietuvišką spaudą. Uždaryti 46 vienuolynai ir prie jų veikusios mokyklos, 10 katalikų bažnyčių paverstos stačiatikių cerkvėmis


Sąmoningai nerašau galingo straipsnio apie Sausio 13 įvykius, nes apie juos rašys daug kas abiejose barikadų pusėse – ypač mane žavi anos pusės kvykčiojimai, kaip саюдисты savus iššaudė, kad tik sovietinės armijos gerą vardą suterštų – vistik raudonsmegeniškas zoologijos sodas tikrai įdomus dalykas, kai moki jį stebėti.
Mums gi derėtų neužmiršti, kad lietuvių tautai rusifikacijos grėsmė nebuvo vien pokario problema. Graždanka buvo numatyta vienu iš Trojos arklių, kurie pamažu turėjo Lietuvos prieš kelis šimtus pasirinktą orientaciją į Vakarus pakeisti orientacija į Rytus, įvarant pleištą tarp sulenkėjusios bajorijos ir tuomet dar mažaraštės lietuviakalbės valstietijos. Bet kažkaip taip netyčia 😉 gavosi, kad mūsų protėviai nepasidavė šitai „genialiai“ Muravjovo idėjai ir išlikome savimi.


O kaslink Sausio 13 – nuoširdžiai rekomenduoju G+ kolegos Romo Sadausko-Kvietkevičiaus straipsnį:
„Ne už tokią Lietuvą kovojome,” – sako dažniausiai tie, kurie tada sėdėjo savo bute ant gautos pagal paskyrą „minkštos dalies” ir laukė, kuo visa tai baigsis, kas laimės… Na, ir vienas kitas ten buvęs, bet jau gerai nė nepamenantis, apie ką tuomet galvojo. Nes juk kiekvienas galvoje nešėmės savą ateities viziją. Vargu ar kas galėjo tikėtis, kad kažkaip pavyks suderinti tautinio autoritarizmo vizijai nuo smetoniškos mokyklos suolo ištikimo senolio, ryšinčio austinę juostą vietoje kaklaraiščio, deficitais nušertą savo kūną vos panešančios tuomet dar neprivatizuoto „univermago” skyriaus vedėjos, ataskaitas apie savo auklėtinių nenorą atsikratyti „religinių prietarų” reguliariai rašančio ir dėl to naktimis užmigti negalinčio pedagogo ir iš Vieciūnų „Drobės” maišais siūlus namo velkančios darbo spartuolės lūkesčius, ir visi liks patenkinti.

Važiuoju šįryt į karštaimylimądarbelį. Užvažiuoju ant tilto per Nerį – tilto viduryje kamštukas. Priežastis – nuleista padanga, žmogelis pūkščia, traukdamas iš bagažinės atsargratį. Važiuojam toliau. Tik-tik pasibaigus tiltui, prieš nuvažiavimą link Jonvos gatvės – dar vienas nuleistapadangis, bet jau ant domkrato. Mjooo, kažkokia keista diena matomai bus… Na, ir kad būtų dar juokingiau – už gerų 20 metrų dar vienas awto padomkratintas, vėlgi padanga… 😀 100 metrų tarpe trys awto. Kažkokie ženklai danguje ir ant žemės musėt turėjo būti…
Laimei, tfu-tfu-tfu per karį petį, mums nieko nenutiko, nors vėlgi man vis kyla mintis, kad pėtieji turėtų laikyti KET ir turėti pėsčiojo pažymėjimą. Neturi pažymėjimo – neturi teisės išeiti iš namų. Kodėl? Neapšviesta perėja, tamsu, tačiau matau, kad kažkokia švieselė juda, žiūriu atidžiau. Moteriškė su tašėmis ir atšvaitine juostele ant rankovės mina kažkur. Bet matosi tamsoje, tad kažkaip ramiau pasidarė, kad žmonės savmi rūpinasi. Aha, norėtum… Už poros šimtų metrų kita nepašviesta perėja, įsitempiu ir tai yra gerai, nes nuo šaligatvio bėgte net nesižvalgydamas pasileidžia mokinys be jokių atšvaitų. Gerai, kad greitis nedidelis, kad įsitemnpiau – pastabdom, leidžiam jaunajam pizdukui dundukui prabėgti net neatsigręžus. Auga dar viena budulių-runkelių karta, kuri taip mėgsta kaime be jokių atšvaitų priputusi bambalinio alaus minti šalikeliu be jokių atšvaitų: „Tu gi blet vairuotojas, tu ir rūpinkis mūsų saugumu!“

Tiesa, kažkaip va paskui kilo mintis – penktadieniuz gi, 13ta… 😉

1900.01.12 – gimė Pranas Gudynas, Lietuvos karinis veikėjas, kapitonas (1929 m., po mirties) (m. 1929 m.)


