Feed on
Posts
Comments

Kadangi sutikdami 2018uosius, su kompanija smagiai pakeliavome per Lietuvą iki pat Baltijos jūros, tai šiemet vėlgi nutarėme sutikti Naujametį įdomiai. Iš pradžių tema buvo „Lietuvos sostinės“ – tipo aplankyti buvusias (nu ir dabratinę, kas be ko) Lietuvos sostines, tačiau paaiškėjo, kad kelionė gausis ne tokia ilga. Tai aš sumąsčiau dar pravažiuoti keletą savivaldybių sostinių ir apžiūrėti jų Kalėdegles.
Susukome virš 400 km 😉
Continue Reading »

Tags:

Važiuodami į Kidulių vyninę paragauti pienių ir dilgėlių vynų, pakeliui aplankėme ir Kriūkų-Sviatošinos palivarko likučius.
01 20181215_122727 Stitch

Tags:

…dangaus ar žemės?
IMGP7271


IMGP7272

Tags:

Zalavo ąžuoliukai

Pernai rudenį su brangiausiąja ir mano bendradarbiu+1 sukome ratuką po Lietuvą ir patekome į Zalavą. Vieta įžymi tuo, kad čia gimė antras garsiausias Lenkijos litwinas Juozapas Klemensas Pilsudskis, mergautine pavarde Bilevičius. Kodėl antras? Bo pirmas buvo Vladislovas II, mergautiniu vardu Jogaila.
Iš dvaro telikę buvęs darbininkų namas, rūkykla ir rūsys. 1874 m. sudegusių rūmų vietą žymi pamatai.
Apie dvarą parašysiu kada nors savo dvarinėjimuose, dabar gi apie kitą ten mane sudominusį objektą – Lietuvos lenkų sąjungos pasodinta ąžuoliukų alėją, kur prie kiekvieno ąžuoliuko stovi stela su kokiu nors atminimo užrašu. Mane sudomino, ar ten nėra antilietuvybės. Galiu nuraminti – nėra. Tačiau pačios stelos įdomios, besidomintiems Lenkijos istorija daug ką pasako. Viena stela lietuviams gali subtiliai priminti nelabai gražų mūsų istorijos momentą, ir yra pora ne tiek antilietuviškų, kiek skausmingų stelų, apie su jomis susijusį mažai Lietuvoje žinomą įvykį gal reiktų kada parašyti.
Kai lankėmės, buvo 28 ąžuoliukai, nufotkinau visus, tai kam įdomu – galite pasiskaityti ir pabandyti paspėlioti, ką jos įamžina.
20170916_160024


Tags:

Šiemet bešvenčiant Velykas pas mano brangiausios seserį, užsimaniau prasivėdinti, tad kartu su dukterėčios draugu prasukome ndedidelį ratuką po Dzūkiją.
Pirmas aplankytas objektas buvo enebegzistuojančio geležinkelio Alytus-Varėna trasa. Kažkada rašiau apie geležinkelio stotį „Artilerija“, kuri buvo tame geležinkelyje.
Geležinkelis Alytus-Varėna
Turėjome tikslą pravažiuoti kiek įmanoma daugiau ta buvusia traa. Aplankėme porą buvusių viadukų, stabtelėjome prie buvusios geležinkelio stoties „Daugai“, bet ten dabar privati valda.
20180401_140137 Stitch
20180401_141034


Deja, toliau geležinkelio trasa einantis žvyrkelis palaipsniui pavirto gruntkeliu. Kadangi miškuose ant jo buvo dar buvo likę suledijusio sniego, o jis eina vietomis gana aukštu pylimu, tai po kiek laiko labai drąsaus važiavimo pasukome atgal – išeiginės, traktoristai įgėrę, nevažiuos ištraukti 😉 Trasą reiks bandyti pravažiuoti kada nors prie progos geru metų laiku.


