Žiūriu aš į tą žodžių trydą internetuose bediskutuojant, ką gi surado prof.L.Mažylis fricų archyvuose: originalą ar nuorašą – ir matau, kad dauguma eGzpertų sunkiai suvokia skirtumą tarp originalo ir kopijos. Tai va, tai gana paprasta: ant originalo visada yra atsakingo asmens ar asmenų parašai. Psio. Ir originalų gali būti ne vienas. Aiškinu ant pirštų: mano ex-kontora sovietmečiu buvo valdoma iš centro Maskvoje, tad raštvedyba buvo paveldėta dar iš carinės Rusijos, ir tos raštvedybos tradicijos aiškiai buvo nesvetimos mūsų signataramas.
Bet koks siunčiamas raštas būdavo pasirašomas vadovo. Pavyzdėlis: kontoros darbų planas „iš viršaus“ 1950 m., kurio buvo du tokie originalai, pasirašyti vadovo: vienas liko Maskvoje, kitą gavo adresatas Kaune vykdymui (btw, berods, neįvykdė). Abu totalūs originalai.
Aibė dokumentų būdavo spausdinami mašinėle keletu egzempliorių per kalkę, viršuje uždeant žymą „Egzempliorius Nr…“, ir visi egzemplioriai buvo originalai.
Visai kas kita, kai sprendimus priima labai aukšta valdžia ir spausdinamas tik vienas originalas, arba tarpinė grandis gauna raštą, kurį reikia toliau „nuleisti“ žemyn. Tada į vietas siunčiamos kopijos-nuorašai, patvirtinti įgalioto asmens (dedama žyma „Kopija tikra“), tačiau be dokumentą pasirašiusių asmenų parašų. Pavyzdėlis: kai tuometinė LTSRo valdžia nelabai krutino šikną, užtikrinant Lietuvos teritorijos apkartografavimą prieš pradedant masinį kolchozų steigimą – į veiklą įsijungė tuometinis TSRSo premjeras J.Stalinas, išleidęs specialų potvarkį, po kurio reikalai pajudėjo iš esmės. Čia galutiniai adresatai tegavo tik nuorašus-kopijas.
Tiems, kurie vistik dar nevisai suprato. Rašotės sutartį su kokia nors organizacija. Kuris sutarties egzempliorius yra originalesnis? O jei rašotės trišalę sutartį, a? Visi sutarties egzemplioriai yra originalai, turintys vienodą galią, ania?
Tai va tiek. IMHO situacija gana aiški: buvo surašyti keli Lietuvos Nepriklausomybės akto egzemplioriai, paskui surinkti signatarų parašai (matosi iš skirtingų rašalų, kad ne vienu metu). Vieną egzempliorių turbūt pasiliko dr.J.Basanavičius, kiti su atitinkamais vertimais ir lydraščiais išsiuntinėti užsienio valstybėms, parašant pripažinti Neprigulimą Lietuvą.
Kaip suprantu, su mūsų Kovo 11 aktu gavosi kiek kitaip – signatarai sudėjo parašus ant vienintelio egzemplioriaus, o po to jį kseroksavo, kiek norėjo 😉 Taip kad originalas tėra vienas, o nuorašų – aibė.