Koks čia politinis įvykis, kad gimė kažkokas kapitonas? Tikras, nes P.Gudynas buvo tuometinio Lietuvos premjero Augustino Voldemaro adjutantas ir žuvo, užstodamas savo kūnu Voldemarą, per pasikėsinimą. Įvykdė savo PAREIGĄ iki galo. Tiesiog mintis pamąstymui…

Jeigu tu keliauji link tikslo ir pradėsi stoviniuoti kelyje, kad aplaidyti akmenimis kiekvieną tave aplojusį šunį, tai tu niekada nenueisi.
F.Dodtojevskis.

Šios savaitės pinapo kūrėjas – dar viena iš nedaugelio pinapo stiliaus dailininkių – Joyce Ballantyne, mirusi prieš keletą metų. Kurį laiką kaitaliojusi darbdavius, nuo 1945ųjų ji ilgam susiejo savo kūrybinę veiklą su Brown & Bigelow. Būdama simpatiška ir neblogos figūros, ji gana dažnai naudojosi pačia savimi kaip modeliu (kaip ir Zoe Mozert). Jai buvo patikėtas 12 puslapių Artist’s Sketch Pad 1955iesiems kalendoriaus parengimas. Kalendorius buvo toks sėkmingas, jog buvo nekart perleistas iš naujo. Taip pat ji labai daug dirbo reklamos srityje, o vienas iš populiariausių jos reklaminių darbų, nekart atkartotas – Coppertone Girl, reklamavęs losjoną, imituojantį įdegimą. Tarp kitko, piešinyje jos duktė 😉

Vienas iš jos tipiškų piešinių
p-jb-19
Continue Reading »

1990.01.11 – į Lietuvą atvyko SSSR ir SSKP vadovas Michailas Gorbačiovas, turėjęs išsiaiškinti dėl LKP skilimo ir sustabdyti Lietuvos ėjimą Nepriklausomybės link. Katedros aikštėje įvyko mitingas „Laisvę ir nepriklausomybę Lietuvai“, kuriame dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių


Šį Gorbio vizitą galima apibūdinti dviem žodžiais: „tuščias grajus

1569.01.10 – Liubline prasidėjo Lietuvos ir Lenkijos feodalų Seimas, kuriame nutarta, jog karalius bus renkamas bendrai abiem valstybėms, bus leidžiami bendri pinigai


Mąstydamas apie Liublino uniją, aš visad patiriu prieštaringus jausmus. Iš vienos pusės, Lietuva neteko valstybinės nepriklausomybės, tapdama bendros su Lenkija valstybės dalimi. Valstybės, kurioje įvyko ne tik Lietuvos bajorų, bet ir dalies valstietijos polonizacija, lėmusi dalies Lietuvos žemių sulenkėjimą. Be to, Lietuva, kaip UAB :Abiejų tautų Respublika“ dalis, turėjo dalyvauti visose bendrose avantiūrose… Iš kitos pusės – Lietuva tuomet jau nebebuvo jėga, galinti varžytis su rytuose vis stiprėjančia Rusija, o turint omenyje Rusijos carų galimas pretenzijas į Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą (tuo metu Rusiją valdęs Ivanas IV Rūstusis buvo Vytauto vienturtės duktės Sofijos pro-pro-anūkis 😉 ), tai Lietuvai švietėsi galimas prijungimas prie Rusijos. Tad bendra vakstybė su Lenkija buvo ryšys, užtikrinantis Lietuvos įsijungimą į Vakarų, o ne Rytų Europą.
P.S. Kaslink Rusijos carų, tai net pačiam smalsu pasidarė:
Vasilijus I Dimitraitis [1389-1425] +Sofija Vytautaitė ->
Vasilijus II Tamsusis [1425-1462] +Marija Jaroslavna ->
Ivanas III Vasiljevičius [1462-1505] +Sofija ->
Vasilijus III [1505-1533] +Elena Glinskaja ->
Ivanas IV Rūstusis [1533—1584] +Anastasija Romanovna ->
Fiodoras I Joanovičius [1584-1589] – paskutinis iš Riurikovičių, t.y. ties juo Sofijos linija nutrūksta 😉

« Newer Posts - Older Posts »