Pradėję nuo geležinkelio, toliau lankėme geležinkelį, t.y. Naujuosiusoe Valkininkuose esančią, į Kultūros paveldo registrą įtrauktą Valkininkų geležinkelio stotį. Fantastiškas vaizdelis, tikrai verta aplankyti. Gaila, kad buvo uždaryta, bo išeiginės. Stočiai priklausantys pastatai irgi aptvarkyti, prie stoties stovi kryžius atminti iš čia sovietinių okupantų išvežtiems žmonėms, o netoli dar ir labai smagi skulptūrinė grupė.
20180401_150342
20180401_150704
20180401_150832


Kadangi pabuvome Naujuosiuose Valkininkuose, tai nuvažiavome ir į tiesiog Valkininkus, kur stabtelėjome miesto aikštėje.
20180401_152450


Na o paskutinis aplankytas objektas buvo Senųjų Trakų piliavietė, kur dabar stovi Senųjų Trakų Viešpaties Apreiškimo vienuolynas ir Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai ir Šv. Benedikto bažnyčia.
20180401_162007 Stitch
20180401_162355
20180401_162602 Stitch


Flickr fotogalerija

Tags:

Vienas įspūdingiausių šiais metais aplankytų objektų – Smalininkų senosios technikos muziejus. Nuorodą į jį esu matęs ne kartą, Panemuniais važiuodamas į Žemaitiją, turistiniuose atlasuose ir internetiniuose įdomybių žemėlapiuose jis irgi yra, tačiau vis to laiko nebuvo, kol susiruošėme su bendradarbiu šį pavasarį prasivažiuoti Panemuniais.
Užkištas muziejus tarp gyvenamųjų namų, o ir pats iš dalies gyvenamajame name įsikūręs, bo tai tiesiog sodyba Smalininkuose. Yra informacinė lentelė ir nedidukas parkingiukas šalia.
20180421_132515
20180421_132116
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nieko kažko super-duper – tvarkinga veja, keli išdėstyti eksponatai.
20180421_123739
O va paėjus gilyn į kiemą, pamatai, kad jis pilnas visokių pepelacų, stovi koks desėtkas pastogių ir pora pastatų, tikra to žodžio prasme prikrautų visokios technikos, o ir pačiame name pirmas aukštas atiduotas eksponatams. Čia kaupiama ne vien technika (visokių sovietinių reliktų ar iš sunaikintų 1PK laikų Smalininkų paylinkėse buvusių vokiečių kareivių kapų parneštų kryželių neina taip įvardinti), bet technikos čia tikrai aibė.
20180421_125427
20180421_130710


Surinkta technika ir sugrupuota daugmaž sistemiškai, tik kai tiek mažai vietos, tai ji greičiau ne eksponuojama, o tiesiog sandėliuojama. Klasikiniu muziejumi visa tai pavadinti sunku – aibių aibė eksponatų, tačiau tik vienas kitas tėra įvardintas. Tad pasijutau čia kaip archeologas, kuris mato kažkokį artefaktą ir turi nuspręsti, kas tai. Taip buvo ir man – kažkiek pažinau, tačiau nemažai teko tiesiog įvardinti – „čia kažkas iš žemės ūkio, o čia kažkas iš elektrotechnikos“. Kitas dalykas, kuris užkabina – tų dalykų pramoninis dizainas – kai kada griežtas, o kai kada su meno elementais.
Vienžo, ir fotogalerija liko neįvardinta – pabandykite paklajoti ir paspėlioti-pasigrožėti.


Mums atvykus, prisistatė muziejus įkūrėjas-savininkas-kuratorius, pravedė trumpą įvadinę eksursiją ir paleido mus ganytis. Mėgstančiam techniką žmogui užsiėmimo visai dienai, bet net ir mes kokias pusantros valandos prasmaksinėjome.
Aha, gerokai nustebinome šeimininką, paklausę jo: „O iš kur čia stereokomparatorius?“ Btw, Wikipedijoje šitas žodis tėra tik ukrainietiškai 😉 Tad mes, kiek suprantu, gerokai ūgtelėjome jo akyse. Tik paskui sumąsčiau, kad, ko gero, tas prietaisas greičiausiai bus iš mano buvusios organizacijos – kai perėjome pilnai prie skaitmeninių technologijų, atidavėme savo turėtus stereokomparatorius mokomosioms įstagoms, o iš ten jis ir pateko į muziejų. Nes visoje Lietuvoje sovietmečiu jų tebuvo gal kokie 4-6, ir didžioji dalis pas mus.
20180421_124757


Bilietų mzuiejus nepardavinėja, išsilaiko iš aukų. O po jo aplankymo tikrai turiu pritarti D.Poškai – fantatiškai įdomi vieta.
20180421_132057


Didžiulė neįvardintų fotkių galerija, grožėkitės ir spėliokite.

