Šis įrašų ciklas skirtas gal daugiau man pačiam užsifiksuoti tas studijas, kurias teko atlikti, kad mano LEGO dvarelio projektas būtų kiek įmanoma realistiškesnis, tačiau jų metu sukaupta medžiaga ir jos pagrindu sugeneruotos mintys gali sudominti ir kitus LEGOfilus. Pats projektas fiziškai dar nerealizuotas, nes vyksta galutinis permanentinis perprojektavimas.
Ankstesniame įraše kalbėjome apie LEGO kvantiškumą, susijųsi su detalių fiksuotais dydžiais. Šiandien pakalbėsime apie moduliarumą, t.y. didelių LEGO modelių sudarymą iš tam tikrų modulių.
Bepigu, jei konstruojamas didelis LEGO modelis bus stacionarus ir jam eksponuoti turime pakankamai didelę patalpą. „Didelis“ čia reiškia bent 60×60 cm plotą užimantį modelį. O jei tokio pastovaus ploto nėra? Arba LEGO modelis bus eksponuojams parodose ir jį reikia transportuoti? Tada prasideda inžinerinis galvAskaudis, ir optimaliausias sprendimas – moduliarumas 😉 , t.y. didelių LEGO modelių skaldymas atskirais tarpusavyje sujungiamais gabalais, kurie gali būti lengvai sujungti ir atskirti.
Bet pradžiai apie LEGO bazines plokštes, t.y. dideles plokštes, ant kurių surenkami modeliai. Iš esmės egzistuoja 2 pagrindiniai bazinių plokščių dydžiai: 48×48 studų/kyšuliukų (šios plokštės būna tik pilkos, todėl kai kada jos tiesiog vadinamos Big Grey Baseplate) ir 32×32 studų (šios būna įvairiaspalvės). 32×32 studų ploštės gali būti dalinamos perpus, gauname 32×16 studų plokštes, o šios dar perpus į 16×16 studų. Jos būna trupinamos ir toliau, bet konstravimui naudojami būtent šitie pagrindiniai dydžiai. Įsižiūrėję atidžiau, matome, kad plokščių dydžiai yra kartotiniai 16 studų, tad konstruojant didelius modelius rekomenduojama tą turėti galvoje.
Bazinių plokščių asortimentas
Continue Reading »
