Feed on
Posts
Comments

2007 – Baltarusijos vyriausybė patvirtino dokumentus dėl sienos su Lietuva demarkacijos


Hmmm… patys sienos demarkavimo/delimitavimo darbai prsidėjo, berods, 1992?1993 metais, tai viskas užtruko bene 15 metų. Ilgokai, ania? Tačiau turėkime omenyje, kad Lietuvos-Baltarusijos siena buvo pats sudėtingiausias Lietuvos vastybės sienos demarkavimo projektas, nes tokia siena niekad neegzistavo. Tarpukariu buvo Lietuvos-Latvijos siena, tad ją reikėjo atstatyti; tarpukariu buvusi Lietuvos-Vokietijos siena dabar pamažu paverčiama Lietuvos-Rusijos siena; Lietuvos-Lenkijos siena nesunkiai gavosi iš buvusios Lenkijos-TSRS sienos atkarpos. O su Baltarusija – kiek paimsi sovietmečio žemėlapių – kiekviename jų ta siena atvaizduota skirtingai. O ir vietovėje jos nebuvo, tiesiog riba tarp lietuviško ir baltarusiško kolchozų, kuri kito pagal tų kolchozų pirmininkų susitarimą. Tad ir jos nustatymas vyko ilgai ir sudėtingai.
P.S. Tiesą pasakius, tų dokumentų nebuvo labai jau daug 😉

Vakar, bevažiuojant iš karštaimylimodarbelio, išmąsčiau:
Geriausias draugas – sveikas protas

Istorija, karyba
RU Kraujas baseine
EN Rusų PLG kompleksas Pancyr S1
RU Narkomas Henrichas Jagoda
EN Skraidantis Hawker Hurricane
RU (S) Paprastas bolševizmas, toks, koks jis yra – 1 – baisūs kadrai!
RU Paprastas bolševizmas 2
EN Istoriniai balkonizmai
RU Prieškarinė Venecija spalvotai
RU Lėktuvų Nose Art
RU Miuncheno pučui – 89 metai: vienas ir du
RU Baku, 1990-01-20
RU Paryžiaus Komuna, 1871.05.18-28

Įdomu
RU 23 vietos, užmaskuotos Google Maps’uose
EN Gyvenamasis vamzdis
RU Gamtos raštai
EN Joko Ono nesugriovė Bitlų?
EN Romain de Tirtoff (Erte) menas
EN Siur-realistinis Judson Huss menas
EN Kinietiškos Der Jen (Dezhen) gražuolės
EN Norbert’o fotopeizažai
RU Islandijos upių raštai
EN Chen Yu Lian kūryba
RU Londono metro istorija
EN Superštormas Sandy
RU Kiek kainuoja nuotaka?

Glupstvos
RU Spencer Tunick nuogi vaiduokliai
EN Kaip teisingai fotografuoti lėles
RU Pinap-modeliukas
EN Maudynės su komfortu
EN Japoniukės-persirengėlės
EN Optinės iliuzijos

Keliaudami į Londoną, planavome ten pabūti 3 savaites, tad nutarėme, kad nedarysime nei muziejų lankymo, nei vaikščiojimo gatvėmis maratono. Brangiausioji šiek tiek užsiėmė ir šopingu, o aš tiesiog paslampinėdavau tiek atsipalaidavęs, kad net fotiką ne visada išsiimdavau. Tad nuotraukų kiekis kai kuriomis dienomis buvo lygus 0, kas man dabar biškį palengvina jų postinimą.
Taigi, su brangiausiąja vieną dieną, gerai išsimiegoję, nutarėme pasižiūrėti į naująją Lietuvos ambasadą (kurią pamiršau nufotkyti 😀 ) netoli Pimlico požemuko, o paskui nužygiuoti iki Charing Cross požemuko. Kaip tarėme, taip ir padarėme. Pakeliui radau gražių jau pradėjusiais rausti vijokliais apaugusių namų, pafotkyjau. Užtikome Tate Britain galeriją, nutarėme ją aplankyti kurią dieną. Pasėdėjome skverelyje prie Parlamento bene valandą, stebėdami pro šalį vaikščiojančius žmones. Tiesą pasakius, man patinka tokios atostogos – kai nereikia lėkti, nes kažkur esi galbūt pirmą ir vienintelį kartą, tad stengiesi vienu užpakaliu apasėsti kiek galima daugiau kėdžių. O kadangi dukra Londone, Ryanair kai kada daro labai geras akcijas – niekas netrukdo iki ten palėkti kad ir kelioms dienoms, kad pasižiūrėti tiek, kad nepavargtum. Tai šįkart gavosi, kad netgi pora mano numatytų karinių muziejų taip ir liko (pakolkas) už borto 😀 Paskui, eidami Parlament Street, apžiūrėjome už grotų paslėptą britų premjero rezidenciją. Buvo laikas, kai prie jos buvo galima prieiti arti, tačiau IRA teroristų keliama grėsmė privertė imtis saugumo priemonių. Vienas įdomiausių turistams dalykų šioje gatvėje – raitosios gvardijos Horse Guards kareivinės, prie kurių stovi sargyba. Apsukę ratuką per plačią gvardijos paradų aikštę, pro Admiraliteto arką išėjome į požemuką ir grįžome namo. Tokia neperkrauta diena 🙂
Paspaudus fotkės imamos iš Flickr ir biškį pasididina, šiaip jų dydis 1200×798.
Continue Reading »