Tags:

Jau esu rašęs apie mūsų nedidelės, bet smagios keliauninkų grupės apsilankymą Lopaičių piliakalnyje. Tąkart buvome ceitnote ir apžiūrėjome visą vietą prabėgomis, tad po kiek laiko mudu su brangiausiąja ir dar keliais giminaičiais nutarėme ten nuvažiuoti dar kartą. Prieš tai apvažiavome dar keletą įdomių vietų, tad atvažiavome jau Saulei artėjant link horizonto, bet užtai galėjome ten būti neribotą laiką. Fotkės neblizgančios, bo nebekoks apšvietimas.
20181103_162101


Iš viso ten 12 įžymybių (piliakalnis, šaltinis ir 10 visokių akmenų). Ant piliakalnio jau lipau praėjusį kartą, tad šįkart ėjau nuo akmens link akmens, pusiaukelėje atsigerdamas vandens iš šaltinio. Aplankiau visus.
Pažintinis takas gerai įrengtas, puikiai sužymėtas, viską galima rasti be problemų. Taigi, einame numeracijos tvarka, o gyvai galima vaikščioti kaip nori 🙂
02 Sveikatingumo akmuo
Realiai mano aplankytas paskutinis, pasėdėjau ant jo vienumoje (ėjau vienas be kompanijos, nes jie daug fotkinosi ir diskutavo ;). Užpakalio nenušalau, nugaros skausmas apmažėjo. Saviįtaiga ar iš tikrųjų?
02 20181103_162326


Nuo Sveikatingumo akmens fantastiškas rudeninis miško kelias link kitų akmenų. Pasijutau vos ne viduramžių Lietuvoje.
20181103_161920


03 Spėjamas žynio kapas
Kadangi spėjamas, tai ar tai žynio, ir ar išvis tai kapas – nzn. Bet kokiu atveju – savotiška nuotaika toje vietoje.
03 20181103_161837


04 Spėjamų žynių kapinių riba
Na, pora akmenų ir tiek. Norėtųsi kažkokios tvoros, bet gal tiems senovės žemaičiams ir tų poros akmenų per akis buvo? Ypač, jie dar kokią žmogaus kaukuolę ant jų padėti 😉
04 20181103_161747


05 Šaltinis
Atsigėriau vandens, pasėdėjau ant suoliuko. Savotiška ramybė ir atsipalaidavimas, nežiūrint minių lietuvių, kuri ateina su bambaliais ar netgi ant ratukų uždėtais kanistrais ir semia tą vandenį šimtais litrų.
20180929_160840


06 Vaisingumo akmuo
Jooo, forma tikrai savotiška… 🙂
06 20181103_155053


07 Riedulynas
Link riedulyno reikia šiek tiek paeiti palei bevardį upelį. Labai graži vietą, pasijutau tarsi pirmykščiame pasaulyje. Gaila, nėra kur atsisėsti, ne vasara – šiaip tikrai maloni vieta.
07 20181103_160751
20181103_160921


08 Norų išsipildymo akmuo
Link jo reikia užsiropšti laptais į kalną. Padėjau ir aš akmenuką ant to akmens, sugalvojau norą. Kokį? Taip jums ir pasakysiu 😉 Turiu prietarą – niekad nesidaliju planais – nes Ponia Fortūna nemėgsta garsiai planuojančių.
08 20181103_155406


09 Dolmenas
Na, į dolmeną kažkiek panašu, bet tokia labiau akmenų krūva.
09 20181103_155916


10 Spėjama senovės observatorija
Savotiška vieta – apvali didoka duobė nuožulniais kraštais, kai kur apdėta akmenimis. Na gal tikrai, nes kad tai artefaktas – matosi vienareikšmiškai.
10 20181103_155700 Stitch


11 Veidas akmenyje
Veidas matosi tikrai.
11 20181103_155842


12 Ženklai akmenyse
Kad ženklai – faktas. va ar natūralūs, ar dirbtiniai – nzn. Man labiau į gamtos išdaigas panašu.
12 20181103_155938
12 20181103_160012


Šiaip visa vieta įspūdinga, bet atvažiuoti reikia bent porai valandų, jei yra noras pavaikščioti, pasėdėti, pajausti.
20181103_155817


Tags:

Dieveniškių eskapada

Vėsų lapkričio šeštadienio rytą su mūsų tradicine keliauninkų kompanija išsiruošėme į Dieveniškių kilpą. Kelias buvo geras, aplinkui apšarmoję ir parūkavę laukai.
Perspėjimas – turėkite su savimi smens dokumentus, bo ten pasienio 5 km zona.
Įvažiuojant į Dieveniškių kilpą, yra pasienio policijos postas, tačiau užtenka tik sustoti.
Pirmas taikinys buvo Norviliškių pilis, tačiau mūsų navigacija mus naglai nuvarė iki LT-BY sienos perėjimo. Nuostolis nedidelis, keli km viršaus, tačiau buvo proga pamatyti, kaip atrodo šuo metu uždarytas sienos perėjimo punktas.
Norviliškių pilis, iškilusi ant kalvos, visada daro įspūdį.
20181117_120058


Iš kiemo pusės ji irgi įspūdinga.
20181117_121040


Pilyje, paverstoje užeiga, yra rūsys (kavinė), pirmas aukštas (restoranas) ir palėpė (miegamieji kambariai).
Rūsyje atsigėrėme skanios kavos (1 EUR).
20181117_121717


Visą pirmą aukštą užimančioje menėje įrengtas valgomasis. Jame kaip sykis buvo pasirengta stilizuotiems dideliems pietums a la viduramžiai – 35 EUR/žmogui, tik organizuotos užsakytos ekskursijos šeštadieniais. Kiek paprastesni pietūs – 21 EUR/žmnogui – rengiami 14:00 sekmadieniais, ten užsiregistravęs gali atvykti bet kas.
20181117_122901


Kita iš pilies laikų išlikusi įžymybė – bokštas.
20181117_123710


Šalia pilies esanti medinė Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos bažnyčia buvo uždaryta.
20181117_120556


Savotiškai įdomybė yra šalia bažnyčios esančios kapinės, kurias iš dviejų pusių apima Baltarusija, kurią nuo Lietuvos skiria lietuviška tvora.
20181117_120740


Apžiūrėję pilį, pasukome link antro lankytino taško – Bėčionių piliakalnio. Užsiropštėme, padarėme beveik selfį.
20181117_131415


Tolimesnis kelias vedė pro Rimašių kaimą. Fotkių nėra, prabočykit. Įdomus gatvinis kaimas, tačiau su spąstais – nuvažiuoji siaura gatvele iki galo, o ten žmogaus kiemas, bo buvusį tiltą per upelį downgrade’ino iki pėsčiųjų liepto 🙁


Dar vienas sustojimas – Poškonių pilkapynas miške. Įdomi, biškį gūdi veita.
20181117_134224


Šalia pilkapių yra nuoroda į netoli esantį Grybiškių ąžuolą. OK, nuvažiavome. Privažiuojame, o ten šalia stovi kažkokia didžiulė faina Grybiškių pušis.
20181117_135632


Jau susiruošėme klykti apie apgavystę, bet pasukome galvas – ir oplia! Fantastiškas tūkstantmetis gražuolis.
20181117_135745


Su apsisukimu prie ąžuolo irgi ne kas, jei awto didesnis. Mūsų mikriuką teko ilgokai brūžinti pirmyn-atgal, kol apsisukome.
Išvažiuojant iš Dieveniškių kilpos reikia ne tik sustoti, bet ir atidaryti bagažinę 😉
Norviliškių pilyje mums parekomendavo užsukti į Sakalinės kaimą, kuris buvo padalintas tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Ok, pasukome nuo pagrindinio plento į žvyrkelį, važiavome-važiavome, kol priekyje pamatėme pasienio policijos džipą. Kuris staiga įjungė diskoteką ir sustojo. Sustojome ir mes. Teko išlipti ir pasiaiškinti, ką čia mes darome. Ok, mus išklausė ir leido važiuoti toliau, bet prie pat sienos jau nebelipome lauk, prosto pasižvalgėme per langus. Šiaip toks nepozityvus vaizdas, kai kaimas perkirstas spygliuotų dratų tvora. Na bet tokia geopolitika.
Kelias jau vedė atgal, o pakeliui užsukome į Šalčininkų dvarą. Labai gražūs atrestauruoti rūmai, tačiau įkliuvome, bo ten kažkokia muzikos mokykla, tad vartai šeštadienį į teritoriją užrakinti.
20181117_144850


Na ir paskutinis aplankytas objektas – Jašiūnų dvaras. Irgi dalinai atrestauruotas, dalinai restauruojamas. Kadangi jau temo, tai ilgai vaikštinėti ten neišėjo.
20181117_152101


Na ir pačiai pabaigai užsukome į Trakų Senąją kibininę ir ten pavakarienavome. Kibinai ir balta mišrainė – seni lietuviški patiekalai 😉
Buvo fain.