Tags:

Taigi, eilinį kartą susidūriau su daiktų piktybiškiu įpročiu slėptis pačiu reikiamiausiu momentu. O prisireikė man varžtų prisukti skardiniams ratlankiams su žieminėmis padangomis, bo vasarinės sumontuotos ant lietinių tekinių. Puikiai žinojau, kad garaže turiu susikaupusius du komplektus varžtų. Na ir ką – ratai yra, varžtų nėra, nublemba… Išieškojau visur du kartus, nors puikiai žinojau, kad padėjau aiškiai matomoje vietoje. Tai teko prisukti parūdijusius skardinykus blizgančiais varžtais nuo lietnykų, tad Padangiux dabar atrodo kaip tiurlinguotas pagal paskutinį mados pirstelėjimą 😉
Na taip, daiktai sugeba slėptis. Ir puikiai žinau, kad po kiek laiko, ieškodamas kokio nors kito daikto, rasiu tuos varžtus. Abu komplektus… 🙁

1697 – gimė Augustas Aleksandras Čartoriskis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras didikas, kunigaikštis, Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karinis veikėjas. [1] Karūnos kariuomenės generolas, Rusios vaivada, vienas iš politinės grupuotės Familija, nukreiptos prieš Radvilas ir Potockius iniciatorių (m. 1782)


Perskaičiau jo trumpą biografiją. Spalvinga, ką ir besakyti… 😉 Pagalvojau, kad šiandieniniame pasaulyje tokių asmenybių nebėra. Arba apie jas nežinome, ir tik istorija jas mums atskleis.

Spėkite, koks tai kraštas? 😉

Tags:

Praėję Eastcheap ir Great Tower Street gatvėmis, išėjome prie paties nuo Londono Tauerio. Čia stojau į eilę bilietų, o mano brangiausioji nupirko tradicinį britų patiekalą Fish’n’Chips. Prieš tai išvakarėse jį valgiau pabe – labai patiko. Šiaip tai tiesiog džiūvėsiuose apvoliota ir iškepta žuvis su aliejuje virtomis bulvytėmis, kurios pas mus vadinamos fri. O britai tą daiktą vadina čipsais, visiškai ignoruodami faktą, kad tikram lietuviui čipsai yra iš bulvių miltų pagaminti mažyčiai plokšti bulvių paplotėliai tipo komunijos, užgeriami alumi. Kažkada Fish’n’Chips būdavo pateikiami tiesiog suberti į iš laikraščio susuktą kūgelį, dabar gi standartinėje kartoninėje dėžutėje maistui. Bet užtai ant jos atspausdintas laikraštis 😉
Besiruošiant į Tauerį, reikia žinoti, kad jo aplankymas nepigus (19 svarų+1,9 svaro auka remontui), o aplankyti ten reikės labai daug, todėl rezervuokite bent pusdienį, tikrai tiek užtruksite.
Įeinant apsauga apžiūri krepšius, tad visas bombas palikite namie. Po Tauerį galima vaikščioti tiek savarankiškai (naudojantis nemokama schemute arba atsispaudinus žemėlapiuką), tiek prisijungti prie kas valandą organizuojamų ekskursijų, kurias veda Tauerio sargybiniai jeomenai. Su jais ekskursuoti biškį problematiška – ekskursija trunka ilgokai, nes keliose sustojimo vietose pasakojama gana ilgokai, o ir pasakojama ne tik kad savotiška tartimi, kurią reikia „pagauti“, bet ir dera išmanyti tiek Britanijos istoriją, tiek dabartines aktualijas. Mūsų kantrybės užteko vienam sustojimui, šiaip vaikštinėjome savarankiškai.
Ekspozicijos įrengtos labai gerai ir aiškiai. Ką vertėtų aplankyti? Viską 😉 Ypač įdomi Waterloo Block pastate įrengta karališkųjų regalijų (karūnos, skeptrai, bumbulia, kardai etc.itd.) saugykla, bet joje draudžiama fotografuoti. Šioje saugykloje suvokiau, kad mėgstamiausia britų monarchų spalva – violetinė 😉 White Tower, kuris painiojamas su visu Taueriu, nors šiaip tėra tik didžiulis bokštas, yra įdomus ginklų muziejus ir turi neblogą suvenyrų parduotuvę, kur nusipirkau nepigų, bet vėliau pasiteisinųsį Londono atlasą. Iki šiol Taueryje tebėra Royal Regiment of Fusiliers štabas ir tam pulkui pašvęstas nedidelis muziejus. Vienintelė vieta, kur nepavyko įeiti – Royal Chapel St.Peter ad Vincula, nes ten įleidžiamos tik grupės su gidais. Wakefield Tower yra kankinimų musiejus, jei kam įdomu 😉 O ir šiaip labai įdomu tiesiog pasivaikščioti po visur, nes draudžiamų vietų nedaug. Kai kur galima pamatyti iš metalinio tinklo padarytas įvairių gyvūnų skultūras. Pasirodo, dar XIXa. Taueryje buvo kažkas panašasu į zoologijos sodą ir tos statulos primena tuos laikus. Iš gyvūnų dabar belikę tik garsieji Tauerio krankliai pakirptais sparnais (kad neišemigruotų), kuriems įrengtos specialios kranklidės. Dirba jų 7, o dar 2 rezerve.
Vienžo, už savo svarus atsivaikščiojome iki kojų paskaudimo 😉 o mūsų įspūdžiai fotoreportaže žemiau.
Paspaudus fotkės imamos iš Flickr ir biškį pasididina, šiaip jų dydis 1200×798. Aha, tik šįkart jų labai daug, 89 😉
Continue Reading »