Tags:

Betvarkant dvarų žemėlapį, tenka vis pasižiūrėti į senus rusiškus dvivarsčius (1:84K) žemėlapius. Ir viename jų akis užkliuvo už santrumpos „перес.тюрм.“ į šiaurę nuo Bubių (Kauno r.), visai šalia žemėlapio rėmelio. „Пересыльная тюрьма“ = „persiuntimo/perkėlimo kalėjimas“. Anksčiau vis tekdavo susidurti su šituo terminu, skaitant carinės Rusijos istorijoje, kaip kalinius varydavo etpais kažkur į Sibirą. Kažkaip keista pamatyti tokį objektą Lietuvoje, na bet ans čia buvo. Kiek eina suprasti iš žemėlapio – keletas pastatų palei kelią.
084K


Persiuntimo/perkėlimo kalėjimas – tai toks kalėjimas ar stovykla, kurių pagrindinė funkcija yra atvykstančių kalinių priėmimas ir trumpalaikė priežiūra (kaupiant, išlaikant ir t.t.), o paskui juos perkeliant, pavyzdžiui, į galutinę paskirties vietą – kitą kalėjimą.


Naujame žemėlapyje matosi, kad dabar ten nieko nebeliko – šioje vietoje vasraą ir rudenį toks pakelės daržovių turgelis.
TOP50LKS
O ir Google StrretView rodo tuščią vietą. Sic transit gloria mundi.
kalejimovieta


Susidomėjusiems terminu nuoroda kvadratinėmis raidėmis.
Petereburgo persiuntimo/perkėlimo kalėjimas

Tags:

Prie Lietuvos šaknų

Bežiūrinėdamas fotkes, radau šių metų rugsėjo pradžios mudviejų su brangiausiąja išvykos prie Lietuvos šaknų kadrus. Šiaip viskas prasidėjo nuo pakelės nuorodos „Mūšio vieta 8“ netoli Upninkų.
20180902_121504
Sudomino, koks čia mūšis vyko? Važiavome žvyrkeliuku, pasukome pagal kitą nuorodą ir staiga vienoje iš sankryžų pamatėme žodį „Lietava“. O juk, kiek prisimenu nuo mokyklos laikų, būtent nuo šitos upelės pavadinimo ir kilo „Lietuva“. Gerai, gerai, tai tik viena iš teorijų, na bet juk graži.
20180902_122620
Tai be abejo pasukome tuo kitu žvyrkeliuku ir važiavome iki Padaigų kaimo, kol pasukome kairėn dar vienu keliuku, einančiu lygiagrečiai Neries upei. Ir ten brūži-brūži jau tokiu beveik šunkeliuku, kol privažiavome kelionės tikslą.
20180902_124657
Vieta sutvarkyta gražiai: yra priėjimas prie Lietavos, per kurią permestas lieptelis link kitame krante esančio šaltinio, prie kurio įrengtas stendas ir pakabinti puodeliai vandeniui pasisemti.
20180902_124912
Pati upelė nieko įspūdingo, tik savotiškas jausmas, kad pasiekei savo vaikystėje girdėtą upę 😉
20180902_125002
Kilo minčių važiuoti toliau, tačiau reikėjo važiuoti brąsta per Lietavą, o sprendžiant iš keliuko palei Nerį kokybės, švietėsi nuotykiai 😉 Tai nevažiavome.
20180902_125253


Paklausite, o kaip mūšio vieta? Nepamiršome ir jos. Pakeliui dar stebtelėjome prie Padaigų senovinės gyvenvietės. Tiesiog pieva ir tiek.
20180902_125814


Privažiavome iki nuorodos į tą mūšio vietą, paskui takeliu per mišką priėjome iki buvusio bunkerio. Pasirodo, Lietuvos partizanų žūties vieta. Stovi kryžius, informacinė lenta ir matosi įduba bunkerio vietoje.
20180902_132920
20180902_133115
20180902_133147 Stitch


Apžiūrėję mūšio vietą, pasukome namo. Pakeliui dar sukėlė juoką viduryje miško pastatytas perspėjimas apie videostebėjimą.
20180902_134840


20180902_141822
Išvyka fain, tik reikia būti pasiruošus nebijoti važiavimo šunkeliais 😉


Flickr galerija

Tags:

« Newer Posts - Older Posts »