Tags:

1937 – gimė Virgilijus Juozas Čepaitis, vertėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras


Prisimenu, koks tuomet buvo politinis trenksmas, kai išaiškėjo vieno iš aktyviausių sąjūdininkų bendradarbiavimas su KGB… Tačiau Čepaitis, skirtingai nuo dabartinių vis apsikakojančių ir tebelendančių ant scenos politikierių, priėmė vyrišką sprendimą pasitraukti iš politinio gyvenimo ir grįžo prie savo darbų. Tiesą pasakius, tik dabar sužinojau, kad jis išvertė nuostabias vaikiškas knygas apie Mikę Pūkuotuką (ir todėl mes turime būtent jį, o ne kokį Vinį-ze-Pūchą), kad jis supažindino tuometinės TSRS skaitytojus su lietuvių rašytojų kūryba. Įdomi asmenybė…

Nežinau, kiek mano skaitytojų yra matę „Žvaigždių karus“ (čia toks filmas, o ne šou iš durnadėžės), bet man jis kažkaip susiasocijavo su ką tik įvykusiu JAV užlipimu ant to pačio grėblio.
Taigi, vienoje iš serijų vienoje iš scenų apie Anakiną Skaivolkerį vienas iš džedajų sako: „Buvo išpranašauta, kad jis praždys Sithų Lordą“. O Anakinas tampa Sithų Lordo Darto Sidijaus mokiniu ir ištvatyja visą krūvą džedajų. Vienžo, atrodo totalus pranašystės feilas. Bet taip atrodo tik tiems, kurie nežino, kad Sithų bendruomenėje yra toks tautiškas paprotys – mokinys visad turi siekti užimti mokytojo vietą, prieš tai jį nukneckyjęs 😉 Bet Anakinas Skaivolkeris, patapęs Dartu Vaderiu, ištikimai tarnauja savo mokytojui ir nesiropščia į šio vietą. Vėlgi – feilinė pranašystė? Xe-xe-xe… 😉 Kol vieną gražią dieną (ar naktį, velnias žino, kaip ten laikas skirstomas tose Mirties Žvaigždėse) Dartas Sidijus ruošiasi nukneckyti Anakino sūnų Luką Skaivolkerį ir užpultas sąžinės graužaties tėvas numeta savo mokytoją kažkur į reaktoriaus gelmes. Psio, gerbiamieji – pranašystė išsipildė, Anakinas Skaivolkeris nukneckyjo Sithų Lordą. Aišku, prieš tai buvo labai blogai, o ir šviesa tik tunelio gale tesimato, tačiau viskas gavosi taip, kaip išpranašauta.
Paklausite, o ką tai bendro turi su Obamos perrinkimu? Xe-xe-xe, vėlgi pakrizensiu aš 😉 Jei kas domitės nostradamusais beigi vangomis, jie yra pripranašavę, kad, kad tamsiaodis valdovas pražudys didelę šalį. Kai Obama buvo išrinktas JAV prezidentu pirmą kartą, kiek gi buvo klyksmo apie beveik-beveik beišsipildančią pranašystę. Juolab tuomet atrodė, jog amerikonų žvaigždė ritasi žemyn. Ale va, tamsusis valdovas didžios šalies nepražudė. Tai pranašytsė feilina, paklausite jūs? Xe-xe-xe… O kur parašyta, jog tai įvyks per pirmą prezidentavimo laikotarpį? Taigi, gerbiamieji, Obama tol bus JAV prezidentas, kol pranašystė išsipildys 😀


P.S. Tiems, kas neperskaitė tego ir neįsikirto į esmę-prasmę – perskaitykite žymę 😉

« Newer Posts - Older Posts »